Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Tilvikienei, nukentėjusiajam G. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Mažeikių r., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) auto šaltkalviu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-12-08 apie 05.00 val., atėjęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste, sudavė miegančiam G. G. keletą smūgių į veidą, pastarajam atsibudus, du kartus delnu smogė į dešiniąją ausį, po ko ištempęs už kojos iš lovos, spyrė nukentėjusiajam į kairės kojos blauzdą, padarydamas galvos sumušimą su poodine kraujosruva kairės akis apatiniame voke, plėštine žaizdele dešinės ausies viršutinės dalies tvirtinimosi vietoje, kliniškai nustatytu galvos smegenų sukrėtimu, dešinės ausies būgnelio trūkimu, potrauminio sraiginio nervo uždegimu, kliniškai nustatytas kaklo sumušimas, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas su odos nubrozdinimu, poodinės kraujosruvos kairiojo dilbio priekiniame, išoriniame paviršiuose, dešinio žasto priekiniame bei vidiniame paviršiuose, odos nubrozdinimai dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, poodine kraujosruva kairės pėdos skliauto išoriniame paviršiuje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

R. D. kaltu neprisipažino, parodė, kad 2012-12-07 jam parašė G. G. žinutę, jog jis paimtų panas ir atvažiuotų pas jį. Po ko jis perskambino ir pasakė, kad kai grįš iš darbo, užeis. Grįžęs po darbo, G. G. sutiko prie laiptinės. Pakalbėjo ir užėjo pas jį. G. G. pasiūlė pasilikti, tačiau jis atsisakė, nes jau buvo suplanavęs vakarą. G. G. užėjo pas jį į namus pažiūrėti, kaip sudėjo laminatą koridoriuje. Po to Girdenis išėjo, o jis išvažiavo. Apie 3.00 val. grįžo ir išgirdo, kad iš G. G. buto sklinda muzika. Paskambino į duris, tačiau niekas neatidarė. Tuomet pradėjo lipti link namų, kaip atsidarė Giedriaus buto durys ir pro jas pamatė Giedrių. Jis nuėjo pas Giedrių į butą. Bute buvo tik Giedrius, kuris buvo išgėręs. Jie kalbėjosi, Giedrius pasakė, jog turi daug problemų. Jiems sėdint, Giedrius be jokios priežasties spyrė jam į petį. Jis atsistojo ir paėmė jį už abiejų rankų ir pasakė, kad ramintųsi, nes išeis. Giedrius vėl jam spyrė į koją. Jis suklupo. Tada ranka sudavė jam vieną kartą, kur sudavė, nematė. Po suduoto smūgio jis atsistojo, o Giedrius vėl puolė ant jo, o jis jį porą kartų atstūmė nuo savęs. Po to tuoj pat išgirdo skambutį į duris, jas atidarius, į butą įėjo policininkai. Girdenis pasakė, kad rašys pareiškimą, o jis pasakė policininkams, kad Girdenis jį puolė ir jis gynėsi. Jį atvežė į policijos komisariatą, kur jis parašė paaiškinimą. Jis Girdeniui sudavė tik vieną smūgį ranka ir du kartus pastūmė. Jam sudavė smūgį gindamasis.

Nukentėjusysis G. G. parodė, kad 2012-12-07 vakare pas jį į svečius atėjo jo draugas K. M., po to pasikvietė kaimynę V. V.. Jie sėdėjo pas jį bute, gurkšnojo sidrą. Nakties metu jis prasibudo nuo skausmo ir, atsimerkęs prie savo lovos pamatė stovintį buvusį kaimyną R. D., kuris jam du kartus smogė delnu į dešiniąją ausį, po to, sugriebęs jam už kojos, ištempė iš lovos ant žemės ir spyrė į blauzdą. Būdamas ant žemės, jis pamatė kraujo dėmę, suprato, kad R. D. mušė gulintį. R. D. šaukė, kad neva jis su jo žmona yra. Jis pasakė, kad nieko nėra tarp jų. Iki tol jokio žodinio konflikto nebuvo, nes kol nemiegojo, R. D. užėjęs pas jį nebuvo. Kaip vėliau kalbėjo su draugu Ksaveru ir Vilma, tai jie sakė, kad kai užmigo, jie išėjo ir durys liko neužrakintos, nes nebuvo kam užrakinti. Policiją iškvietė Vilma. Ji sakė, kad girdėjo, kaip R. D. ant jo šaukė, rėkė. Kai atvyko policija, R. D. buvo jo bute. Jis šūkavo, kad jam vienodai. Prieš tai su R. D. jokių konfliktų nebuvo. Kiek jam sudavė miegančiam smūgių, nežino, tačiau atsikėlė visas sudaužytas, kruvinas, sutinusia galva, įplėšta ausimi. Dėl padaryto sužalojimo patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 5000 Lt.

Nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs, išsamūs, teismas juos laiko patikimais. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti ištirti įrodymai.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados nr. G2529/12(03) matyti, jog G. G. buvo padaryti šie sužalojimai: galvos sumušimas su poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, plėštine žaizdele dešinės ausies viršutinės dalies tvirtinimosi vietoje, kliniškai nustatytu galvos smegenų sukrėtimu, dešinės ausies būgnelio trūkimu, potrauminiu sraiginio nervo uždegimu, kliniškai nustatytas kaklo sumušimas, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas su odos nubrozdinimu, poodinės kraujosruvos kairiojo dilbio priekiniame, išoriniame paviršiuose, dešinio žasto priekiniame bei vidiniame paviršiuose, odos nubrozdinimai dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, poodinė kraujosruva kairės pėdos skliauto išoriniame paviršiuje. Aukščiau išvardintus sužalojimus G. G. galėjo įgauti bukos traumos pasėkoje, paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukis daiktais – sumušant, atsitrenkiant. Šiuos sužalojimus G. G. galėjo patirti nurodomu laiku, t.y.: naktį iš 2012-12-07 į 08. Dėl išvadoje nurodytų sužalojimų G. G. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 15-17).

Ši specialisto išvada, konstatuojanti visą eilę kūno sužalojimų, patvirtina nukentėjusiojo duotus parodymus ir akivaizdžiai neatitinka kaltinamojo parodymams sudavus vieną smūgį bei pastūmus nugenėjusįjį.

Liudytojas M. K. parodė, kad 2012-12-08 apie 5.14 val. gautas pranešimas, jog bute, (duomenys neskelbtini) triukšmas. Nuvykus minėtu adresu, buto duris atidarė R. D.. Jiems įėjus, prie jų priėjo nukentėjusysis G. G., kuris paaiškino, kad jis yra buto savininkas, kad jį miegantį sumušė kaimynas R. D.. Matėsi, kad G. G. yra sumuštas - sumuštas veidas, paakys, ausis, jis buvo kruvinas, taip pat matėsi ant žemės kambaryje kraujo. Ant R. D. nesimatė jokių sumušimo žymių. Abu vyriškiai buvo išgėrę. R. D. kažką bandė aiškinti, daug kalbėjo, tačiau iš jo žodžių buvo galima suprasti, kad jis sumušė G. G. dėl moters. R. D. neneigė, kad sumušė G. G.. Jiems būnant atvyko greitoji med. pagalba, kuri išvežė nukentėjusįjį į ligoninę, o R. D. pristatė į policijos komisariatą.

Liudytojas K. M. parodė, kad 2012-12-07 atėjo pas G. G., kuris buvo vienas. Jie su Giedriumi gėrė sidrą. 2012-12-08 po vidurnakčio, jie išėjo su Giedriumi parūkyti. Kieme rūkė kaimynė Vilma. Ji buvo viena. Giedrius pasiūlė užeiti pas jį atsigerti sidro. Vilma sutiko. Prieš tai ji nuėjo į namus pažiūrėti, ar miega vaikai. Po to ji viena atėjo pas Giedrių ir jie visi trys gėrė sidrą. Vilma sakė, kad jos sugyventinis išvažiavęs į klubą “Martini” su draugais. Jis išėjo apie 4 val., tiksliai nežino, bet Vilma dar pasiliko. Jis išėjo, nes Giedrius pradėjo snausti. Ryte jam Giedrius parašė žinutę, kad yra ligoninėje, sumuštas. Jis nuvažiavo į ligoninę ir Giedrius jam pasakė, kad jį miegantį sumušė Vilmos sugyventinis Rolandas. Giedrius atrodė baisiai. Jis sakė, kad Vilma būdama namuose girdėjo, kaip Rolandas rėkavo ant Giedriaus ir ji iškvietė policiją, kad ji suprato, kad Rolandas muša Giedrių.

