Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) m., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1.2003-09-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 241 str. 2 d. – 45 parų areštu, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2.2005-11-09 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams;

3. 2010-05-25 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. – 2 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, -

kaltinamas LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 3 d., 178 str. 3 d., 286 str.

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) m., a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus, paskutinį kartą – 2009-10-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 2 d. – 6 MGL 780 Lt bauda, -

kaltinamas LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 3 d., 178 str. 3 d., 286 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. laikotarpiu nuo 2010-05-05 23.00 val. iki 2010-05-06 06.00 val., pasikėsino slaptai pagrobti svetimą turtą – F. U. automobilį „Audi A6“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), 25000 Lt vertės, stovėjusį prie namo Lvovo g. 13, Vilniuje, sulaužė užvedimo spynelę, tačiau svetimo turto nepagrobė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes nesugebėjo automobilio užvesti.

Nustatyta, kad A. K. ir A. K., veikdami kartu, laikotarpiu nuo 2010-08-09 14.30 val. iki 2010-08-10 07.30 val., iš aikštelės, esančios Santariškių g. 2, Vilniuje, slaptai pagrobė svetimą turtą – T. R. automobilį „Škoda Octavia“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) 31900 Lt vertės, su jame buvusiais daiktais – įrankių komplektą 100 Lt vertės, navigacinės įrangos maitinimo bloką 60 Lt vertės, navigacinės įrangos laikiklį „Garmin“ 140 Lt vertės, kėdę vaikui vežti automobilyje 200 Lt vertės, moterišką skėtį 30 Lt vertės, viso pagrobė svetimo turto 32430 Lt vertės.

Nustatyta, kad A. K. ir A. K., veikdami kartu, 2010-08-11 apie 01.30 val., pasikėsino slaptai pagrobti svetimą turtą – A. D. automobilį „Audi 100“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) 5000 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo pastebėti įvykio liudytojo.

Nustatyta, kad A. K. 2010-08-11 apie 02.00 val. pasipriešino valstybės tarnautojams - būdamas sulaikytas įtariant jį pasikėsinimu pagrobti automobilį, įsodintas į policijos tarnybinį automobilį, stovėjusį prie S.Nėries g. 109 namo, Vilniuje, permetė antrankiais surakintas rankas į priekį, nenustatytu būdu nuo kairės rankos nuėmė antrankį, stipriai atidarydamas automobilio galines dureles nustūmė jį perrakinti ketinusį policininką P. V., iššoko iš automobilio ir nubėgęs prie automobilio „Audi 100“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio prie S.Nėries g. 101 namo, Vilniuje, sėdo į minėtą automobilį, užvedė variklį ir atbuline eiga dideliu greičiu važiavo į jį sulaikyti bandančius policininkus R. Z. bei P. V., buvo sustabdytas šūviais į automobilio padangą, sėdėdamas automobilyje ir stengdamasis išvengti sulaikymo, jis stumdė rankomis jį sulaikyti ir išjungti automobilio variklį bandžiusį policininką R. V., o ištrauktas iš automobilio salono, toliau intensyviai rankomis ir kojomis priešinosi jį sulaikantiems policininkams.

A. K. buvo kaltinamas LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 3 d. už tai, kad veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą pagrobti automobilį, veikdamas su A. K. kaip bendrininkų grupė, nuo 2010-05-05 23.00 val. iki 2010-05-06 6.00 val. iš Lvovo g. 13 namo kiemo, Vilniuje, išlaužę užvedimo spynelę ir ištraukę laidus pasikėsino pagrobti F. U. priklausantį automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 35 000 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veiklos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, kadangi nepavyko užvesti automobilio.

A. K. ir A. K. buvo kaltinami LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. už tai, kad veikdami tiesiogine tyčia, turėdami tikslą pagrobti automobilį, veikdami kaip bendrininkų grupė, nuo 2010-06-20 18.00 val. iki 2010-06-21 6.30 val. iš Žemynos g. 6 namo kiemo, Vilniuje, prasukę vairuotojo durelių spynelę, nulaužę rankenėlę ir išardę užvedimo spynelę pasikėsino pagrobti A. G. priklausantį automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 15 000 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veiklos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, kadangi nepavyko užvesti automobilio.

