Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis. Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2016-06-13 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2016-10-13 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau rašoma ir BK) 281 straipsnio 5 dalį, 64¹ straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams ir keturiems mėnesiams, pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, paskiriant pareigą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pagal BK 68 straipsnį uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atlikęs,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalies, 145 straipsnio 1 dalyje, aprašytų 2017-06-27 kaltinamajame akte, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016-11-07 apie 6.50 val. (duomenys neskelbtini), esančiame bute kilusio konflikto metu smurtavo prieš buvusią sugyventinę nukentėjusiąją J. M., du kartus ranka suduodamas smūgius jai į veidą, tai yra jis sukėlė nukentėjusiajai J. M. fizinį skausmą.

Be to, jis toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu grasino buvusią sugyventinę nukentėjusiąją J. M. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, tai yra pridėjo jai prie kaklo ir pilvo peilį bei šakutę sakydamas: „atsiimsi tu ir mirsiu aš“, sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusiąją J. M. pažįsta apie pora metų, nebendrauja su ja po įvykio, prieš įvykį taip pat buvo pertrauka bendraujant. Nežino, kur ji gyvena, bet nukentėjusioji su dukra 2016-11-05 atvyko pas jį į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas yra jo tėvo. Jie abu gėrė alkoholinius gėrimus, nesudavė nukentėjusiajai smūgių, peiliu ir šakute jai negrasino. Nežino, ar buvo policija atvykusi, kiek pamena su buteliu balkone nestovėjo. Neatsimena gal dėl girtumo, yra pagrindo abejoti pareigūnais, jie sako netiesą. Nuvežtas į ligoninę gal ir buvo, ranka siūta buvo. Susižalojo ranką nuo stiklų. Girdėjo garso įrašą, kuriame girdėti, kad nukentėjusioji kviečia policiją. Neatsimena, ar įsileido pareigūnus į butą, neatsimena, ar jo tėvas buvo bute. Nukentėjusioji buvo į lauką išbėgusi, kada grįžo, nežino. Pilnai neatsimena įvykio aplinkybių dėl girtumo. Negalėjo padaryti to, kuo kaltinamas, bet kas buvo 2016-11-07, neatsimena.

Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis neatsimena įvykio aplinkybių bei ikiteisminio tyrimo metų duotų savo parodymų, teismas proceso dalyviams neprieštaraujant, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau rašoma ir BPK) 276 straipsnio pagrindu pagarsino kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu. Iš jų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, jog nukentėjusioji į butą, esantį (duomenys neskelbtini) atvyko 2016-11-05 su savo dukra. Kartu leido laiką, sutarė labai gerai. 2016-11-06 vakare atėjo draugas L. K. su drauge, kurios nei vardo, nei pavardės nežino. Jis pats 2016-11-06 jau nuo pietų vartojo alkoholį, gėrė alų. Tą vakarą visi gėrė degtinę, alų. J. taip pat vartojo alkoholį. Tą vakarą jį J. provokavo, šnekėjo nesąmones. O jis išgėręs būna agresyvus, ir tą vakarą J. žodžiai jį supykdė. Ką tiksliai J. sakė, negali pasakyti, bet dėl jos žodžių tapo agresyvus. Kas vyko daugiau paaiškinti negali, nes neprisimena, per daug girtas buvo. Todėl kas nurodyta įtarime galėjo būti, tai yra, kad jis sudavė du smūgius J., nes žino save išgėrusį, kad yra agresyvus. Todėl su įtarimu sutinka ir nuoširdžiai gailisi. Po šio įvykio jis J. atsiprašė, ji jam atleido. Daugiau taip nesielgs, prižada pasitaisyti (b. l. 78-79, 82-83).

Parodė, kad protokolų neskaitė, patvirtino, kad protokoluose savo ranka parašė, kad jo parodymai užrašyti teisingai.

Teismas kaltinamojo parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, nelaiko parodymais, atitinkančiais objektyvią tikrovę ir laiko juos parodymais, kuriuos kaltinamasis duoda, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kartu teismas daro išvadą, kad ikiteisminio bylos tyrimo metu kaltinamojo duotus parodymus patvirtina liudytojų policijos darbuotojų M. S., R. K., A. Č. toliau aptariami parodymai, nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio bylos tyrimo metu, garso įrašas, įvykio vietos apžiūros protokolas.

