Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-04-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-276-1155/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2022-04-14Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-06-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-14
Bylos Nr.
II-276-1155/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00212-2022-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą patenkinti iš dalies
Teisėjas
Eglė Ramanauskienė (pirm.)
Institucija
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Romas Jonuška, Dmitrijus Korsakovas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. II-276-1155/2022Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00212-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 21.9.13; 21.10.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė,sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,dalyvaujant (duomenys neskelbtini) R. A. M., jo atstovui advokatui Romui Jonuškai,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui L. N.,

vertėjaujant Ibrahim Hicham ir Shayma Mustafa,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio R. A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ILTU (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Dmitrijaus Korsakovo skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Migracijos departamento sprendimas) (duomenys neskelbtini) pilietis R. A. M. (toliau – ir užsienietis): 1) įleistas į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; 2) apgyvendintas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Įvertinus surinktus duomenis, buvo nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose numatyti pasislėpimo rizikos veiksniai: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą, užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Tyrimo metu nustatyta, jog užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvą su asmenų grupe, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio paprašė tik sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Užsienietis nebendradarbiavo, tyrimo metu nenustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios lemtų prielaidą, jog asmeniui jo gyvenamojoje vietoje gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Įvertinus nustatytas aplinkybes, asmens pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš (duomenys neskelbtini) (pavojingas gyvenimas, giminaičių grasinimai), įvertintas kritiškai ir nelaikytas patikimu įrodymu. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį (b. l. 2–6).

Šalies argumentai

Užsieniečio atstovo advokato Dmitrijaus Korsakovo skunde prašoma panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl užsieniečio laikino apgyvendinimo sąlygų ir taikyti jam Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą (duomenys neskelbtini) netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skunde nurodyta, kad šiuo metu užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Apgyvendinus užsienietį (duomenys neskelbtini) netaikant judėjimo laisvės apribojimų, būtų užtikrintas užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam laisvai judėti (b. l. 7–9).

Atsiliepimas

Migracijos departamento atsiliepime prašoma užsieniečio įgalioto atstovo advokato skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pirma, užsieniečio atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę užsieniečio atžvilgiu, nes jis nėra sulaikytas. Antra, pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punktuose nurodytas sulaikymo pagrindas. Šiuo atveju tyrimo metu toks pagrindas nebuvo nustatytas, todėl užsieniečio atžvilgiu sprendimas dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Nagrinėjamu atveju užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, t. y. jis nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jo asmens tapatybė nėra patvirtina jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais. Be to, priešingai nei teigiama skunde, užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne nustatyta tvarka, o pažeisdamas migracijos taisykles, kirto sieną neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų. Užsienietis teisėtai atvyko iš savo kilmės valstybės į (duomenys neskelbtini), tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, o nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę užsieniečiui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Migracijos departamento vertinimu, užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties (b. l. 32–37).

VSAT užsieniečio registraciją patvirtinančiame lape nurodyta, kad registruotas asmuo – R. A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, ILTU (duomenys neskelbtini). Registruotas asmuo neturi dokumentų, turi tik jų nuotraukas telefone. Nuolat gyveno (duomenys neskelbtini). Anksčiau nesikreipė dėl prieglobsčio užsienio valstybėse, kitų valstybių išduotų vizų neturi (neturėjo). Jis yra (duomenys neskelbtini), dėl to neturėjo jokių problemų kilmės valstybėje. Yra susituokęs nuo (duomenys neskelbtini), turi du nepilnamečius vaikus. Atvyko kartu su šeima ir vaikais. (Duomenys neskelbtini) liko jo tėvai, brolis, sesuo, su jais ryšių nepalaiko. Šeimos narių Europoje neturi. Jokiai politinei partijai (organizacijai) nepriklauso, kilmės valstybėje nebuvo politiškai, visuomeniškai aktyvus. Iš (duomenys neskelbtini) išvyko dėl savo šeimos ir vaikų. Jo šeima buvo nepatenkinta jo santuoka, nes jis susituokė su moterimi, kuri jau turėjo tris vaikus. Jie sakė, kad jis turi susituokti su jauna mergina. Jis ir jo sutuoktinė mylėjo vienas kitą, susituokė slapta, rado gyvenamąją vietą, o šeimos nariams pasakė, jog jis dirba apsaugos darbuotoju šeimos prekybos centre. Maždaug prieš metus šeimos nariai sužinojo apie jų slaptą santuoką. Jo tėvui kilo įtarimas, nes jau kelerius metus jis negrįždavo naktimis namo. Jo brolis jį pasekė ir išsiaiškino. Prasidėjo spaudimas, jie atėjo į jų namus, sumušė juos, kilo triukšmas, jo vaikai šaukė, kaimynai iškvietė policiją. Jie dažnai juos užpuldavo ir mušdavo. Vieną kartą sumušė jį replėmis, nuo to yra likusios žymės ant jo kūno. Jie buvo prakirtę kaktą jo vaikui. Jie sakydavo, kad jis padarė jiems didžiulę gėdą, tai nepriimtina visuomenėje, jis turi išsiskirti ir apleisti savo vaikus. Galiausiai jie pateikė jiems ultimatumą, kad jie turi išsiskirti per tris mėnesius, arba jo broliai ir tėvas užmuš jį ir jo šeimą. Jis bandė kreiptis į policiją, bet jiems niekas nepadėjo. Į Lietuvą atvyko ne dėl ekonominių priežasčių, jie turėjo ir pinigų, ir darbo (dirbo automobilių plovykloje), jie atvyko dėl šeiminių problemų, nes grėsė pavojus jo sutuoktinės ir vaikų gyvybėms. Jei grįžtų į (duomenys neskelbtini), juos išskirtų ir nužudytų jį ir jo sutuoktinę (b. l. 38–41).

