- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-20
- Bylos Nr.
- eI-649-422/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02357-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Čekanauskas, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- L. S., J. S., V. V., K. V., R. S.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė), Nataljos Zelionkienės, Gintaro Čekanausko, sekretoriaujant Deivydui Aidukui,
trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. S., J. S., R. S., V. V., K. V. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, patikslintu skundu prašydami: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2016 m. liepos 20 d. raštą Nr. 70-2-2412 (toliau - ir Raštas, Skundžiamas raštas), kuriuo buvo atsisakyta rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas valstybinio žemės ploto (0,0389 ha) sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini)ir valstybinio žemės ploto (0,0122 ha) sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją priimti sprendimą pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas valstybinio žemės ploto (0,0389 ha) sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją priimti sprendimą pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas valstybinio žemės ploto (0,0122 ha) sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu, kadastro (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai skunde ir jų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog L. S., J. S., R. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). L. S. ir J. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklauso 402/603 dalys minėto žemės sklypo, o R. S. - 201/603 dalys šio žemės sklypo.
Pareiškėjams V. V. ir K. V. nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Nurodė, jog 2016 metų liepos 15 d. prašymu pareiškėjai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių leisti organizuoti žemės sklypų formavimo pertvarkymo projekto ( toliau –ir Projektas) rengimą, kurio tikslas- valstybinio žemės ploto (0,0389 ha) sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu prašymu pareiškėjai V. V. ir K. V. kreipėsi dėl valstybinės žemės ploto 0,0122 sujungimo su besiribojančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini).
2016 m. liepos 20 d. raštu Nr. 70-2-2412 Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyrius atsisakė organizuoti žemės sklypų Projekto rengimą.
Pareiškėjų ir jų atstovės nuomone, atsakovo atsisakymas rengti projektą yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžiantis pareiškėjų teises.
Pareiškėjai tvirtino, jog jų teisės nepagrįstai nerealizuojamos, nors atitinka Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.15 punkte įtvirtintas sąlygas dėl laisvos valstybinės žemės ploto prijungimo prie besiribojančių žemės sklypų. Nurodė, jog Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 44 punktas nustato, kad įsiterpęs valstybinės žemės plotas sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypu. Pareiškėjų nuomone, tokia faktinė situacija yra nagrinėjamu atveju, nes šalia esančio laisvo žemės sklypo negalima suformuoti kaip atskiro tokiu būdu, kad jis atitiktų racionalų dydį ir ribas. Laisvas valstybinis žemės sklypas yra tarp privataus pareiškėjams priklausančio žemės sklypo ir Ežero/Salynų gatvių, dėl to atsakovas nepagrįstai nurodo, kad minėtas sklypas nelaikytinas įsiterpusiu.
Pareiškėjų nuomone, valstybinis sklypas turi būti prijungiamas prie jiems priklausančio žemės sklypo, nes laisvoje valstybinėje žemėje suformuoti naujo žemės sklypo, kuris atitiktų racionalios žemėnaudos sąvoką, negalima. Dalį valstybinio žemės sklypo sudaro siaura juosta, kurios niekaip negalima panaudoti pagal paskirtį kitaip, nei prijungiant prie pareiškėjų žemės sklypo. Kita dalis valstybinės žemės skirta pravažiavimui į pareiškėjams priklausančius žemės sklypus, nes iš Salyno ir Ežero gatvių kito patekimo į jiems priklausantį žemės sklypą ir namų valdą nėra, todėl formuojant naują žemės sklypą iš valstybinės laisvos žemės, jis bus neišvengiamai apsunkintas net dviem žemės servitutais, kurių plotas sudaro 0,0119, todėl realiai atėmus kelio servitutų plotą, likęs sklypo plotas sudarytų 0,0392 ha ir neatitiktų reikalavimų naujo sklypo formavimui. Be to, likęs plotas būtų padalintas į tris dalis ir suformuoti žemės sklypo taip, kaip nurodo atsakovas, nėra jokių galimybių. Pareiškėjai negalės eksploatuoti jiems priklausančio žemės sklypo pagal paskirtį, nes jų sklypas ribojasi su įvažiavimu į požeminį garažą, dėl to jie negalės vaikščioti iš vienos sklypo dalies į kitą. Pareiškėjų nuomone, nagrinėjamu atveju yra išskirtinė faktinė situacija, kuri reikalauja neformalaus sprendimo. Ginčą prašė spręsti, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, atsižvelgiant į 2015 metų rugsėjo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-973-492/2015 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime ir jo atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko. Nurodė, jog pareiškėjai 2016 m. liepos 15 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas –prijungti įsiterpusį valstybinį žemės plotą prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0603 ha, prijungiamas valstybinis plotas 0,0389 ha) ir (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0582 ha, prijungiamas valstybinis plotas 0,0122 ha). Skundžiamu Raštu pareiškėjai buvo informuoti, jog pateikto prašymo tenkinti nėra galimybės, nes planuojami prisijungti laisvos valstybinės žemės plotai (bendras plotas apie 0,0511 ha) neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir reikalavimų, numatytų LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte. Planuojamų žemės plotų nesudaro siauros juostos (plotis viršija nustatytą 10 m), taip pat nėra duomenų, kad šiuos plotus sudarytų šlaitai, griovos; nurodyti plotai nepatenka į išimčių atvejų sąrašą. Pažymėjo, jog pareiškėjai savo prašyme administracijai nurodė du atskirus valstybinės žemės plotus, tačiau pagal minėto Nutarimo 2.15 nuostatas abu šie plotai turi būti vertinami kaip vientisas 0,0511 ha valstybinės žemės plotas, tokiu būdu būtų akivaizdžiai viršytas LR Vyriausybės nustatytas didžiausias leistinas prisijungti valstybinės žemės plotas gyvenamosiose teritorijose. Prašė skundą atmesti.
Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog Skundžiamu raštu atsakovas motyvuotai išdėstė, kad pareiškėjų prašymo tenkinti nėra galimybės, kadangi planuojami prijungti laisvos valstybinės žemės plotai (bendras plotas apie 0,0511 ha) prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nustatytos Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje.
Skundas netenkinamas.
Byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2016 m. liepos 20 d. rašto Nr. 70-2-2412 teisėtumo ir pagrįstumo.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjams L. S. ir J. S. nuosavybės teise priklauso 402/603 dalys, o R. S. -201/603 dalys 0.0603 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjams V. V. ir K. V. nuosavybės teisėmis priklauso 0.0582 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
2016 m. liepos 15 d. pareiškėjai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių, pateikdami prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas - prijungti įsiterpusį valstybinį žemės plotą prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0603 ha, prijungiamas valstybinis plotas 0,0389 ha) ir (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0582 ha, prijungiamas valstybinis plotas 0,0122 ha).
Šioje byloje skundžiamu 2016 m. liepos 20 d. raštu Nr. 70-2-2412 Kauno miesto savivaldybės administracija atsisakė rengti projektą valstybinio žemės ploto prijungimui prie pareiškėjų žemės sklypų, nes prašomas prijungti valstybinės žemės plotas neatitinka teisės aktuose nustatytos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir sąlygų.
Pareiškėjai siekia lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinę žemę. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio - šių sklypų savininkams.
Įsiterpusių laisvos valstybinės žemės plotų pardavimo ne aukciono būdu sąlygas reglamentuoja LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas, nuo 2016-06-01 galiojanti redakcija Nr. 2016-14390) 2.15 punkto nuostatos, kuriose įtvirtinta, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Nutarimo 2.15 punkte nurodyta, jog teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys. Kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha. Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą.
Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad byloje nagrinėjamo teisinio santykio objektu yra valstybinis žemės sklypas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šios teisės normos taikymą, yra nurodęs, jog asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta tada, kai yra įvykdomos atitinkamos sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu; 2) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 3) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų. Žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju), šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1. arba tarp privačių žemės sklypų; 2. arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3. arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 31 dienos nutartis administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015). Lietuvos vyriausiasis teismas minėtoje nutartyje yra akcentavęs, jog siekiant įgyvendinti valstybinio žemės sklypo teisės realizavimą tokiu būdu, turi būti įrodyta, jog pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės sklypas atitinka Vyriausybės nustatytus įsiterpusio žemės sklypo kriterijus ir neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio.
Teismas sutinka su pareiškėjų ir jų atstovės pozicija, jog ginčo sklypas yra tarp pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ir Ežero/ Salynų gatvių, todėl vertinant situaciją jo buvimo vietos požiūriu formaliai atitiktų Nutarimo 2.15 punkto požymius, tačiau vien formalus situacijos atitikimas negali būti pagrindu pareiškėjų prašymo tenkinimui.
Byloje nėra ginčo, jog pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209, aptariama teritorija patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas - t. y. teritorijas, kuriose vyrauja mažaaukštė gyvenamoji statyba, todėl pagal Nutarimo 2.15 punkto nuostatas, tokiu atveju įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.