Nukentėjusioji J. M. parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs sugyventinis. Kartu nebegyvena jau daugiau kaip metus laiko. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Atvažiavo pas kaltinamąjį kartu su savo dukra 2016-11-05 į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Dukrai įvykio metu buvo devyneri metai. Atvažiavusi liko nakvoti. Kilo ginčas, tiksliai nežino dėl ko, nes buvo neblaivi, visą naktį kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo metu dukra miegojo. Smūgių kaltinamasis jai nesudavė. Ji iškvietė policiją, pasakė kur atvažiuoti, o kai paklausė dėl ko, ji atsakė, kad nėra laiko apie tai kalbėti. Atvyko du patruliai. Kraujo ant jos kūno nebuvo. Patruliai įrašė, kad buvo blaivi, bet ji buvo neblaivi. Jos girtumo patruliai netikrino. Dėl sužalojimo nesigydė ir į gydytojus nesikreipė.

Teismas BPK 276 straipsnio pagrindu pagarsino nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio byloje tyrimo metu.

Ikiteisminio bylos tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad 2016-11-05 d. apie 15.30 val. ji atvyko pas savo sugyventinį A. V., su kuriuo kartu gyveno prieš du metus, į jo tėvo butą, esantį (duomenys neskelbtini) kartu su savo dukra K. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. 2016-11-07 d. apie 03.00 val. po išgertuvių, tarp jos ir A. įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad kažkas, dėl triukšmo bute, iškvietė policiją. A.s, jai gulint lovoje, du kartus kumščiu trenkė į veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Po to, pasiėmęs iš virtuvės peilį ir šakutę, kuriuos pridėjęs jai prie kaklo ir pilvo, grasino ją nužudyti sakydamas „atsiimsi tu ir mirsiu aš“. A. išdaužė du buto langus, sudaužė du jai priklausančius MRT, kad ji negalėtų paskambinti į policiją. Į medikus ir ekspertus nesikreipė. Parodė, kad su A. V. susibarė begerdami alkoholinius gėrimus. Tuo metu jie buvo dviese. Policiją iškvietė A. V. tėvas, kuris vėliau užvažiavo į svečius pas A. V. ir pamatė bute betvarkę. Jos telefonus sudaužė A. V., tada jis daužė viską, ką matė. Dėl sudaužytų telefonų pretenzijų A. V. neturi ir neturės, civilinio ieškinio neteiks. Dėl patirtų sužalojimų į medikus nesikreipė. Dėl šio įvykio pretenzijų A. V. neturi ir neturės (b. l. 6-7, 22-23).

Nukentėjusioji, pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje parodė, kad netiesą pasakė ikiteisminio bylos tyrimo pareigūnams. Sako tiesą dabar, teisiamajame posėdyje. Pareigūnai blogai ikiteisminio tyrimo metu viską surašė. Niekas jos bute nesumušė, jos veidas nebuvo kruvinas ir akis nebuvo patinusi. Ji išsigandusi buvo, nes kaltinamasis buvo agresyvus ir langus išdaužė dėl žodinio konflikto. A. V. tėvas tiesiog užsuko, jis lauke buvo ir girdėjo kaip langai dūžta. Kaltinamasis negrasino, bet jam atrodė, kad kambaryje be jų dar kažkas yra, jis persigėręs buvo. Peilis ant stalo buvo. Jai iš pradžių taip atrodė, kad kaltinamasis jai peiliu grasino. Parodė, kad į policiją skambino ji. Įraše, kuris buvo išklausytas teisiamajame posėdyje yra jos balsas. Skambindama į policiją ji pasakė, kad jai grasinama peiliais. Jos girtumo nenustatinėjo, ji su kaltinamuoju vienodai gėrė degtinę. Pirma apklausa buvo pareigūnų automobilyje. Surašyto paaiškinimo ji neskaitė, neatsimena, ar ten šviesu buvo, neatsimena dėl girtumo. Po įvykio pirmadienį ėjo į darbą, dirba siuvėja, ant veido žymių nebuvo. Skausmo nejautė įvykio metu, buvo neblaivi ir išsigandusi. Į policiją skambino, o vėliau jos telefoną kaltinamasis sudaužė. Kai kvietė policiją, sakė, kad greičiau atvažiuotų.