A. K. buvo kaltinamas LR BK 286 str. 1 d. už tai, kad 2010-08-11 apie 2.00 val., S. Neries g. 107, Vilniuje, siekdamas išvengti sulaikymo įtariant padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. – dėl pasikėsimo pagrobti automobilį, nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, spardėsi rankomis ir kojomis, neleisdamas jį sulaikyti ketinusiam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulinės rinktinės vyresniajam patruliui R. Z. paimti jį už rankų ir uždėti antrankius, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą prieš jį sulaikyti ketinusį pareigūną R. Z., pasipriešino valstybės tarnautojui – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulinės rinktinės pareigūnui.

1 epizodas. Pasikėsinimas pagrobti F. U. automobilį „Audi A6“.

Teisme apklausta J. A. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, kartu su kitais specialistais atliko odorologinį tyrimą. Tyrimas atliekamas dalyvaujant keliems specialistams su keliais šunimis biodetektoriais. Dirbama pagal patvirtintą metodiką, kurią kuria ne jie. Tyrimo eiga yra aprašyta specialisto išvadoje. Yra naudojama ne mažiau dviejų šunų, kad būtų išvengta klaidos. Prieš tyrimą šunys yra testuojami, po to tikrinami rate išdėstyti pavyzdžiai. Signalinė poza yra kada šuo atsigula prie kvapo, kuris sutampa su startinėje pozicijoje pateiktu lyginamuoju kvapu. Jei šuo tik sustoja prie kvapo pavyzdžio, tai pažymima kaip reagavimas, bet ne atpažinimas. Kiekvienam šuniui pateikiami skirtingi kvapo pavyzdžiai. Tiriami kvapo pavyzdžiai specialistams pateikiami užplombuotame stiklainyje. Jame esantis absorbentas yra karpomas ir skirtingiems šunims pateikiami skirtingi objektai. Karpant kvapo koncentracija mažėja, todėl trečiam šuniui kvapo jau galėjo ir nepakakti. Nesant pakankamos kvapo koncentracijos, šuo šio kvapo galėjo nebeaptikti. Karpymo metu jokių pašalinių kvapų nėra. Gautus stiklainius su tyrimui skirtais kvapo pavyzdžiais jie pažymi brūkšniniais kodais. Šiuo atveju stiklainiai buvo gauti užplombuoti ir tyrimas atliktas tinkamai. Klastoti tiriamąją medžiagą jiems nebūtų jokio tikslo. Ji negali vertinti tyrimo metodikos patikimumo, nes specialistai tik vadovaujasi šia metodika atlikdami tyrimą. Prieš naudojant odorologiniams tyrimams, šunys yra specialiai 18 mėnesių mokinami. Žmogus turi individualų kvapą. Ant asmeninių daiktų šis kvapas gali išlikti iki 2 parų, o ant atsitiktinai liestų daiktų kvapas išlieka iki 2 valandų. Parfumerija individualaus kvapo neturi, todėl šunys į kvepalus nereaguoja.

Apklaustas teisme G. N. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, dalyvavo atliekant odorologinį tyrimą. Niekaip paveikti tyrimo niekas negali, nebent prašyti atlikti jį greičiau. Jei gauta tiriamoji medžiaga neatitinka reikalavimų, pažeisti antspaudai ar pan., jie tyrimo atlikti negali ir tokią medžiagą siunčia atgal. Tyrimui atlikti naudojami du šunys. Šunys prieš tyrimą yra testuojami, kad neklystų. Kadangi šuo yra gyvas organizmas, jis tą dieną gali blogai jaustis, todėl naudojamas ir trečias šuo. Specialisto išvadoje nurodyta, kad du šunys atpažino kvapą, o trečias – ne. To pakanka duoti kategorišką išvadą, kad pavyzdyje rastas asmens kvapas. Tikėtiną išvadą duoda tada, kai šuo reaguoja į kvapą, tačiau nepažymi jo signaline poza. Reagavimas gali pasireikšti stabtelėjimu, pauostymu. Tai reiškia, kad tas asmuo galėjo palikti kvapą, tačiau kvapo nepakanka kategoriškam atsakymui.

