Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės R. N. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvena (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. A. 2019 m. gruodžio 10 d. apie 23.40 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia suduodamas nukentėjusiajai J. R. ne mažiau 26 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas jai poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kairėje galvos pusėje, odos nubrozdinimus kakle ir krūtinėje, poodines kraujosruvas abiejose rankose ir kojose, nugaroje ir sėdmenyse, kairės pusės V-VII šonkaulių lūžius, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios J. R. sveikatą. R. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įtarimo esmę suprato, kaltę pripažįsta ir labai gailisi. Galvos traumų neturėjo, priklausomybių ligų centruose ar psichikos sveikatos centruose niekada nesigydė. Dėl jam pareikšto įtarimo nori paaiškinti, kad 2019 m. gruodžio 10 d. vakare jis buvo susitikęs su savo draugais, jie gėrė alkoholinius gėrimus. Vėliau jam paskambino jo pažįstama J. R. ir siūlėsi atvažiuoti pas jį į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtą butą jis nuomojosi apie 2,5 metų, šiuo metu jis gyvena su kita drauge bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini) ir bute jau buvo J., buto raktus jis jai perdavė tą pačią dieną apie pietus, nes ji norėjo pernakvoti jo bute, kadangi susipyko su vyru. Jam atvažiavus, jie gėrė alkoholinius gėrimus ir bendravo. Vėliau vienu momentu jie susipyko, apsižodžiavo ir ji jam sudavė delnu per veidą. Tada jis ją pastūmė, ji nukrito ant medinio staliuko, jis jai porą kartų ar sudavė ranka, ar koja spyrė, tiksliai neatsiminė. Po to, jis išsigando, paėmė ją už rankos ir norėjo pakelti, tačiau ji pradėjo šaukti, kad neliestų jos, nes jai skauda, tada patraukė stalą ir pasodino ją ant žemės. Paklausė, ar jai viskas gerai, ji atsakė, kad skauda šoną. Ji sakė, kad greitąją kvies, pasakė, kad nenori jo matyti akyse ir norėjo išeiti. Jis tada paėmė ją už plaukų ir patraukė nuo durų, nenorėjo, kad ji išeitų, norėjo su ja pasikalbėti, atsiprašyti ir paaiškinti, kad nieko baisaus, praeis. Norėjo jai paaiškinti, kad ji yra išgėrusi ir turės problemų darbe. Tada jie koridoriuje kalbėjosi, prašė jos nusiraminti, atsiprašė jos. Ji pradėjo šaukti ant jo ir tada jis kelis kartus rankos delnu sudavė jai per veidą. Ji išbėgo iš buto ir buvo laiptinėje. Po minutės jis išėjo į laiptinę ir prašė, kad ji sugrįžtų ir nedarytų nesąmonių, prašė, kad ji būtų bute, o jis išvažiuos. Ji atsisakė ir tada jis jai vėl sudavė ar ranka, ar koja, kur tiksliai, negalėjo atsakyti, neatsiminė. Jis tada grįžo į butą, uždarė duris ir užmigo. Po kažkiek laiko kažkas pasibeldė į buto duris, jis atidarė ir ten buvo policijos pareigūnai. Jis buvo paguldytas ant žemės, sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Labai gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 67).

Papildydamas savo parodymus parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmę suprato, visiškai prisipažįsta, iš nuoširdžiai gailisi. Patvirtino savo parodymus, duotus pirminės apklausos metu ir sutiko, kad ikiteisminis tyrimas būdų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Po apklausos yra gavęs siuntimą nuvykti į teismo medicinos institutą, tačiau nei į gydytojus, nei į ekspertus dėl to įvykio nesikreipė ir nesikreips, J. R. jokių pretenzijų neturi (b. l. 72 )