Teismas nukentėjusiosios parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, nelaiko parodymais, atitinkančiais objektyvią tikrovę ir laiko juos parodymais, kuriuos nukentėjusioji duoda, siekdama padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kartu teismas daro išvada, kad ikiteisminio bylos tyrimo metu nukentėjusioji davė teisingus parodymus. Tai patvirtina liudytojų policijos darbuotojų M. S., R. K., A. Č. toliau aptariami parodymai, garso įrašas, įvykio vietos apžiūros protokolas, kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio bylos tyrimo metu, teisiamajame posėdyje ištirti BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka ir pagrindu.

Liudytojas R. K., policijos darbuotojas, parodė, kad gavo iškvietimą ir kartu su kolega M. S. atvyko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Pamatė kaltinamąjį, stovintį balkone su buteliu rankose. Nukentėjusioji juos pasitiko lauke kartu su vyriškiu. Perstatė automobilį kitur, kad nesugalvotų tas vyriškis iš balkono mesti ką nors į automobilį. Nukentėjusioji skundėsi dėl kaltinamojo elgesio. Nuėjus į butą durys buvo užrakintos, pradžioje atidaryti duris kaltinamasis atsisakė, o vėliau atidarė duris. Kaltinamasis stovėjo su šakute rankose, nevykdė teisėtų reikalavimų, teko panaudoti jėgą ir jį sulaikyti. Butas buvo netvarkingas, sudaužytas, matėsi kraujo dėmės. Jam atrodo, kad kaltinamais sakė, jog papjaus, jeigu jie įeis į butą. Tas įvykis niekuo nesiskiria nuo kitų jo darbe, todėl viską, ką pasakė tyrimo metu, yra tiesa. Kaltinamąjį vežė į gydymo įstaigą, o vėliau į komisariatą, jis buvo neblaivus ir pas gydytojus rėkavo, buvo neramus. Su nukentėjusiąja bendravo atvykęs tyrėjas A. Č., o jis su M. S. daugiau bendravo su kaltinamuoju. Iš liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio bylos tyrimo metu ir teisme ištirtų BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka ir pagrindu matyti, kad liudytojas ikiteisminio bylos tyrimo metu parodė, jog kaltinamojo rankoje laikoma šakutė buvo išmušta iš jo rankos, antrankiai nebuvo naudojami, nes kaltinamojo rankos buvo kruvinos. Kaltinamojo kelnių kišenėje buvo rastas peilis (1 t., b. l. 25–26).

Liudytojas M. S., policijos darbuotojas, parodė, kad 2016-11-07 prieš 7 valandą ryto kartu su R. K. gavo pranešimą ir nuvyko prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini). Tik įvažiavę, balkone pamatė kaltinamąjį su buteliu rankose. Nuėjo į butą, jo durų jų neatidarė, o vėliau pagrasinus, kad bus durys išlaužtos, jas atidarė kaltinamasis. Bute buvo kraujo, sudaužytų stiklų, netvarka. Nukentėjusioji sakė, kad kaltinamasis visą naktį daužė baldus ir langus ir jai grasino susidorojimu. Kaltinamojo tėvas liepė laužti buto duris, nes butas jam priklauso, bijojo, kad sūnus visą butą išdaužys. Neatsimena, ar moteris buvo sužalota, jeigu pažymėta dokumentuose, kad ji buvo sužalota, tai tikrai taip ir buvo. Kaltinamasis buvo susižalojęs rankas, vežė jį į gydymo įstaigą. Nukentėjusioji gal šiek tiek buvo neblaivi, bet nesvirduliavo, kalbėjo adekvačiai ir rišliai, susikalbėjo aiškiai. Jis pildė dokumentus dėl nukentėjusiosios sužalojimų. Šį dokumentą rašo iš karto po įvykio, todėl jis visada labai tikslus. Nukentėjusiąją matė prie laiptinės, ją apsiklausė, gavo pirminę informaciją ir matė sužalojimus vizualiai, matė ją ir laiptinėje, kuri buvo apšviesta, vėliau buvo įleisti į butą ir ten kalba vyko su ja prie šviesos. Jis pats ką matė, tą ir parašė, pirminę informaciją surinko įvykio vietoje.