Kaltinamieji A. K. ir A. K. neigia bandę pagrobti automobilį „Audi A6“, v/Nr. (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiojo F. U. parodymais, bylos medžiaga neginčijamai įrodyta, kad naktį iš 2010-05-05 į 06 dieną buvo pasikėsinta pagrobti minėtą automobilį.

Specialisto išvada įrodyta, kad šiame automobilyje buvo rastas A. K. kvapas. Automobilio apžiūros metu kvapo pavyzdžius paėmė apžiūrą atlikęs specialistas, kuris savo išvadoje (t. 1, b.l. 21-22) nurodė kaip ir iš kur paėmė kvapo pėdsakus bei kaip juos užfiksavo (užantspaudavo odorologiniuose stiklainiuose). Kaip matyti iš byloje esančio lydraščio ir ant jo esančios žymos apie 2 odorologinių stiklainių gavimą ekspertinėje įstaigoje (t. 1, b.l. 27), automobilio apžiūros metu paimti kvapo pavyzdžiai kriminalistinių tyrimų centrui buvo perduoti 2010-06-07, t.y. dar iki kaltinamųjų sulaikymo. Odorologinį tyrimą atlikę specialistai išsamiai paaiškino tyrimo eigą, ji aprašyta ir specialisto išvadoje. Išvadoje nurodyta, kad tiriamieji kvapo pavyzdžiai gauti odorologiniuose stiklainiuose, kurių antspaudai nepažeisti, liudytojas G. N. teisme patvirtino, kad esant netinkamai įformintai tiriamajai medžiagai, tyrimas apskritai nebūtų atliekamas, o tokia medžiaga grąžinama ją pateikusiai įstaigai. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas neturi jokio pagrindo abejoti įrodymų patikimumu. Nustatyta, kad kvapo pavyzdžiai buvo paimti nusikaltimo vietoje, nepraėjus dviems paroms nuo pasikėsinimo pagrobti automobilį, tinkamai užfiksuoti ir pateikti ekspertiniam tyrimui, o odorologinis tyrimas atliktas laikantis patvirtintos metodikos, pateikta išvada Nr. 140-1-(00123)-IS1-129 aiški ir suprantama, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti ją neleistinu įrodymu. Specialistai davė kategorišką išvadą, kad nusikaltimo vietoje nuo vairuotojo sėdynės paimtame kvapo pavyzdyje buvo rastas A. K. kvapas. Ši išvada duoda pagrindą teismui daryti išvadą, kad A. K. įvykio naktį buvo įsibrovęs į F. U. priklausantį automobilį. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju nėra pažįstamas, todėl kitaip jo kvapo atsiradimas nukentėjusiojo automobilyje negali būti paaiškinamas. Įrodyta, kad automobilio apžiūros metu buvo nustatyta, kad užvedimo spynelė yra išmontuota, po kaltinamųjų sulaikymo jų naudotame automobilyje buvo rasti įrankiai, specialiai pritaikyti išlaužti įvairiems užraktams, tame tarpe ir į automobilius montuojamoms spynoms, darytina išvada, kad A. K. įsibrovęs į automobilį, bandė užvesti jo variklį ir kėsinosi automobilį pagrobti. Nukentėjusysis teisme paaiškino, kad į automobilį įsibrovusiam asmeniui galėjo nepavykti užvesti automobilio variklio dėl įrengtos apsaugos priemonės. Įvertinęs minėtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad šių įrodymų pakanka pripažinti A. K. kaltu pasikėsinus pagrobti F. U. priklausantį automobilį.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad automobilio „Audi A6“ vertė įvykio metu buvo 25000 Lt, todėl jo veika iš LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 3 d. perkvalifikuotina į LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir visiškai įrodyta, kad A. K. šią nusikalstamą veiką padarė.

Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu jokių objektyvių įrodymų, kad kartu su A. K. šią nusikalstamą veiką padarė A. K., nesurinkta, galima prielaida, kad jie buvo kartu, teismas vadovautis negali, todėl iš kaltinimo LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 3 d. jis išteisintinas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Nors kaltinamieji A. K. ir A. K. neprisipažino pagrobę automobilį „Škoda Octavia“, tačiau bylos medžiaga yra neginčijamai įrodyta, kad automobilis buvo pagrobtas nuo 2010-08-09 14.30 val. iki 2010-08-10 7.30 val., o 2010-08-11 sulaikius kaltinamuosius, jų naudotame automobilyje „Audi 100“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), buvo surastas pagrobto automobilio valdymo blokas. Byloje esantys dokumentai dėl variklio bloko patikrinimo ir diagnostikos, diagnostiką atlikusio liudytojo V. G. parodymais įrodyta, kad vienas iš variklio blokų, rastas sulaikius kaltinamuosius buvo išimtas iš pagrobto automobilio „Škoda Octavia“, v/Nr. (duomenys neskelbtini). Atmestina versija neva variklio blokas galėjo būti perprogramuotas. Liudytojas V. G. parodė, kad perprogramavus variklio bloką, jame nebeliktų informacijos apie automobilio kėbulo numerį, o ne atsirastų informacija su kito automobilio kėbulo numeriu. Kaltinamieji buvo sulaikyti ir valdymo blokas surastas praėjus tik parai po automobilio pagrobimo, todėl atmestina versija, kad per šį laiką valdymo blokas galėjo būti ir išimtas iš automobilio, ir perprogramuotas. Įrodyta, kad kaltinamųjų automobilyje be šio valdymo bloko buvo rasta ir kartu su T. R. automobiliu pagrobtos vaikiškos kėdutės sėdimoji dalis, kurią nukentėjusysis atpažino kaip jam priklausantį daiktą. Įrodyta, kad kaltinamųjų automobilyje su minėtais daiktais buvo rasti ir specialiai automobilių grobimui pritaikyti įrankiai, kaltinamieji buvo sulaikyti pasikėsinimo pagrobti kitą automobilį metu, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad A. K. ir A. K. pagrobė T. R. automobilį. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad surinktų įrodymų visetas įrodo A. K. ir A. K. kaltę pagrobus T. R. priklausantį automobilį.

Kaltinimas dėl šios veikos yra pareikštas pagal BK 178 str. 3 d., t.y. dėl didelės vertės turto pagrobimo, remiantis nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu nurodyta automobilio verte – 36000 Lt. Apklaustas teisme nukentėjusysis nurodė mažesnę automobilio vertę, paaiškino, kad automobilis buvo įsigytas už 34000 Lt bei naudotas tris metus iki pagrobimo, o jo tikslios vertės pagrobimo metu negalėjo nurodyti. Byloje yra ieškinį pareiškusios draudimo bendrovės „Seesam Lietuva“ pateikti dokumentai, pagal kuriuos ši bendrovė nustatinėjo pagrobto automobilio vertę ir draudimo išmoką nukentėjusiajam. Kaip matosi iš atlikto automobilio įvertinimo (t. 1, b.l. 153-154) buvo nustatyta, kad tokio automobilio vidutinė rinkos vertė yra 31900 Lt, teismas daro išvadą, kad pagrobimo momentu automobilio „Škoda Octavia“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), vertė buvo 31900 Lt. Nukentėjusysis teisme parodė, kad kartu su automobiliu buvo pagrobti ir kaltinime nurodyti daiktai, o liudytoja A. R. patikslino pagrobtos kėdutės vertę – nurodė, kad ji kainavo 400 Lt, tačiau pagrobimo dienai jos vertė buvo apie 200 Lt. Ši liudytoja taip pat nurodė, kad pagrobto skėčio vertė yra apie 30 Lt, o ne 60 Lt kaip nurodyta kaltinime. Atsižvelgdamas į šiuos įrodymus, teismas tikslina kaltinime nurodytą pagrobto turto vertę ir daro išvadą, kad kaltinamieji pagrobė T. R. priklausantį turtą: 31900 Lt vertės automobilį ir jame buvusius 100 Lt vertės įrankių komplektą, 60 Lt vertės navigacijos įrangos maitinimo bloką, 140 Lt vertės navigatoriaus laikiklį „Garmin“, 200 Lt vertės vaikišką automobilinę kėdutę, 30 Lt vertės moterišką skėtį, viso pagrobto turto vertė yra 32430 Lt, ši suma neviršija 250 MGL dydžio sumos, todėl kaltinamųjų veika iš LR BK 178 str. 3 d. perkvalifikuotina į LR BK 178 str. 2 d. ir visiškai įrodyta, kad jie padarė šią nusikalstamą veiką.

