Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-01-14 · Civilinė byla Nr. 2A-114-611/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-14
Bylos Nr.
2A-114-611/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė, Danutė Kutrienė, Andžej Maciejevski (pran.)
Atsakovas
D. S.
Ieškovas
J. S.
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1170-611/2008Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 78.2.1.; 83.6.; 121.15.; 121.18.; 121.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. sausio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Virginijos Volskienės,sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,dalyvaujant atsakovui D. S. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr.2-3205-535/2008 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui D. S. dėl santuokos nutraukimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė Jelena Semėnė prašė teismo nutraukti santuoką su atsakovu D. S. , sudarytą 2005-08-13 Vilniaus m. CMS dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo palikti jos pavardę Semėnė. Išlaikymo jai nereikia. Ieškovė prašė teismo nustatyti nepilnametės dukters D. S. , gim. 2006-04-18, gyvenamąją vietą kartu su motina. Nurodė, jog ginčo dėl atsakovo bendravimo su dukra nėra. Prašė teismo priteisti iš atsakovo dukters D. išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo bylos iškėlimo teisme ir iki jos pilnametystės. Ieškovė pažymėjo, kad turi kreditorių – pagal 2005-11-14 Vartojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su AB banku „Hansabankas“, jai yra suteiktas kreditas, kurį ji grąžina bankui ir įsipareigoja toliau grąžinti. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2006-11-27 su atsakovu sudarė povedybinę sutartį, kurioje numatyta, jog visas ir bet koks turtas, kurį bet kuris iš sutuoktinių asmeniškai savo vardu įgijo iki santuokos ar po sutarties įsigaliojimo yra to sutuoktinio, kurio vardu įregistruota nuosavybė. Šalys jokio turto, kuris būtų pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe neįgijo. Ieškovė nurodė, jog dėl šeimos iširimo kaltas atsakovas, kuris niekur nedirba 5 m., neišlaiko šeimos, nesirūpina dukra, girtavo, smurtavo prieš ieškovę nepilnamečio vaiko akivaizdoje. Ieškovė mano, kad atsakovas yra darbingas, galintis teikti vaiko poreikius atitinkančias lėšas.

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, neprieštaravo dėl santuokos nutraukimo, tačiau nurodė, kad šeima iširo dėl šalių abipusės kaltės, jis nėra girtuoklis, nesmurtavo prieš ieškovę. Nurodė, kad padėjo ieškovei įrengti ir prižiūrėjo būstą. Šiuo metu nedirba, yra įregistruotas darbo biržoje, turi virėjo specialybę. Pažymėjo, jog turi dar 2 vaikus, kuriems priteistas išlaikymas, tačiau yra įsiskolinęs. Dukters D. S. išlaikymui jis sutinka mokėti 1 MGL, t.y. 130 Lt per mėnesį. Atsakovas sutinka, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas santuoką, įregistruotą 2005-08-13 Vilniaus m. CMS, tarp J. S. ir D. S. nutraukė dėl atsakovo kaltės, po ištuokos įregistravimo paliko santuokines jų pavardes: Semėnė, Semėnas, taip pat nustatė šalių dukters D. S. , gim. 2006-04-18, gyvenamąją vietą su ieškove J. S. ir priteisė iš atsakovo ieškovės naudai dukters D. S. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo 2008-02-22 ir iki jos pilnametystės, priteisė ieškovei iš D. S. 250 Lt žyminio mokesčio. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog atsakovas nebuvo lojalus ieškovei, neišlaikė šeimos, smurtavo ieškovės atžvilgiu, jai padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, todėl atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Šalys turi kreditorių, pagal kuria ieškovei yra suteiktas 52 220,67 Lt kreditas, o atsakovas yra laiduotojas. Kadangi pagal šią sutartį prievolė yra bendra ir solidari, kreditą privalo grąžinti ieškovė ir atsakovas, tai pažymi ir AB bankas „Hansabankas“ savo atsiliepime. Šalių dukters gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes tai geriausiai atitinka nepilnametės interesus ir atitinka faktinę vaiko padėtį, nes ji gyvena su ieškove, yra jos išlaikoma. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai dukters D. S. išlaikymui ne po 800 Lt, o po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Pažymi, jog ši suma yra būtina, kad nepilnametės dukters gyvenimo, auklėjimo ir buities sąlygos būtų tinkamai užtikrintos. Ieškovės pajamos per mėnesį yra apie 1300 Lt. Atsakovas nedirba, tačiau yra darbingas, turi virėjo specialybę, todėl gali mokėti po 400 Lt per mėnesį dukters išlaikymui. Šią išlaikymo sumą teismas priteisė atsižvelgdamas ir į tai, jog MMA šiuo metu sudaro 800 Lt per mėnesį.