Užsienietis teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti, nurodė, kad nori laisvės, apgyvendinimo vietoje labai nuobodu. Galėtų ir toliau gyventi apgyvendinimo vietoje, bet norėtų išeiti prasiblaškyti. Norėjo atvykti į Europą, pinigų turi, moka (duomenys neskelbtini) kalbą, truputį angliškai. Gali vairuoti, dirbti autoservise. Europoje pažįstamų neturi. Atvyko kartu su sutuoktine ir dviem vaikais, apgyvendinimo vietoje gyvena kartu.

Užsieniečio atstovas advokatas teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti.

Migracijos departamento atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, kuria (duomenys neskelbtini) pilietis R. A. M. apgyvendintas Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, teisėtumas ir pagrįstumas.

2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 130¹, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (Nr. XIV-816).

Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., ir iki šiol nėra atšaukta, todėl nuo 2022 m. sausio 1 d. taikomos galiojančios redakcijos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos.

Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje numatyta, jog, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, jeigu Departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Nagrinėjamu atveju teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad užsienietis su šeima į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 28 d. Užsienietis MIGRIS buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 25 d. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikė užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, šis sprendimas buvo apskųstas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams, byla neišnagrinėta, sprendimas neįsiteisėjęs.

Teismas taip pat nustatė, kad Migracijos departamentas skundžiamą sprendimą motyvavo tuo, jog yra nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose numatyti pasislėpimo rizikos veiksniai: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą, užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

Teismas, vertindamas, ar pagrįstai Migracijos departamentas skundžiamame sprendime nustatė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą pasislėpimo rizikos veiksnį, nustatė, kad minėtame sprendime kaip faktinis šio veiksnio konstatavimo pagrindas nurodytos aplinkybės, jog užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvą su asmenų grupe, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio paprašė tik sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą; užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Migracijos departamentas atsiliepime į užsieniečio atstovo skundą nurodė, kad užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, t. y. jis nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jo asmens tapatybė nėra patvirtina jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais; sieną užsienietis kirto neleistinoje vietoje be asmens dokumentų, ir visa tai rodo, kad užsienietis gali pabėgti į kitą Europos Sąjungos valstybę, pasislėpti. Tačiau teismas taip pat nustatė, kad Migracijos departamento 2022 m. sausio 31 d. sprendime nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog „tyrimo metu buvo patvirtintos asmenų asmens tapatybės bei pilietybė (pateiktos (duomenys neskelbtini) asmens tapatybės kortelių kopijos, gimimo liudijimas“; „prieglobsčio prašytojas pateikė savo pasą, kuriame yra išvykimo spaudas“. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas buvo nurodyta prieš tai, konstatuoja, kad, viena vertus, Migracijos departamento pozicija, ar užsienietis turi asmens dokumentą, yra nenuosekli, kita vertus, tam, kad būtų galima konstatuoti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinto veiksnio egzistavimą, nepakanka nustatyti, kad užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, tačiau turi būti nustatyta ir tai, kad užsienietis nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (t. y. rizikos veiksnio egzistavimui būtina nustatyti abi šias sąlygas kartu). Nurodytos aplinkybės savo ruožtu reiškia, kad nors užsienietis galimai nepateikė savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, tačiau jo pateikti duomenys ir dokumentai (gimimo liudijimas, galimai užsieniečio pasas, asmens tapatybės kortelių kopijos) leido Migracijos departamentui nustatyti užsieniečio tapatybę, kas ir buvo konstatuota prieš tai paminėtame Migracijos departamento sprendime nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio. Atitinkamai, byloje nesant jokių priešingų duomenų (t. y. kad užsienietis atsisakė pateikti duomenis apie save, teikė klaidinančią informaciją, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.), nėra jokio pagrindo teigti, kad užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę.