Kaltinamieji A. K. ir A. K. savo kaltės dėl pasikėsinimo pagrobti automobilį „Audi 100“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasipriešinimo valstybės tarnautojams – policininkams neprisipažino.

A. K. nurodė, kad patys policininkai jį be priežasties sumušė ir įsodino į automobilį, o jis nesipriešino ir pabėgti nebandė. A. K. pripažino, kad bandė pabėgti nuo policininkų, tačiau nurodė, kad taip elgėsi dėl to, kad buvo sumuštas policininkų, o vienam iš jų liepus bėgti, bijojo, kad vėl bus panaudotas smurtas, todėl bandė pabėgti T. automobiliu. Kaltinamųjų parodymai vertintini kritiškai. Liudytojas M. L. teisme parodė, kad matė kaip prie namo atvažiavo automobilis „Audi 100“, ir iš jo išlipę du vyriškiai apžiūrinėjo kitą netoli stovintį automobilį bei kažką prie jo darė, trečio vaikino liudytojas nurodė nematęs. Iš įvykio suvestinės (t. 2, b.l. 5) matosi, kad pranešdamas policijai apie įvykį, M. L. taip pat nurodė, kad automobiliu atvažiavo ir iš jo išlipo du vaikinai. Tokie parodymai paneigia kaltinamųjų teiginius neva jie patys nesinaudojo automobiliu „Audi 100“, ir juo atvažiavo tik kaip keleiviai kartu su trečiu vaikinu. Tokius parodymus kritiškai vertinti papildomai leidžia ir tos aplinkybės, kad kaltinamieji negalėjo konkrečiau paaiškinti, kas buvo tas trečias jų nurodomas vaikinas, vardu T. Aiškino, kad šis važiavo į Vilnių pas merginą, o juos paliko laukti automobilyje, tačiau taip ir nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, kokiu tikslu patys iš (duomenys neskelbtini) važiavo į Vilnių. Ant automobilyje „Audi 100“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), rasto žibintuvėlio ir A. K. turėtos kaukės buvo surasti A. K. ir A. K. aplinkai priklausančių asmenų A. Š. ir R. Ž. biologiniai pėdsakai, tačiau nei vienas iš šių liudytojų negalėjo nurodyti asmens, vardu T., kuris naudotųsi tokiu automobiliu. Bandydamas pabėgti nuo policijos, A. K. raktu užvedė minėto automobilio variklį, o ta aplinkybė, kad jis turėjo automobilio užvedimo raktą įrodo tai, kad realiais automobilio „Audi 100“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojais buvo A. K. ir A. K.. Liudytojo M. L. parodymais paneigiami kaltinamųjų parodymai neva jie jokių kitų automobilių neapžiūrinėjo, kad matė kaip vėliau policijos sulaikyti asmenys kažką apie 5 minutes veikė prie netoli pastatyto kito automobilio. Apžiūrėjus liudytojo policininkams nurodytą automobilį „Audi 100“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), ant jo buvo rasti mechaninio įsilaužimo pėdsakai, sugadintos bagažinės ir vairuotojo durų spynos. Nukentėjusysis A. D. parodė, kad savo automobilį „Audi 100“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), buvo palikęs tvarkingą ir užrakintą. Kaltinamųjų naudotame automobilyje buvo rasti specialiai įsilaužimui į automobilius pritaikyti įrankiai bei 9 kitų automobilių variklių valdymo blokai, trys iš kurių priklauso ieškomiems kaip pavogtiems automobiliams. Įvertinęs šių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad visiškai įrodyta, kad A. K. ir A. K., veikdami kartu, įsilaužė į A. D. priklausantį automobilį ir pasikėsino jį pagrobti ir tuo savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d..