Šalies argumentai

Atsakovas D. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir sumažinti priteistą išlaikymo dydį dukrai iki 130 Lt, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog su priimtu teismo sprendimu iš dalies nesutinkaNesutinka, jog teismas iš jo priteisė ieškovės naudai dukters išlaikymui po 400 Lt. LR CK 3.192 str., 3.196 str., 3.198 str. nustatyta, kad tėvai turi teikti išlaikymą vaikams, o teismas, vienam iš jų išlaikymo neteikiant, išlaikymą priteisia tik nepilnamečiui vaikui. Tuo tarpu teismas savo sprendime nurodė, kad išlaikymą priteisia ne jo nepilnametei dukrai, bet ieškovei, kuri yra pilnametė ir jai išlaikymas nereikalingas. Ieškovas pažymi, jog teismas, nustatydamas 400 Lt išlaikymo dydį, visiškai neatsižvelgė į byloje pateiktus jo įrodymus apie jo turtinę padėtį, taip pat neteisingai įvertino ieškovės pateiktus ir D. S. poreikius atspindinčius įrodymus. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovo vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo turto, kad be ieškovės ir jo dukters jis turi išlaikyti kitas dvi nepilnametes dukteris, taip pat į tai, kad šiuo metu jis nedirba. LR CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Iš byloje esančių duomenų yra matyti, kad ieškovė turi bei asmeninės nuosavybės teise valdo didelės vertės nekilnojamąjį turtą, tuo tarpu atsakovas nekilnojamojo turto neturi, turi įsiskolinimų savo dviem vaikams. Be to, ieškovė per mėnesį uždirba 1 300 Lt, o jis šiuo metu yra bedarbis. LR CK 3.192 str. 2 d. yra nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas ir nepilnamečių vaiku poreikiams. Ieškovės pateikta D. S. poreikius atspindinti lentelė nebuvo pagrįsta jokiais kitais įrodymais (vaiko daiktų, drabužių pirkimo dokumentais, receptais, draudimo sutartimi, sutartimi dėl vaiko priežiūros ir t.t.). Taigi, nesant įrodymams apie D. S. poreikių dydį, teismo motyvas, jog kas mėnesį skiriama 400 Lt išlaikymo suma yra būtina, kad nepilnametės dukters gyvenimo, auklėjimo ir buities sąlygos būtų tinkamai užtikrintos, pripažintinas nepagrįstu, ir sprendimas šioje dalyje turėtų būti keistinas, nustatant D. S. naudai iš atsakovo kas mėnesį 130 Lt išlaikymą.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Mano, jog teisinė formuluotė dėl vaiko išlaikymo esmės nekeičia. Pažymi, jog išlaikymas priteisiamas vaiko vardu, kai išlaikymas priteisiamas turtu. Kadangi šiuo atveju išlaikymas buvo priteistas periodinėmis piniginėmis išmokomis, bus naudojamas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tai jis negali būti išskirtas iš bendro šeimos biudžeto, tačiau jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų kitaip, ieškovė neprieštaraus. Teismų praktikoje 400 Lt išlaikymo dydis yra minimali suma, kurią galima priteisti kaip išlaikymą. Ieškovė pažymi, kad faktiniai vaikų poreikiai yra žymiai didesni. Atsakovas yra darbingas asmuo, neturintis sveikatos sutrikimų, ir jo teiginiai, kad jis yra bedarbis negali būti pagrindu atleisti jį nuo prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Be to, povedybinėje sutartyje, sudarytoje 2006-11-27 tarp sutuoktinių D. S. ir J. S. , abiejų pasirašytoje, 5.1 punkte yra nurodyta, kad „išlaikymo suma kiekvienam sutuoktinių vaikui turi būti ne mažesnė nei vienas minimalus mėnesinis darbo užmokestis“.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, tenkino ieškinį iš dalies, priteisdamas D. S. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį. Tačiau atsakovas su teismo sprendimu šioje dalyje nesutinka ir prašo išlaikymo dydį sumažinti iki 130 Lt per mėnesį, taip pat prašo išlaikymą priteisti ne ieškovės naudai, o jų nepilnametei dukrai.