Kaltinamasis neigia padaręs nusikaltimą, nes nukentėjusįjį sužalojo gindamasis, o jo veiksmai turėtų būti vertinami kaip būtinoji gintis, tačiau šią pastarojo gynybinė versiją paneigia byloje esančių įrodymų visuma.

Viena iš būtinosios ginties teisėtumo sąlygų yra realus (objektyviai egzistuojantis) ir akivaizdus (pradėtas arba tiesiogiai gresiantis besiginančiojo teisėms) pavojingas kėsinimasis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtinosios ginties būklė atsiranda ne tik pačiu pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais kai yra reali jo grėsmė. Šiuo konkrečiu atveju būtinosios ginties situacijos nebuvo, nes nebuvo pavojingai kėsintasi į kaltinamąjį, nukentėjusysis jam negrasino, prieš jį pavojingo fizinio smurto nenaudojo, žodinio konflikto nebuvo. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis prieš kaltinamąjį atliko kokius nors jo gyvybei ar sveikatai pavojingus veiksmus, todėl nėra pagrindo teigti, kad kaltinamajam buvo iškilęs realus ir akivaizdus pavojus, nuo kurio jam reikėjo gintis. Nesant būtinosios ginties situacijos, negalimas ir jos ribų peržengimas.

Kaltinamasis pats atėjo į nukentėjusiojo namus, buvo neblaivus, siekdamas tokiu būdu aiškintis santykių dėl moters, pastarąjį sumušė, suvokdamas, kad šiais savo veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, realiai numatė, kad gali sužaloti, ir norėjo taip veikti, t.y. veikė tiesiogine tyčia.

Veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. visiškai teisingai, kadangi kaltinamasis R. D., veikdamas tiesiogine tyčia, suduodamas keletą kartų į dešiniąją ausį, po ko spirdamas nukentėjusiajam į kairės kojos blauzdą, padarydamas galvos sumušimą, plėštinę žaizdą dešinės ausies, galvos smegenų sukrėtimą ir kitus sužalojimus, dėl R. D. kaltės, nesunkiai sutrikdė pastarojo sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

R. D. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Sprendžiant atsakomybės klausimą būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, jog padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę, jog kaltinamasis anksčiau neteistas, dirba, todėl darytina išvada, jog bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., bus pasiekti paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Nukentėjusysis G. G. pareiškė civilinį ieškinį 5000 Lt sumai neturtinės žalos atlyginimo nes dėl R. D. jam padarytų sužalojimų jis patyrė fizinę bei moralinę žalą.

Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai, tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė (CK 1 str. 1 d.). Pagal LR CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyve­nimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

G. G. ieškinys tenkintinas visiškai. Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus.

Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Šiuo atveju, nustatant neturtinės žalos dydį, pasekmės ir žalą padariusio asmens kaltė yra svarbiausi kriterijai, ir mažiau svarbus kaltininko turtinės padėties kriterijus. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį – R. D. dirba, dėl jo nusikalstamos tyčinės veikos nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko jis buvo gydomas ligoninėje.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 399,94 Lt dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusio G. G. gydymo išlaidas, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padarę žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-305 str., 307 str.;

nusprendė:

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams, uždraudžiant per visą šį laikotarpį bendrauti su G. G., išskyrus žalos atlyginimo klausimais bei įpareigoti per visą šį laikotarpį dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš R. D. 5000 (penkis tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo G. G..

Priteisti iš R. D. 399,94 Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį Klaipėdos miesto apylinkės teismą.