Teismas, vertindamas, ar pagrįstai Migracijos departamentas skundžiamame sprendime nustatė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte įtvirtintą pasislėpimo rizikos veiksnį, nustatė, kad minėtame sprendime kaip faktinis šio rizikos veiksnio konstatavimo pagrindas nurodytos aplinkybės, jog tyrimo metu nenustatytas užsieniečio persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios lemtų prielaidą, jog asmeniui jo gyvenamojoje vietoje gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų; įvertinus nustatytas aplinkybes, asmens pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš (duomenys neskelbtini) (pavojingas gyvenimas, giminaičių grasinimai), įvertintas kritiškai ir nelaikytas patikimu įrodymu; atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį. Teismas apibendrina, jog analizuojamo rizikos veiksnio egzistavimą Migracijos departamentas iš esmės motyvuoja tuo, kad užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį yra nepagrįstas. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, Migracijos departamento 2022 m. sausio 31 d. sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra neįsiteisėjęs, šis sprendimas yra apskųstas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams, byla neišnagrinėta. Teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad tol, kol nėra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį, negalima teigti, kad prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti ir papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų negalėtų kilti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1435-492/2022), todėl užsieniečio pasakojimo pagrįstumas, iki kol nėra baigta jo prieglobsčio svarstymo procedūra, negali būti tinkamai vertinamas. Kokiu kitu būdu užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, Migracijos departamentas nenurodė, tokių aplinkybių teismas iš byloje esančios medžiagos taip pat nenustatė. Teismas pažymi, kad atsižvelgus į tai, jog prieš tai paminėtas sprendimas nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio yra neįsiteisėjęs, šiuo metu nėra sprendžiamas ir užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimas, atitinkamai negali būti konstatuotas ir užsieniečio nebendradarbiavimas su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais ir šiame kontekste.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima pagrįstai vertinti, jog yra tikimybė, kad užsienietis gali pabėgti ar pasislėpti (pavyzdžiui, turėtų giminaičių ar pažįstamų kitose Europos Sąjungos šalyse), Migracijos departamentas skundžiamame sprendime nenurodė, tokių duomenų nėra ir byloje, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju užsieniečiui toks apgyvendinimo režimas (su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais) paskirtas nepagrįstai. Teismas pažymi, kad prieglobsčio svarstymo procedūra nebaigta ne dėl užsieniečio kaltės, jo judėjimo laisvė apribota gana ilgą laiką (kaip jau buvo nurodyta, užsienietis su šeima į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 28 d., MIGRIS buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 25 d.), todėl toks ribojimas yra neproporcingas. Esant tokioms aplinkybėms, užsieniečio atstovo skundas tenkinamas iš dalies, o Migracijos departamento skundžiamo sprendimo dalis dėl užsieniečio teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo naikintina.

Teismas pažymi, kad užsieniečio atstovo skunde suformuluotas prašymas taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės ribojimų, šio ginčo kontekste nėra sprendžiamas – nesant pagrindo prieglobsčio prašytoją apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo apgyvendinimo klausimą išsprendžia Migracijos departamentas. Įstatymo 140⁸ straipsnio 8 dalis nustato, jog jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 140¹⁶ straipsniuose nustatyta tvarka.

Teismas atkreipia dėmesį, kad prieš tai išdėstyta teismo pozicija atitinka nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022, 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1887-822/2022).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

(Duomenys neskelbtini) piliečio R. A. M. atstovo advokato Dmitrijaus Korsakovo skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl (duomenys neskelbtini) piliečio R. A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ILTU (duomenys neskelbtini), teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja Eglė Ramanauskienė