LR CK 3.192 str. reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal LR CK 3.198 str. 1 d. teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ir daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Šios teisės normos turi laikomasi ir tuo atveju, kai, nors išlaikymas priteisiamas vienam vaikui, tačiau išlaikymas turi būti teikiamas dviem ir daugiau vaikų. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis minėtose teisės normose išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais LR CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintais prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė į nurodytas nuostatas. Ieškovė J. S., prašydama priteisti dukrai D. S. konkretų išlaikymo dydį, nurodė tokias svarbias aplinkybes, kurios, jos nuomone, patvirtina vaiko priežiūros išlaidas – vaikui reikalinga auklė, išlaidos maistui, aprangai, vaiko ugdymui, vaistams, laisvalaikiui ir poilsiui. LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str. nustato vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, kurios realizavimą privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (įstatymo 4 str. 7 p., LR CK 3.156 str. 2 d.). Tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, į šią aplinkybę taip pat atsižvelgiama, priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant LR CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei LR CK 3.192 str. įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo metu ieškovė J. S. pajamos yra apie 1300 Lt per mėnesį. Tuo tarpu atsakovas nedirba, tačiau yra darbingas, turi virėjo specialybę, todėl preziumuojama, kad jis gali mokėti po 400 Lt per mėnesį dukters išlaikymui. Ieškovė į bylą pateikė būtinų išlaidų minimaliems šalių dukters poreikiams tenkinti paskaičiavimus. Tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui ieškovės pateikti įrodymai, juos įvertinus pagal LR CPK 185 str. ir LR CK 1.5 str. bei atsižvelgiant į prioritetinį šalių nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos principą, yra pakankami išvadai, jog yra pagrindas priteisti 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ką pagrįstai pripažino savo sprendime ir pirmosios instancijos teismas. Pagal susiformavusią teismų praktiką minimalus išlaikymo dydis vienam vaikui per mėnesį sudaro vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu siekia 800 Lt, todėl mažesnė suma nei ½ dalis minėto dydžio gali būti priteisiama iš skyrium gyvenančio vaiko tėvo (motinos) tik išimtiniais atvejais, esant ypatingoms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti nustatytą išlaikymo dydį dukrai D. S. , nes tokiu būdu būtų pažeistos jos teisės gauti bent minimalų būtinų poreikių patenkinimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenka ne tik pareiga teikti likusią išlaikymo dalį vaikui, tačiau ir rūpintis kasdieniniais vaiko poreikiais bei priežiūra, ieškovės padėtis, tiek turtiniu, tiek neturtiniu atžvilgiu negali būti pripažinta iš esmės geresnė. Pažymėtina, kad nustačius atsakovui nepilnamečio vaiko išlaikymui mažesnę nei 400 Lt sumą vaikui, būtų pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, nes ieškovei būtų uždėta per didelė nepilnamečio vaikų išlaikymo našta.

Teisėjų kolegija pažymi, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (LR CK 3.3 str.), o atsakovas į bylą nepateikė neginčytinų ir pakankamų įrodymų, kad ieškovės nurodyta nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga suma būtų akivaizdžiai per didelė. Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nuo tėvų valios nepriklausančiais atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais.

Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą iš esmės pagrįstą ir teisingą sprendimą, ir teisėjų kolegija tokių nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog remiantis LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p. išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra priteisiamas nepilnamečiui vaikui. Tuo tarpu tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, būdamas įstatyminiu nepilnamečio vaiko atstovu, disponuoja šiomis lėšomis uzufrukto teise (LR CK 3.185 str. 1 d.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimas patikslintas šioje dalyje, nurodant, kad išlaikymas priteisiamas atsakovo nepilnametei dukrai, o ieškovė šiomis lėšomis disponuoja uzufrukto teise.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą, patikslinant, kad išlaikymas iš atsakovo D. S. priteisiamas dukrai D. S. , gim. 2006-04-18, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti ieškovei J. S. .

Kolegijos pirmininkas Andžej MaciejevskiTeisėjai Danutė KutrienėVirginija Volskienė