Iš liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio bylos tyrimo metu ir teisme ištirtų BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka ir pagrindu matyti, kad liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2016-11-07, 06.53 pagal iš Kauno AVPK gautą pranešimą, vyko į (duomenys neskelbtini). Nuvykus, minėto buto balkone buvo neblaivus vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo A. V., kuris buvo agresyvus, šaukė, rėkė, vartodamas necenzūrinius žodžius, netrukus jam įbėgus į butą, girdėjosi dūžtančių stiklų garsas. Kieme prie laiptinės durų juos pasitiko J. M., kuri paaiškino, jog namuose jos sugyventinis A. V. visą naktį vartojo alkoholinius gėrimus, ryte apie 6.00 val. tapo labai agresyvus, jam bute pradėjo vaidentis kiti asmenys, jis ir ją puolė mušti, kelis kartus sudavė į veidą. Ant veido matėsi sužalojimai – patinusi kairė akis, kraujo dėmės ant veido, nurodė, kad vėliau sugyventinis paėmęs peilį, grasino ją nužudyti. Moteris buvo labai susijaudinusi, verkė, tačiau kalbėjo rišliai ir sakė, kad vyras, būdamas agresyvus, pradėjo daužyti buto langus, baldus, tada ji skambino į policiją ir su dukra iš buto pasišalino. Liudytojas savo apklausos protokole taip pat nurodė, kad tuo metu kieme su nukentėjusiąja buvo jos dukra K. M. ir A. V. tėvas S. V., kuris paaiškino, kad jam priklausančiame bute yra jo sūnus, jis agresyvus ir neprognozuojamas. Nuėjus prie buto ir prisistačius „policija“ bei pareikalavus atidaryti duris, iš pradžių A. V. vartojo necenzūrinius žodžius ir atsisakė atidaryti duris, tačiau vėliau buto duris atrakino. A. V. bute stovėjo laikydamas rankoje šakutę ir grasindamas pajauti, kairėje rankoje matėsi pjautinė žaizda, iš kurios bėgo kraujas. Pareikalavus išmesti šakutę, nurodymų nevykdė, todėl buvo panaudota spec priemonė – teleskopinė lazda ir šakutė buvo išmušta iš rankų. A. V. buvo pargriautas ant grindų, prispaustas prie žemės ir iškviesti medikai. Antrankių negalėjo uždėti, kadangi buvo sužalotas riešas ir bėgo kraujas. Atlikus dalinę apžiūrą, vyriškio galinėje kišenėje buvo rastas buitinis peilis, ant vyriškio rūbų buvo daug kraujo dėmių. A. V. buvo nuvežtas į gydymo įstaigą susiūti ranką, vėliau pristatytas į Kauno AVPK OVS (1 t., b. l. 29).

Analogiškos aplinkybės buvo nurodytos ir pirminiame tarnybiniame M. S. pranešime dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo, t. y. nurodyta, kad 2016-11-07, 06.53 val. iš Kauno AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad iš (duomenys neskelbtini) skambino moteris, kuri buvo išsigandusi, paaiškino, kad jai grasino peiliu, reikalinga skubi policijos pagalba. Atvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad policiją kvietė J. M., nes buvęs neblaivus sugyventinis A. V. sudavė kumščiu į veidą, taip sukėlė fizinį skausmą, taip pat paėmęs peilį, grasino nužudyti. Moteris buvo susijaudinusi, verkė, atrodė išsigandusi. Ant moters veido matėsi kraujo dėmės, patinusi kairė akis. Bute netvarkinga, išdaužyti buto langai, baldai. Pranešėja blaivi, smurtu įtariamas vyras stipriai neblaivus (b. l. 43-45).