Aplinkybių, kad pabėgęs iš policijos tarnybinio automobilio, stengėsi išvažiuoti automobiliu „Audi 100“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), sugriebtas policininkų, stengėsi ištrūkti ir fiziškai priešinosi sulaikymui A. K. neneigė, tai motyvavo tuo, kad taip elgėsi bijodamas prievartos iš policininkų pusės. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo pateikiamą įvykio versiją. Liudytojas P. V. parodė, kad matė kaip į automobilį įsodintas antrankiais už nugaros surakintas A. K. permetė rankas į priekį, todėl norėjo perrakinti antrankius, tačiau tuo metu sulaikytasis stipriai į jį pastūmė automobilio duris ir pats pabėgo link savo automobilio, bandė juo išvažiuoti, tačiau jam sutrukdė į automobilį įšokęs R. V. bei į padangas šovęs R. Z.. Aplinkybės, kad permetė už nugaros surakintas rankas neneigė ir A. K.. Liudytojas E. S. patvirtino, kad girdėjo kaip A. K. saugojęs P. V. sušuko, jog sulaikytasis permetė rankas į priekį, o iškart po to pamatė kaltinamąjį nubėgantį nuo automobilio. Tokias aplinkybes nurodė liudytojas R. Z., kuris parodė, kad A. K. bandė išvažiuoti savo automobiliu, todėl jis šovė į automobilio padangą, o R. V. ištraukus kaltinamąjį iš automobilio ir grumiantis ant žemės, jie trise bandė A. K. sutramdyti, tačiau šis nenurimo, stumdėsi, muistėsi, aktyviai bandė ištrūkti, todėl prieš jį panaudojo elektrošoko prietaisą. Liudytojas R. V. patvirtino, kad pamatęs, jog sulaikytasis pabėgo iš tarnybinio automobilio ir bando išvažiuoti savo automobiliu, įšoko į A. K. automobilį, išjungė pavarą ir ištraukė raktelius, o kaltinamasis visą laiką jam aktyviai bandė sutrukdyti. Išsiritus iš automobilio ir grumiantis ant žemės, A. K. nenurimo ir nesileido sutramdomas net ir pribėgus kitiems dviem patruliams ir visą laiką aktyviai stengėsi ištrūkti. Liudytojas M. L. patvirtino, kad matė kaip policininkas įšoko į automobilį, kuriuo bandė išvažiuoti vienas iš jo matytų asmenų, o šis grūmėsi su policininku, ištraukus jį iš automobilio ir prispaudus prie žemės, toliau muistėsi. Šių įrodymų visetas įrodo, kad A. K. jau būdamas sulaikytas nusikaltimo darymo vietoje ir įsodintas į tarnybinį automobilį, bandydamas pabėgti fiziškai pasipriešino policininkams, t.y. automobilio durelėmis smogė jį saugojusiam P. V., nubėgo iki savo naudojamo automobilio „Audi 100“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), bandė juo išvažiuoti, stengdamasis ištrūkti, fiziškai priešinosi į automobilį įšokusiam, jį sugriebusiam ir į lauką ištraukusiam policininkui R. V. bei šiam į pagalbą atbėgusiems policininkams P. V. ir R. Z.. Šių aplinkybių iš esmės neneigė ir pats A. K.. Kaltinamojo veiksmai – stengdamasis pabėgti automobilio durelėmis trenkė policininkui P. V., grumėsi su kitais jį bandančiais sulaikyti policininkais, nepaisydamas, jog gali sužaloti jo sulaikymą vykdančius policininkus, užvedė automobilio variklį, pradėjo važiuoti tuo metu, kai jį sulaikantis R. V. įšokęs tarp automobilio durelių bandė sutrukdyti jam pasišalinti, vertintini kaip smurtiniai fiziniai veiksmai priešinantis savo tarnybines pareigas atlikusiems ir jį teisėtai bandžiusiems sulaikyti valstybės tarnautojams – policininkams ir visiškai įrodyta, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 286 str.

