- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-23
- Bylos Nr.
- e2-26262-909/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20642-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Atsakovas
- S. P.
- Kategorijos
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ride Share” ieškinį atsakovui S. P. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Ride Share” pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti jam iš atsakovo S. P. 13 141,32 Eur žalos atlyginimo, 64,09 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad ieškovas ir atsakovas 2019 m. gruodžio 9 d. sudarė automobilio nuomos ir paslaugų sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo išnuomoti automobilį atsakovui, o atsakovas – mokėti nuomos mokestį ir vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. 2020 m. kovo 4 d. atsakovas SPARK mobiliojoje programoje rezervavo automobilį Nissan Leaf 40 (duomenys neskelbtini). Kelionės metu, apie 21:07, netoli Ateities ir Baltupio g. sankryžos atsakovas, vairuodamas automobilį, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino automobilį, metalinę tvorą ir kelio ženklą. Apie eismo įvykį atsakovas neinformavo nei ieškovo, nei policijos pareigūnų ir neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. 2020 m. gegužės 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu buvo nuspręsta, jog atsakovas padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje. Dėl eismo įvykio metu patirtų automobilio, tvoros bei kelio ženklo apgadinimo ieškovas patyrė nuostolių, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo, taip pat prašo taikyti sutartyje numatytą sutartinę atsakomybę – priteisti iš atsakovo baudas bei palūkanas.
Atsakovui ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai). Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, todėl yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas UAB „Ride Share” ir atsakovas 2019 m. gruodžio 9 d. elektroniniu būdu sudarė automobilio nuomos ir paslaugų sutartį (toliau – Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui nuomos teise laikinai valdyti ir naudotis automobilį, o atsakovas – naudotis automobiliu pagal tiesioginę jo paskirtį šioje sutartyje numatytomis sąlygomis, mokėti nuomos ir paslaugų mokesčius, baudas, 0,02 proc. palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaitymo dieną (Sutarties 2.1, 4.10 punktai). 2020 m. kovo 4 d. 21:05 val. atsakovas SPARK mobilioje programoje rezervavo automobilį Nissan Leaf 40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 21:06 val. atsakovas pradėjo kelionę Vilniaus mieste. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog atsakovas S.P. 2020 m. kovo 4 d. apie 21:07 val., Vilniuje, Ateities g.-Baltupio g. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 127 punkto reikalavimus, nes vairuodamas automobilį „Nissan“ (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio bei apgadino metalinę tvorą, kelio ženklą ir automobilį „Nissan“ (duomenys neskelbtini), taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Be to, S. P. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, pažeidė KET 222 punkto reikalavimus, nes vairuodamas automobilį „Nissan“ (duomenys neskelbtini) pasišalino iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje. Tuo pačiu nutarimu buvo nutarta: S. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam dešimties eurų (10 Eur) dydžio baudą; S. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vieno tūkstančio vieno šimto eurų (1 100 Eur) dydžio baudą.
Eismo įvykio metu buvo apgadinti automobilio Nissan Leaf: priekinis bamperis, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės ir kairės pusės durys, užpakalinės dešinės ir kairės pusės durys, priekinis dešinės ir kairės pusės ratai, užpakalinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės ir kairės pusės sparnai, užpakalinis dešinės ir kairės pusės sparnai, užpakalinis bamperis, užpakalinis dešinės pusės žibintas, šoninis priekinis dešinės pusės stiklas, šoninis užpakalinis dešinės pusės stiklas, variklio dangtis, priekinis dešinės ir kairės pusės žibintai, priekinis dešinės ir kairės pusės posūkio žibintai, radiatoriaus grotelės. UAB „Fakto auto“, įvertinusi automobilio remonto darbų sąmatą ją įvertino 36 059,26 Eur. Automobilį apdraudusi bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje nustatė, kad sąmatoje nurodyta remonto kaina viršija tokios rūšies automobilių rinkos vertę, kuri tuo metu buvo lygi 25 940 eurų. Draudikas priėmė sprendimą, kad remontuoti automobilį yra netikslinga ir dėl to laikė, kad patirta žala, susijusi su automobilio sugadinimu, yra lygi tokio automobilio rinkos vertei (t. y. 25 940 eurų). Siekiant nustatyti eismo įvykio metu sugadinto automobilio likučius, buvo organizuotas aukcionas, kurio metu didžiausia pasiūlyta suma buvo 6 158 eurų. Taigi, žala, dėl automobilio sugadinimo, atėmus likučius, kurie buvo nustatyti minėtame aukcione, sudarė 19 782 eurų (25 940 eurų – 6 158 eurų). Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu atsakovas neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos, draudikas atlygino tik pusę šios sumos t. y. 9 891 eurą. Likusi žalos dalis (t. y. 9 891 eurų) už eismo įvykio metu sugadintą automobilį ieškovui nebuvo atlyginta. Be to, remiantis draudimo sutarties sąlygomis, ieškovas turėjo sumokėti 300 eurų dydžio besąlyginę draudimo išskaitą (Sutarties 8.10 punktu atsakovas patvirtino, kad informacija apie 300 eurų besąlyginę išskaitą jam yra žinoma). Taigi ieškovas, dėl 2020 m. kovo 4 d. eismo įvykio metu apgadinto automobilio patyrė 10 191 Eur nuostolių. Nors atsakovui ne kartą buvo siųstos pretenzijos, byloje nėra įrodymų, jog atsakovas su ieškovu būtų atsiskaitęs (CPK 178 straipsnis).
Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos taip pat nustatyta, jog ieškovo sukelto eismo įvykio metu taip pat buvo apgadinta metalinė tvora bei kelio ženklas. Dėl apgadintų kelio atitvarų buvo padaryta žala UAB „Gatas“, kurios 1 278,32 Eur atlygino draudikas. Atlyginęs žalą draudikas šios sumos pareikalavo iš ieškovo. Ieškovas nurodytą sumą sumokėjo draudikui, todėl patyrė papildomus 1 278,32 Eur nuostolių.
Ieškovas taip pat prašo iš atsakovo priteisti 672 Eur nuostolių už priverstinę automobilio prastovą, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 4 d. iki 2020 m. kovo 25 d. Šie nuostoliai grindžiami tuo, jog iki eismo įvykio automobilis per parą sugeneruodavo vidutiniškai 32 Eur pajamų. Nuo eismo įvykio iki 2020 m. kovo 25 d., kuomet draudikas pateikė išvadą, jog automobilis neremontuotinas, ieškovas automobilio negalėjo nuomoti, dėl ko negavo 672 Eur pajamų (21 para * 32 Eur).
Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas kartu reiškia ir neteisėtus veiksmus, kurie yra ir kaltės elementas bei pagrindas reikalauti žalos atlyginimo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovo patirtos žalos (išlaidų) (įskaitant negautas pajamas) dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (viso 12 141,32 Eur). Atsakovas ieškovo paragintas žalos gera valia neatlygino. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, prievolės atlyginti žalą ir prašomos priteisti žalos dydžio neginčijo. Atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė bei priežastinis ryšys dėl padarytos žalos yra nustatyti įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini). Įrodymų, kad iki šio sprendimo priėmimo atsakovas žalą būtų atlyginęs į bylą nepateikta (CPK 178 straipsnis). Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 12 141,32 Eur žalai atlyginti pripažintas pagrįstu ir yra tenkintinas (CK 6.245-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas taip pat prašo iš ieškovo priteisti 500 Eur baudą už nepranešimą už eismo įvykį, 500 Eur baudą už automobilio sugadinimą, taip pat 64,09 Eur palūkanų. Tarp šalių sudarytos Sutarties 1 Priedo 9 punkte nurodoma, jog nepranešus apie eismo įvykį policijai, kitoms tarnyboms ir ieškovui mokama 500 Eur bauda, o 10 punkte nustatyta, jog jei automobilis sugadinamas dėl atsakovo kaltės, mokama 500 Eur bauda. Minėtos Sutarties 4.10 punkte nurodoma, jog už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną atsakovas įsipareigoja ieškovui mokėti 0,02 procentų palūkanas už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas paskaičiavo 64,09 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos.
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Sutartį pažeidusiai šaliai gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.63 straipsnis). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovas pažeidė Sutarties nuostatas, t. y. sugadino išsinuomotą automobilį, laiku nepranešė apie įvykusį eismo įvykį nei policijai nei ieškovui, bei laiku nesumokėjo baudų ir neatlygino ieškovo patirtų nuostolių, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1 000 Eur bauda bei 64,09 Eur palūkanų (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.522 straipsnio 1 dalis).
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2, 4 dalimis ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 13 205,41 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Byloje pateiktas ieškovo prašymas dėl 1 312,85 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (750 Eur už teisines paslaugas, 335 Eur žyminio mokesčio, plius PVM). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 297 Eur žyminio mokesčio, už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – 38 Eur. Ieškovas taip pat patyrė 750 Eur plius PVM (iš viso 907,50 Eur) advokato pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 204,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pabrėžtina, jog teismas nutaria netenkinti ieškovo prašymo dėl 38 Eur žyminio mokesčio priteisimo, kadangi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje nebuvo patenkintas, taip pat netenkintinas ieškovo prašymas dėl PVM už sumokėtą žyminį mokestį priteisimo (70,35 Eur), kadangi žyminis mokestis negali būti PVM objektu.
Valstybei iš atsakovo nepriteisiamos teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (5,00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovo ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui UAB „Ride Share” iš atsakovo S.P. 12 141,32 Eur (dvylika tūkstančių šimtą keturiasdešimt vieną eurą 32 ct) nuostolių, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) baudos, 64,09 Eur (šešiasdešimt keturis eurus 09 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13 205,41 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 1 204,50 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.