Iš pareiškėjų 2016 m. liepos 15 d. prašymo matyti, jog jie siekia prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)prijungti 0,0389 ha valstybinės žemės ploto, o prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini)siekia prijungti 0,0122 ha valstybinės žemės ploto, iš viso 0,0511 ha valstybinio žemės ploto. UAB „Geometra“ parengta planuojamos teritorijos schema (toliau- ir Teritorijos schema) patvirtina, jog nors prašomo prijungti valstybinio žemės sklypo plotas schemoje yra suskaidytas į dvi dalis (A ir B), prie A dalies priskirta 0,0389 ha, prie B- 0,0122 ha, tačiau šis plotas sudaro vientisą sklypą. Minėtas aplinkybes patvirtino pareiškėjai teismo posėdžio metu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis, formuodamas šio pobūdžio ginčų teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog „dirbtinas tariamai įsiterpusio žemės sklypo formavimas, atskiriant jį nuo vientiso žemės ploto, neatitinka minėtų teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių įsiterpusių sklypų statusą bei jų nustatymą.“ ( žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-322/2014).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog konkrečiu atveju, pagal Nutarimo 2.15 nuostatas abu šie plotai turi būti vertinami kaip vientisas 0,0511 ha valstybinės žemės plotas, taigi prašomas prijungti valstybinės žemės sklypo plotas neatitinka Nutarimo 2.15 punkte įtvirtinto dydžio, t.y. viršija Vyriausybės nustatytą didžiausią leistino prisijungti valstybinės žemės ploto (0,04 ha) kriterijų gyvenamosiose teritorijose, todėl vien šios imperatyvios sąlygos nebuvimas sudarė pagrindą atsakovui netenkinti pareiškėjų prašymo dėl valstybinės žemės sklypo prijungimo.
Konkrečiu atveju ginčo teritorija galėtų būti laikoma įsiterpusiu valstybinės žemės plotu tik tuo atveju, jei ją sudarytų siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Pagal Nutarimo 2.15 punkte įtvirtintas nuostatas, šią situaciją atitiktų, jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršytų 10 metrų.
Kaip matyti iš pareiškėjų kartu su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pateiktos Teritorijos schemos, atstumas nuo žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos iki Ežero gatvės siauresnėje dalyje sudaro 14,19 m., platesnėje žemės sklypo dalyje atstumas schemoje nenurodytas, tačiau jis akivaizdžiai didesnis negu siauresnėje dalyje, taigi minėtas plotis viršija 10 metrų, todėl pagrįstai ir teisėtai savivaldybės administracija Skundžiamame rašte nurodė, jog planuojamų prisijungti valstybinės žemės sklypo plotų nesudaro siauros juostos, šlaitai ar griovos, planuojamas prisijungti laisvos valstybinės žemės plotas nepatenka į išimčių sąrašą.
Pareiškėjai skunde tvirtino, jog valstybinės žemės sklypas turėtų būti prijungtas prie pareiškėjų sklypų, nes valstybinėje žemėje neįmanoma suformuoti naujo žemės sklypo, kuris atitiktų racionalaus dydžio ir ribų. Konkrečiu atveju byloje nėra duomenų, jog minėto valstybinio žemės ploto nebūtų galima suformuoti atskiru sklypu, nes jo vientisas plotas sudaro 0,0511 ha. Teismo vertinimu, pareiškėjai Teritorijos schemoje plotą, skirtą įvažiavimams į jiems priklausančius žemės sklypus ir namų valdas, kuriame numatyti kelio servitutai, nepagrįstai atima iš valstybinio žemės sklypo ploto, nes servitutai yra daiktinė teisė, kuri Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 straipsnyje yra apibrėžiama kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą, taigi, servitutai numato tam tikrus žemės sklypo naudojimo apribojimus juose įtvirtinta apimtimi, tačiau žemės sklypo ploto nesumažina.
Be to, nagrinėjant bylą, nustatyta, jog dalį valstybinės žemės ties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), riba pareiškėjai naudoja savavališkai. Tai patvirtina Teritorijos schema ir VĮ Registrų centro pateikti nekilnojamojo turto duomenys (2016-11-16 išrašas), iš kurių matyti, jog 2013-05-06 dėl to pareiškėjui J. S. buvo surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-130506-00043. Taigi, minėta dalimi atitinkamai negali būti mažinamas valstybinės žemės plotas, nes jis pareiškėjų naudojamas neteisėtai. Remiantis nurodytais argumentais, teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjų skunde nurodytu valstybinės žemės ploto dydžio nustatymu, nes jis prieštarauja teisės aktams.
Pareiškėjų nurodytoje 2015 metų rugsėjo 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A-973-492/2015 nurodomos skirtingos negu šioje byloje aplinkybės, todėl ja vadovautis kaip precedentu teismui nėra tikslinga. Pažymėtina, jog teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės yra būdingas teisinis apibrėžtumas, šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo imperatyviais viešosios teisės principais, nuo kurių konkrečiu atveju nukrypti teismui nėra pagrindo.
Remiantis byloje nustatytų aplinkybių visuma, atsižvelgiant į ginčo teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog atsakovas motyvuotai, pagrįstai ir teisėtai Skundžiamu sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą, nes planuojamas prijungti laisvos valstybinės žemės plotas neatitiko teisės aktais nustatyto įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir kriterijų, todėl pareiškėjų skundas dėl atsakovo 2016 m. liepos 20 d. rašto Nr. 70-2-2412 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus skundą dėl minėto sprendimo panaikinimo, atmestinas kaip išvestinio pobūdžio reikalavimas ir dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų L. S., J. S., R. S., V. V., K. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.