Šiuos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje liudytojas patvirtino.

Liudytojas A. Č., policijos darbuotojas, parodė, kad pildė protokolą apie 2016-11-07 padarytą nusikalstamą veiką. Pildė dokumentus, rašydamas ranka. Norėtų, kad dokumentai būtų pagarsinti. Teismas pagarsino bylos medžiagą.

Teismas perskaito liudytojo A. Č. surašytą protokolą. (t 1, b. l. 6), iš jo matyti, kad liudytojas užfiksavo nukentėjusiosios J. M. parodymus apie A. V. veiksmus, dėl kurių J. M. iškvietė policijos pareigūnus ir parodė, kad tvirtina tai, kas surašyta protokole. Prisimena įvykį, nukentėjusioji buvo iš kito miesto atvykusi į svečius pas kaltinamąjį.

Atsakydamas į prokurorės klausimus, liudytojas parodė, kad gavę informaciją policijos darbuotojai atvyksta į įvykio vietą. Atvykęs rado nukentėjusiąją, prieš tai jau buvo atvykę patruliai ir smurtautoją išsivežę. Butas buvo išdaužytas, stiklai išdaužyti, kraujo buvo, kalbėjosi su nukentėjusiąja. Galimai buvo specialistas, jis darė foto lenteles ir įvykio vietos apžiūrą. Butas buvo nusiaubtas, todėl ekspertas buvo kviečiamas, kad tai užfiksuotų. Nukentėjusioji, kaip ir visos tokiu atveju, buvo išsigandusi ir sutrikusi, buvo paklausta, ar reikia medicininės pagalbos. Buvo viskas rašoma, ką ji kalba, medicininės pagalbos ji atsisakė. Kai buvo šis įvykis, nukentėjusiųjų blaivumas nebuvo tikrinamas, o dabar jau pusę metų tai daroma. Šiuo atveju su nukentėjusiąja buvo galima adekvačiai bendrauti ir susikalbėti. Ji sakė, kad vartojo alkoholį, bet iš jos elgesio ir kalbos buvo matyti, kad aiškiai supranta ką kalbą, suprato savo žodžių esmę. Vizualiai ant jos ar matėsi sužalojimai, neatsimena, bet jeigu būtų rimtos traumos, tai ji būtų išvykusi su greitąją pagalba. Nesusidarė įspūdžio, kad tai melagingas iškvietimas. Buvo išdaužyti buto langai, stiklo šukės mėtėsi aplinkui, išmėtyti daiktai, todėl jis iškvietė ekspertą, kad užfiksuotų, kaip atrodė butas jam atvykus į įvykio vietą. Nukentėjusioji buvo apklausinėjama automobilyje, visada apklaustas asmuo perskaito protokolą, o jeigu ne, tai jis tą padaro. Yra visos galimybės skaityti ir pasirašyti protokolą automobilyje. Pirma buvo apžiūra, o paskui – apklausa. Jam bendraujant nukentėjusiosios būklė, kas liečia alkoholį, abejonių nesukėlė. Jos kalba buvo rišli. Nukentėjusioji buvo labai išsigandusi, sakė, kad ją mušė, pergyveno, kad jos telefonas sudaužytas, ji pilnai suprato savo žodžių esmę. Bute galėjo būti kaltinamojo tėvas.

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 3260 nurodyta, kad 2016-11-07 d. 08.45 val. A. V. buvo nustatytas 2.01 promilių girtumas (1 t., b. l. 72).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), butas yra pirmoje laiptinėje, trečiame aukšte. Buto koridoriuje ant grindų matosi raudonos spalvos dėmės. Kambaryje, kuriame yra išėjimas į balkoną, matosi, kad balkono durų stiklas išdaužytas, stiklo šukės balkone ir kambaryje ant grindų. Kambario viduryje, ant stalo mobilaus ryšio telefonai „Samsung“ ir „Manta“’, kurių ekranai sudaužyti, maitinimo elementų ir kortelių nėra. Ant lovos, esančios šalia stalo, kairės pusės guli sulankstyta šakutė. Kambario gale dešinėje pusėje yra praėjimas į kambarį, kuriame yra lova, šalia kurios yra spintelė. Tarp lovos ir spintelės ant grindų guli virtuvinis peilis su baltos spalvos plastikine rankena (b. l. 8-15).