Kaltinamasis A. K. neigia priešinęsis jį bandantiems sulaikyti policininkams.

Liudytojas R. Z. teisme parodė, kad aktyvaus bandymo ištrūkti iš kaltinamojo pusės iš esmės nebuvo, šis tik neleido uždėti jam antrankių, stumdėsi ir spyrė jam į koją. Kartu su R. Z. buvęs liudytojas E. S. teisme nepatvirtino R. Z. nurodytų aplinkybių dėl sulaikytojo priešinimosi uždedant jam antrankius. Nėra įrodymų, kad A. K. būtų bandęs pabėgti nuo policininkų ar aktyviai vengęs sulaikymo, jį sulaikančiam policininkui neprireikė kitų pagalbos tramdant sulaikomą. Liudytojai R. Z. ir E. S. patvirtino, kad A. K. buvo sulaikytas ir pasodintas į tarnybinį automobilį be didesnių problemų. Įvertinęs tokius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nėra įrodyta, jog A. K. vengdamas sulaikymo būtų tyčia įspyręs R. Z. į koją, nes tai galėjo būti padaryta ir stumdymosi metu. Jo nenoras leisti uždėti antrankius nėra laikytinas pakankamai aktyviais veiksmais, kuriuos būtų galima vertinti kaip pasipriešinimą valstybės tarnautojui BK 286 str. prasme, nėra patikimų įrodymų, kad jis sulaikymo metu būtų daręs aktyvų fizinį poveikį jį sulaikančiam policininkui. Įvertinęs šias aplinkybes ir visas pagrįstai kylančias abejones vertindamas kaltinamojo naudai, teismas daro išvadą, kad iš kaltinimo LR BK 286 str. A. K. išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

A. K. ir A. K. kaltais kėsinęsi pagrobti automobilį „Audi A6“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) neprisipažino, jų kaltė grindžiama specialisto išvada, kad yra tikėtina, kad automobilio apžiūros metu rastuose kvapų pėdsakuose yra abiejų kaltinamųjų kvapas. Teismo nuomone tokių įrodymų pakanka įtarti, jog A. K. ir A. K. galėjo padaryti šią veiką, tačiau nesant jokių kitų patikimų jų kaltės įrodymų, šios specialisto išvados nepakanka. Minėta specialisto išvada kategoriškas atsakymas neduotas, nustatyta tik tikimybė, kad galimai automobilyje rastame kvapo pėdsake yra kaltinamųjų kvapai. Ta aplinkybė, kad A. K. ir A. K. kaltinami padarę ir daugiau analogiškų veikų ir kitoje kaltinimo dalyje pakanka jų kaltę pagrindžiančių įrodymų, negali būti pagrindu pripažinti juos kaltais dėl šios konkrečios veikos padarymo. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, pavirtinančių A. K. ir A. K. dalyvavimą pasikėsinant pagrobti A. G. automobilį. Juos su šia veika sieja tik nekategoriška specialisto išvada dėl automobilyje rasto kvapo, kiti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra arba šalutiniai įrodymai, nesiejantys kaltinamųjų su konkrečiai šios veikos padarymu (kaltinamųjų naudotame automobilyje rasti specialiai įsilaužimui į automobilius pritaikyti įrankiai), arba tik prielaidos (yra įrodymų, kad kaltinamieji padarė kitas analogiško pobūdžio veikas), todėl teismas visas kylančias abejones vertina kaltinamųjų naudai ir daro išvadą, kad šioje kaltinimo dalyje nėra patikimų įrodymų, įrodančių, kad A. K. ir A. K. dalyvavo pasikėsinant pagrobti A. G. automobilį, todėl abu kaltinamieji iš kaltinimo LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. išteisintini neįrodžius jų dalyvavimo padarius šią nusikalstamą veiką.

