- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-13
- Bylos Nr.
- e2-25079-897/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18525-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Tamulevičienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- E. S.
- Kategorijos
- 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei E. S. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo), išvadas byloje teikiančios institucijos: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti 2008-04-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1428-55/2008 nustatytą nepilnamečio sūnaus L. B. išlaikymo dydį, t.y. priteisti iš ieškovo R. B. išlaikymą sūnui L. B. periodinėmis piniginėmis išmokomis po 70 Eur per mėnesį iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad minėtu sprendimu iš jo nepilnamečiui sūnui buvo priteistas 144,81 Eur (500 Lt) išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Po 2008 m. sprendimo priėmimo ieškovo turtinė padėtis žymiai pablogėjo, nes jis neteko gerai apmokamo darbo, šiai dienai gyvena ir už minimalų atlygį pusę dienos dirba Alytaus rajone pas ūkininką. Ieškovo vardu registruota sugedusi, techniškai netvarkinga transporto priemonė. Dėl šių priežasčių 2008-04-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu priteistas 144,81 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui ieškovui šiuo metu yra per didelis ir jis finansiškai nepajėgus skirti tokią sumą, todėl prašo sumažinti išlaikymo dydį iki 70 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai. Papildomai ieškovas paaiškino, kad nuo 2016 m. dirba tik pusę etato pas ūkininką ūkinius darbus, gyvena kaime pas tėvus, kurie iš dalies jį išlaiko, pajamų didelių neturi, nes rajone sunku rasti gerai apmokamą darbą. Neįgalumo neturi, už darbus ūkininko ūkyje gauna apie 100 Eur per mėnesį. Iki 2017-09-20 dirbo viešuosius darbus, todėl negalėjo dirbti pilnos dienos. Turi kreditorinių prievolių, nes yra paėmęs vartojimo paskolą, vykdydamas kreditorinę prievolę per mėnesį moka po 30 Eur. Turi vieną išlaikomą sūnų. Pagal profesiją yra statybininkas. Planuoja išvykti į užsienį darbuotis.
Šalies argumentai
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismo posėdžio metu su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad nesutinka su ieškiniu, nes ieškovo finansinė situacija nepasikeitė, tokia ji visą laiką buvo. Vilniuje pragyventi nėra lengva. Ieškovas jokių pastangų nededa, kad jo finansinė situacija keistųsi. Vaikas turėjo problemų dėl netaisyklingo sąkandžio, kurio gydymui ji patyrė 434 Eur (1500 Lt) išlaidų. Be to, vaikui pirko akinius, nes prieš 2-3 metus atsirado būtinybė juos nešioti. Nuo 2008 m. ji pati susirgo reumatoidiniu artritu, dėl ko jai nustatytas neįgalumas, kas du metus yra pratęsiamas nedarbingumas, šiuo metu darbingumo lygis 45 procentai. Nepaisant to, atsakovė dirba visą dieną parduotuvėje pardavėja, į rankas gauna 650 Eur. Kreditų neturi. Pažymėjo, kad su vaiku ieškovas nebendrauja, papildomų išlaidų dėl vaiko išlaikymo nepatiria. Alimentus mokėti pradėjo tik nuo praeitų metų, ir tai tik po 15-20 Eur per mėnesį.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-06-22 išvadoje Nr. A104-2716/17(2.13.2.6-AD15) nurodyta, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (LR CK 3.201 str.). Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis yra svarbi faktinė aplinkybė, turinti reikšmės priteistinam išlaikymo dydžiui, todėl visapusiškas jos nustatymas yra būtina sąlyga tinkamai įgyvendinant tėvų išlaikymo pareigą. Vadovaujantis LR CK 3.201 str., ieškovas turėtų teikti įrodymus apie esminį turtinės padėties pablogėjimą, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio ar susijęs su darbingumo netekimu, bei kitus svarbius įrodymus, turinčius įtakos išlaikymo dydžio sumažinimui. Šiuo atveju tėvo prašomas priteisti sūnui išlaikymas 70 Eur/mėn. negalėtų patenkinti net minimalių vaiko poreikių. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė civilinę bylą nagrinėti Skyriaus atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant.
Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2017-09-25 pateikė išvadą Nr. VT2-1086, kurioje nurodė, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Pažymėtina, kad turi būti siekiama vaikų išlaikymo teisinių santykių stabilumo, todėl pakeisti vaikų išlaikymo dydį galima tik aiškiai nustačius įstatyme įtvirtintus išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindus. Sprendžiant išlaikymo dydžio sumažinimo klausimą, būtina protingai vertinti tėvų turtinės padėties pasikeitimą, atsižvelgiant į būtinus vaiko poreikius. Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius mano, kad R. B. prašomas išlaikymo dydžio sumažinimas pažeis nepilnamečio sūnaus L. B. interesus. Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė civilinę bylą nagrinėti Skyriaus atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 str., pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 str., reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.).