Iš garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta tyrimui pateikta, 2016-11-07 06 val. 49 min. bendrosios pagalbos centro Klaipėdos skyriaus informacinėje sistemoje įrašyto telefoninio pokalbio skaitmeninė garso įrašo kopija. Iš padarytos garso įrašo stenogramos matyti, kad moteris prašo: „prašau reikalinga policija, būtinai greitai. (duomenys neskelbtini)“. Į bendrosios pagalbos telefonu atsiliepusios moters pastabą neskubinti, moteris atsako: „tai kaip neskubinti, jei man grasina su peiliais“ (b. l.33-35). Kaip aprašyta anksčiau, nukentėjusioji teisiamajame posėdyje patvirtino, kad garso įraše yra jos balsas; ji skambino bendrosios pagalbos telefonu, prašė pagalbos, pasakė, kad jai kaltinamasis grasina peiliais.

Iš daikto apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas įvykio vietoje paimti peilis ir šakutė. Virtuvinis peilis yra 24 cm ilgio, geležtė 14,5 cm. Virtuvinė šakutė geležinė, sulenkta per pusę (1 t., b. l. 36-38).

Šioje baudžiamojoje byloje ištirti liudytojų, policijos pareigūnų R. K., M. S., A. Č., kurie atliko savo tarnybines pareigas, parodymai, 2016-11-07 06 val. 49 min. bendrosios pagalbos centro Klaipėdos skyriaus informacinėje sistemoje įrašyto telefoninio pokalbio skaitmeninė garso įrašo kopija, neabejotinai patvirtina, kad konflikto metu nukentėjusioji J. M. patyrė A. V. smurtą. Telefoninis skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą bei pokalbio turinys leidžia pagrįstai vertinti, kad nukentėjusioji buvo susijaudinusi, išsigandusi ir patvirtino, kad jai grasinama peiliu. Šią jos pateiktą informaciją bei pačios nukentėjusiosios emocinę ir fizinę būklę, patvirtino į įvykio vietą atvykę pareigūnai, kurie, būdami visiškai nesuinteresuoti nei paties įvykio tyrimu ar jo rezultatais, nei bylos nagrinėjimo eiga, nuosekliai parodė ir patvirtino, kad nukentėjusioji J. M. buvo išsigandusi, verkė, liudytojas policijos pareigūnas A. S. patvirtino, kad nukentėjusioji nurodė, jog A. V. jai sudavė į veidą, ant moters veido matėsi kraujo dėmės, patinusi kairė akis, tai jis užfiksavo tarnybiniame pranešime, kuris buvo surašytas nedelsiant, objektyviai įvertinus situaciją. Nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu primygtinai nurodomos aplinkybės, kad ji įvykio metu buvo nemažai išgėrusi ir buvo tiek nebalivi, kad davė tikrovės neatitinkančius parodymus ar pareigūnai galėjo juos neteisingai užrašyti, o ji pasirašiusi, nevertinama taip, kaip įtikinėja nukentėjusioji. Policijos pareigūnai patvirtino, kad nukentėjusioji gal ir buvo šiek tiek išgėrusi, tačiau adekvati įvykio situacijai, kalbėjo visiškai aiškiai ir rišliai, todėl vertinti, kad ji ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, aukščiau aptartų aplinkybių nėra pagrindo. Teisiamajame posėdyje ištirtais duomenis netikėti teismas neturi jokio pagrindo ir nukentėjusiosios parodymus teisme vertina, kaip siekį padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės ar laisvės atėmimo bausmės.

Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis kaltas šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytų nusikalstamų veikų padarymu ir baustinas.

Dėl veikų kvalifikavimo.

Veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis savo tyčiniais veiksmais 2017-11-07 apie 6 val. 50 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sukėlė nukentėjusiajai, savo buvusiai sugyventinei K. M. fizinį skausmą.

Veika, padaryta toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu kvalifikuojama pagal BK145 straipsnio 1 dalį – nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis grasino nukentėjusiąją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą ir buvo grasinama, esant nukentėjusiajai pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus įvykdytas: kaltinamasis grasinimo metu naudojo peilį ir šakutę, kuriuos buvo įrėmęs į nukentėjusiosios kūną. Kaltinamojo padarytos veikos kvalifikuojamos pagal BK140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, nesant veikas kvalifikuojančių aplinkybių, numatytų šių straipsnių kitose dalyse. Abi nusikalstamos veikos buvo padarytos vienoje ir toje pačioje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vienu ir tuo pačiu metu –2016-11-07 6 val. 50 min., todėl teismas daro išvadą, kad tai yra ideali nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje sutaptis.

Dėl bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis yra vieną kartą teistas, paskiriant laisvės atėmimo bausmę už padarytą neatsargų nusikaltimą, pagal BK 75 straipsnį bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams. Bausmė buvo paskirta už nusikaltimą, padarytą dėl neatsargumo. Iš Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus rašto (t. 2., b. l. 6) matyti, kad kaltinamasis yra atlikęs 2016-06-13 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2016-10-13 paskirtą bausmę ir išbrauktas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam jau buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, jam už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą skirtina bausmė – laisvės atėmimas ir neskirtinos kitos bausmių rūšys, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalies, 140 straipsnio 1 dalies sankcijose. Laisvės atėmimo trukmė parenkama atsižvelgiant į aplinkybę, kad BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje yra numatytos alternatyvios, švelnesnės laisvės atėmimui bausmės, kurių teismas netaiko dėl anksčiau aprašytų argumentų.

Už nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje., 140 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirtos bausmės subendrintinos, taikant bausmių apėmimo principą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas (ideali nusikalstamų veikų sutaptis).

Kaltinamasis buvo teistas už nusikaltimo padarymą dėl neatsargumo. Bausmę yra atlikęs, dirba (SODROS duomenų bazės išrašai, (1 t., b. l. l.73, 2 t., b. l. 41). Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus jos atlikimo, atidedant bausmės vykdymą, taikant BK 75 straipsnį ir paskiriant jame numatytas pareigas.

Pagal BK 66 straipsnį bausmės vykdymo atveju, į bausmės laiką įskaitytinas laikotarpis, kaltinamojo prabūtas jį sulaikius nuo 2016-11-07 7 val. 20 min. iki 2016-11-08 9 val. 45 min. (dvi dienos).

Dėl daiktinių įrodymų.

Peilis, šakutė, saugomi Kauno VPK Dainavos PK, konfiskuotini kaip nusikaltimo įrankiai, ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BK 72 straipsnis, BPK 94 straipsnis). Mobiliojo ryšio telefonai „Samsung“ ir „Manta“, saugomi Kauno VPK Dainavos PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintini nukentėjusiajai J. M. (BPK 94 straipsnis).

Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam paliktina kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams.

Bausmes subendrinti, taikant bausmių apėmimo principą, numatytą BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte (ideali nusikalstamų veikų sutaptis), ir skirti A. V. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį bausmės vykdymą atidėti vieniems metams, paskiriant kaltinamajam A. V. pareigas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8 punktas, 3 dalis).

Pagal BK 66 straipsnį, bausmės vykdymo atveju, į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, kaltinamojo prabūtą jį sulaikius nuo 2016-11-07 7 val. 20 min. iki 2016-11-08 9 val. 45 min. (dvi paras).

Daiktinius įrodymus – peilį, šakutę, saugomus Kauno VPK Dainavos PK (kvito serija BBB Nr.0050194), konfiskuoti ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (BK 72 straipsnis, BPK 94 straipsnis). Mobiliojo ryšio telefonus „Samsung“ ir „Manta“, saugomus Kauno VPK Dainavos PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti nukentėjusiajai J. M. (BPK 94 straipsnis).

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti kaltinamajam kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.