Kaltinamųjų A. K. ir A. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę A. K., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tris

apysunkius tyčinius nusikaltimus, jau yra teistas už tyčinę nusikalstamą veiką, duomenų apie bausmės įvykdymą nėra, nusikalstamos veikos padarytos per trumpą laiko tarpą, ne kaltinamojo gyvenamojoje vietoje, todėl teismas, vertindamas padarytų veikų pavojingumą, jų darymo intensyvumą ir pobūdį, mano jog kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Skirdamas bausmę A. K., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du

apysunkius tyčinius nusikaltimus ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstamas veikas padarė turėdamas teistumą už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą bei bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Daiktiniai įrodymai – dalis grąžintini, dalis sunaikintini, automobilis „Audi 100“

konfiskuotinas.

UADB „Seesam Lietuva“ tenkintinas visiškai. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, bendrovė

nukentėjusiajam T. R. dėl pagrobto automobilio išmokėjo 28810 Lt dydžio draudiminę išmoką, todėl žalą turi atlyginti abu kaltinamieji solidariai.

A. D. ir F. U. civiliniai ieškiniai įrodyti, pagrįsti, todėl tenkintini.

T. R. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies įrodžius, kad dėl nusikalstamos veikos jam buvo padaryta 3620 Lt žala.

A. G. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Vadovaujantis LR BPK 297-299, 301-305, 307-308 str. str., teismas, -

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (pasikėsinimas pagrobti F. U. automobilį) ir nubausti 2 metams laisvės atėmimo.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d. (T. R. automobilio pagrobimas) ir nubausti 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (pasikėsinimas pagrobti A. D. automobilį) ir nubausti 2 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. paskirtas bausmes subendrinti ir galutinę bausmę A. K. paskirti 3 metus 8 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią A. K. skaičiuoti nuo 2012-07-03, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010-08-11 iki 2012-07-03, kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeista.

Išteisinti A. K. iš kaltinimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (pasikėsinimas pagrobti A. G. priklausantį automobilį), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.)

Išteisinti A. K. iš kaltinimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str. (BPK 303 str. 5 d. 1 p.) jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d. (T. R. automobilio pagrobimas) ir nubausti 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (pasikėsinimas pagrobti A. D. automobilį) ir nubausti 2 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 286 str. ir nubausti 9 mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d. paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti A. K. 3 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2010-05-25 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę A. K. paskirti 4 metus laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią A. K. skaičiuoti nuo 2012-07-03, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010-08-11 iki 2012-07-03, kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeista.

Išteisinti A. K. iš kaltinimų, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (pasikėsinimas pagrobti A. G. priklausantį automobilį) ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (pasikėsinimas pagrobti F. U. priklausantį automobilį), neįrodžius, kad A. K. dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.)

Bylą dalyje dėl BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. numatytos veikos – pasikėsinimo pagrobti A. G. priklausantį automobilį, perduoti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui atlikti ir šią veiką padariusiems asmenims nustatyti.

Priteisti iš A. K. ir A. K. solidariai 300 Lt A. D., 28810 Lt UADB „Seesam Lietuva“, 3620 Lt T. R. naudai.

Priteisti iš A. K. 398 Lt F. U. naudai.

G. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Vilniaus apskrities VPK NTV APGTS saugomus automobilių atraktų nuolaužas, plastmasinę „Škoda“ automobilio dalį, maišą ir dėžes su daiktais, paimtais iš automobilio „Audi 100“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), iš to paties automobilio paimtą dėžę su plastikiniais buteliais, dėžę su kaltinamųjų lyginamaisiais pavyzdžiais, šešis stiklainius su kvapo pavyzdžiais, variklio bloką sunaikinti. Ten pat saugomus įrankių dėžę „Patrol“ su įrankiais ir instrumentais, 7 variklių valdymo blokus, 2 radijo stotis „Prezident Harry“, 2 radijo stotis „X-traltalk“, 2 automobilio antenas, navigaciją „Tomtom“ grąžinti šių daiktų savininkams, o jų nenustačius, sunaikinti;

Policijos departamento aikštelėje Nemenčinės II kaime, Vilniaus rajone, saugomą automobilį „Audi 100“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), konfiskuoti;

Asmens kratos metu paimtus 66,00 Lt, saugomus Vilniaus apskrities VPK kasoje, konfiskuoti ir nukreipti civilinių ieškinių patenkinimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistiesiems per 20 dienų nuo jo nuorašo įteikimo, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.