Taigi, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 str.), tačiau kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-04-07 sprendimu nuspręsta nutraukti santuoką, sudarytą tarp E. B. ir R. B., įregistruotą 2003-10-24 Alytaus rajono metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 79, pareiškėjų bendru sutikimu ir patvirtinti pareiškėjų sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį jų sudarytomis sąlygomis, pagal kurią R. B. nuo šios sutarties pasirašymo dienos moka sūnui kasmėnesinėmis išmokomis – po 500 (penkis šimtus) litų iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymas mokamas pavedimu į E. B. nurodytą sąskaitą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos (7 p.). Ieškovas prašo pakeisti 2008-04-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1428-55/2008 nustatytą nepilnamečio sūnaus L. B. išlaikymo dydį, t.y. priteisti iš ieškovo R. B. išlaikymą sūnui L. B. periodinėmis piniginėmis išmokomis po 70 Eur per mėnesį iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, motyvuojant tuo, kad po 2008 m. sprendimo priėmimo ieškovo turtinė padėtis žymiai pablogėjo, t.y. jis neteko gerai apmokamo darbo, šiai dienai gyvena ir už minimalų atlygį pusę dienos dirba Alytaus rajone pas ūkininką, ieškovo vardu registruota sugedusi, techniškai netvarkinga transporto priemonė, dėl sunkios ieškovo finansinės padėties jį patį išlaiko tėvai.
Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas, jeigu iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti tėvų turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, dividendus ir kt., lėšas bankuose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ir kt.
Bylos rašytine medžiaga nustatyta, kad nuo 2016-10-18 ieškovas yra darbuotojas, dirbantis pas V. N., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, laikotarpiu nuo 2014-10-21 iki 2014-10-29 ieškovas buvo įgijęs verslo liudijimą, laikotarpiu nuo 2011-10-27 iki 2011-12-16 dirbo UAB „Dania work“, laikotarpiu nuo 2009-09-29 iki 2009-10-08 dirbo UAB „Riamona“, laikotarpiu nuo 2008-08-14 iki 2008-09-18 dirbo UAB „Vilniaus monolitas plius“. Jo vidutinės pajamos 2016-2017 metais yra 172,52 Eur per mėnesį, 2011 metais – 259,69 Eur, 2009 metais – 65,88 Eur, 2008 metais – 184 Eur. Ieškovui nuosavybės teise priklauso automobilis Renault. Ieškovas turi vieną išlaikomą asmenį – nepilnametį sūnų Luką, yra darbingo amžiaus, sveikas, nedarbingumas nėra nustatytas, ieškovas gyvena pas tėvus, kurie materialiai jį remia. Tuo tarpu atsakovei nuo 2011 metų dėl reumatoidinio artrito nustatytas 45 proc. darbingumas, ji gauna netekto darbingumo pensiją ir dirba pardavėja, asmeninės nuosavybės teise paveldėjo nekilnojamojo turto.
Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad sūnus lanko nemokamus būrelius, nes mokamiems nėra finansinių galimybių, ieškovas pilno išlaikymo sūnui niekada neteikė, be to, po 2008 m. sprendimo priėmimo sūnui suprastėjo regėjimas, dėl ko atsirado papildomos išlaidos akiniams ir vitaminams, taip pat dėl netaisyklingo sąkandžio sūnui paskirta ortodontinė kaukė (300 Eur), kas dvi savaites reikia lankytis pas ortodontą (40 Eur už vieną konsultaciją), todėl teismas daro išvadą, jog nepilnamečio vaiko poreikiai nuo 2008-04-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo priėmimo nėra sumažėję, priešingai - padidėję.
Įvertinus aukščiau nurodytus šalių turtinę padėtį pagrindžiančius rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, ieškovas yra darbingas 38 metų amžiaus vyras, turintis profesiją, tik laikinai iki turėjęs atlikti viešuosius darbus, šiuo metu yra sveikas, neįgalumas jam nenustatytas, dirba tik pusę dienos, išlaiko tik vieną nepilnametį vaiką, su tėvais gyvena nuosavame name (ūkiškai), o atsakovė turi neįgalumą, dėl ko jos galimybės dirbti yra ribotos, teismas daro išvadą nors po 2008-04-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo priėmimo ieškovo gaunamos pajamos nežymiai sumažėjo, tačiau jis yra darbingas, jauno amžiaus vyras, galintis susirasti ir dirbti tokį darbą, kuris užtikrintų ir jo, ir jo nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimą, todėl ieškovo nežymus pajamų sumažėjimas, nevertintinas kaip turtinės padėties pasikeitimas iš esmės. Be to, šiuo metu ieškovas dirba tik pusę dienos, todėl gali susirasti papildomai apmokamo darbo, juo labiau, kad jo sūnaus išlaikymui atsirado papildomų išlaidų dėl regos sutrikimų ir netaisyklingo sąkandžio, o ieškovo siūlomas teikti 70 Eur išlaikymas augančiam sūnui negalėtų patenkinti net minimalių, būtiniausių nepilnamečio vaiko poreikių.
Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylose dėl išlaikymo priteisimo, įvertinus aukščiau paminėtas faktines bei teisines aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus, nepilnamečio sūnaus amžių ir jo realius poreikius, papildomas išlaidas, atsiradusias dėl vaiko netaisyklingo sąkandžio gydymo, ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, atsakovės nedarbingumo lygį, šalių pastangas ir galimybes tenkinti sūnaus ne tik minimalius poreikius, ieškovo prašymas sumažinti ir taip minimalų nepilnamečiui vaikui teikiamą išlaikymo dydį (144,81 Eur) atmestinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas Kauno skyriaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Atmetus ieškinį, iš atsakovės ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.