Nukentėjusioji J. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 10 d. apie 17.30 val. ji atėjo į svečius pas savo meilužį R. A., L. (duomenys neskelbtini), nes kelios dienos prieš tai, jis buvo ją pakvietęs ir jie buvo susitarę susitikti pas jį bute. Atvykusi pas jį, ji su savimi atsinešė šampano butelį. Bute jie visą laiką buvo dviese. Iš pradžių jie išgėrė šampano, po to vartojo alkoholinius kokteilius. Apie 23.00 val. R. A. nuėjo į tualetą ir ten su kažkuo bendravo telefonu. Ji belaukdama kambaryje, nusirengė ir atsigulė į lovą. Apie 23.35 val. R. A. atėjo į kambarį ir atsisėdo šalia jos ant sofos. Kadangi ji suprato, kad jis bendravo telefonu su kita moterimi, ji atsikėlė iš lovos ir nuėjo į virtuvę. Jis atėjo į virtuvę iš paskos ir pradėjo ją žeminti, įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, vėliau pasakė eik į lovą arba dink iš čia. Ji pasakė, kad susirinks daiktus ir išeis. Jis supyko ir tris kartus spyrė koja jai į pilvo sritį bei sudavė tris kartus kumščiu į krūtinės sritį, po ko su ranka pagriebė ją už plaukų ir pradėjo tampyti į šonus. Tada ją paleido ir išėjo į kambarį, bet po kelių akimirkų sugrįžo į virtuvę ir koja keturis kartus spyrė į pilvo, krūtinės, kojų sritis. Tuo metu ji virtuvėje buvo suklupusi, prisėdusi. Po šių smūgių ji atsistojo, bet jis su delnu keturis kartus sudavė per veidą (skruostą, pakaušį, bei kairės pusės akį) bei kumščiu tris kartus sudavė į krūtinės sritį. Ji jam pasakė, kad nori susirinkti daiktus ir nuėjo į kambarį. Ten susirinko savo daiktus, nuėjo į koridorių, kur pasiėmė striukę, švarką ir batus. Jai išeinant iš buto, R. A. koridoriuje spyrė koja tris kartus ir pataikė į pilvo ir krūtinės sritį. Tuo metu ji išėjo į namo laiptinę ir prisėdo prie buto durų Nr. (duomenys neskelbtini) ant grindų ir paskambino į policiją. Prisėdo, nes jai buvo sunku kvėpuoti ir visą kūną skaudėjo. Išgirdęs, kad ji paskambino į policiją, R. A. dar vieną kartą koja spyrė jai ir pataikė į kairės kojos šlaunį. Tuo viskas baigėsi. Jis nuėjo į savo butą, o ji liko laiptinėje laukti policijos pareigūnų bei grietosios medicininės pagalbos. R. A. savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Bute jie buvo dviese ir niekas minėto įvykio nematė. Tai įvyko pirmą kartą. Ji R. A. pažįsta daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus. Atvykus medikams, ji su jais nuvyko į Santariškių klinikas, kur jai buvo diagnozuotas kairės pusės 6,7,8 šonkaulių lūžis bei krūtinės ir veido sumušimas (b. l. 18).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G 4410/2019 (01), kad J. R. nustatytos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairėje galvos pusėje, odos nubrozdinimai kakle ir krūtinėje, poodinės kraujosruvos abiejose rankose ir kojose, nugaroje ir sėdmenyse, kairės pusės V-VII šonkaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, mažiausiai 26–iais trauminiais poveikiais. Kairės pusės V-VII šonkaulių lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 31–34).

Be R. A. prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų bei specialisto išvados Nr. G4410/2019 (01), jo kaltė įrodyta ir bylos medžiaga: protokolu-pareiškimu (b. l. 1), krūtinės chirurgo konsultacijos dokumentu, kuriame nustatyti šonkaulių lūžiai (b. l. 39), apžiūros protokolu (b. l. 40–43), BIRT žiūryklės duomenimis (b. l. 44), liudytojos B. T. apklausos protokolu bei tarnybiniu pranešimu (b. l. 47, 49) ir kita rašytine bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

R. A. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ši nusikalstama veika padaroma tyčia.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad R. A. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, jog <...> vienu momentu jie susipyko, apsižodžiavo ir ji jam sudavė delnu per veidą. Tada jis ją pastūmė, ji nukrito ant medinio staliuko, jis jai porą kartų – ar ranka sudavė, ar koja spyrė, tiksliai neatsiminė. Po to, jis išsigando, paėmė ją už rankos ir norėjo pakelti, tačiau ji pradėjo šaukti, kad neliestų jos, nes jai skauda, tada patraukė stalą ir pasodino ją ant žemės. Paklausė, ar jai viskas gerai, ji atsakė, kad skauda šoną. Ji sakė, kad kvies greitąją, pasakė, kad nenori jo matyti akyse ir norėjo išeiti, o jis tada paėmė ją už plaukų ir patraukė nuo durų, nenorėjo kad ji išeitų, norėjo su ja pasikalbėti, atsiprašyti <...> Ji pradėjo šaukti ant jo ir tada jis kelis kartus rankos delnu sudavė jai per veidą. Ji išbėgo iš buto ir buvo laiptinėje. Po minutės jis išėjo į laiptinę ir prašė, kad ji sugrįžtų ir nedarytų nesąmonių, prašė, kad ji būtų bute, o jis išvažiuos. Ji atsisakė ir tada jis jai vėl sudavė ar ranka, ar koja, kur tiksliai, negalėjo atsakyti, neatsiminė <...> (b. l. 67).

Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina nukentėjusiosios J. R. parodymai – <...> jis supyko ir tris kartus spyrė koja jai į pilvo sritį bei sudavė tris kartus kumščiu į krūtinės sritį, po ko su ranka pagriebė ją už plaukų ir pradėjo tampyti į šonus. Tada ją paleido ir išėjo į kambarį, bet po kelių akimirkų sugrįžo į virtuvę ir koja keturis kartus spyrė į pilvo, krūtinės, kojų sritis. Tuo metu ji virtuvėje buvo suklupusi, prisėdusi. Po šių smūgių ji atsistojo, bet jis su delnu keturis kartus sudavė per veidą (skruostą, pakaušį, bei kairės pusės akį) bei kumščiu tris kartus sudavė į krūtinės sritį. Ji jam pasakė, kad nori susirinkti daiktus ir nuėjo į kambarį. Ten susirinko savo daiktus, nuėjo į koridorių, kur pasiėmė striukę, švarką ir batus. Jai išeinant iš buto, R. A. koridoriuje spyrė koja tris kartus ir pataikė į pilvo ir krūtinės sritį. Tuo metu ji išėjo į namo laiptinę ir prisėdo prie buto durų Nr. (duomenys neskelbtini) ant grindų ir paskambino į policiją. Prisėdo, nes jai buvo sunku kvėpuoti ir visą kūną skaudėjo. Išgirdęs, kad ji paskambino į policiją, R. A. dar vieną kartą koja spyrė jai ir pataikė į kairės kojos šlaunį. Tuo viskas baigėsi. <...> Atvykus medikams, ji su jais nuvyko į Santariškių klinikas, kur jai buvo diagnozuotas kairės pusės 6,7,8 šonkaulių lūžis bei krūtinės ir veido sumušimas (b. l. 18).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4410/2019 (01) nurodyta, kad J. R. nustatytos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairėje galvos pusėje, odos nubrozdinimai kakle ir krūtinėje, poodinės kraujosruvos abiejose rankose ir kojose, nugaroje ir sėdmenyse, kairės pusės V-VII šonkaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, mažiausiai 26–iais trauminiais poveikiais. Kairės pusės V-VII šonkaulių lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 31–34).

Darytina išvada, kad aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamojo R. A. nukentėjusiajai J. R. suduoti smūgiai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su dėl šių smūgių nukentėjusiajai kilusiais padariniais, t. y. poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairėje galvos pusėje, odos nubrozdinimai kakle ir krūtinėje, poodinės kraujosruvos abiejose rankose ir kojose, nugaroje ir sėdmenyse, kairės pusės V-VII šonkaulių lūžiai, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. A. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 83–85).

Dėl R. A. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę R. A., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Visų pirma, teismas parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam, įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei stadiją – kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai. Įvertinama kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus (nustatytas 1,46 promilių girtumas (b. l. 53)) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius R. A.: darbingo amžiaus, Sodros duomenimis dirba, neteistas (b. l. 79), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 81). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam 18 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Įpareigoti kaltinamąjį neatlygintinai išdirbti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, ypač tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, nustatyta viena lengvinanti ir viena sunkinanti atsakomybę aplinkybė, nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė, teismas, siekdamas pasiekti bausmės keliamus tikslus, skiria kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatydamas artimą bausmės rūšies vidurkiui, t. y. 1 metams ir 3 mėnesiams. Kaltinamajam skirtinas BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte numatytas įpareigojimas – neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Skiriamas įpareigojimas sudarys kaltinamajam galimybę dar kartą įvertinti savo veiksmų pasekmes ir motyvuos ateityje nenusikalsti.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam R. A. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 11 d., 00.59 val. iki 2019 m. gruodžio 11 d., 11.21 val. (b. l. 56, 58). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 74) paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. A., gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. A. paskirti galutinę 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 11 d. 00.59 val. iki 2019 m. gruodžio 11 d. 11.21 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam R. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Bausmę vykdo probacijos tarnybos (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

2. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

3. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

4. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.