- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-04
- Bylos Nr.
- 1S-1017-312/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Artūras Pažarskis, Laureta Ulbienė
- Nuteistasis
- A. R.
- Advokatai
- Gediminas Skaistys
Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Skundas Nr. 1S-1017-312/2013
2.5.19; 3.12.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
2013 m. gruodžio 4 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 364 str. tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. R. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistu Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. spalio 1 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 30 d. nutartimi paliko nepakeistu Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. spalio 1 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. R.. Teismas konstatavo, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę bei elgesį, bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 41 str. 2 d., tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, negali būti pasiekti paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos ir nėra galimybių nuteistąjį toliau taisyti neizoliavus jo nuo visuomenės.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje išdėstyti motyvai yra deklaratyvūs, pateikti formaliai, šabloniški, visiems nuteistiesiems rašant „konvejeriniu“ pagrindu.
Skunde nuteistasis teigia, kad savo pirminiame skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jo atžvilgiu galima taikyti lygtinį paleidimą, nes jis atitinka visus reikalingus kriterijus: moka įvardinti ir suprasti savo problemas, sugeba prisiimti atsakomybę, įvertinti galimas pasekmes dėl netinkamo elgesio, vengia įtemptų, konfliktinių situacijų, nepasiduoda ankstesnių kriminalinių kompanijų įtakai, reaguoja į socialinių ir psichologinių užsiėmimų tematiką. Nurodo, kad minėti jo psichologiniai bruožai nustatyti Vilniaus pataisos namų Psichologijos tarnybos, tačiau svarstant lygtinio paleidimo klausimą jie nebuvo įvertinti nuteistojo naudai. Žemesnės instancijos teismas taip pat neįvertino tos aplinkybės, kad jam iš vieno teistumo buvo padaryti trys, nes byla buvo išskaidyta į tris. Dėl to padaugėjo teistumų. Nurodo, kad yra parašęs prašymą, jog kiekvieną mėnesį iš jo asmeninės sąskaitos išskaičiuotų (kiek galimybės leidžia) sumas ieškiniui padengti, tačiau jie to nedaro laiku, užmiršta, taigi, jis dėl to negali būti kaltas. Jis jau atliko daugiau nei 2/3 bausmės, tačiau jam netaikomas nei probacijos įstatymas, nei lygtinio paleidimo įstatymas. Teigia sąžiningai įvykdęs visas ankstesnės komisijos ir teismo nurodytas sąlygas, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Prašo, sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, remtis Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 9 str., 157 str. 2 d. 3 p., teisingumo ir progresyvaus bausmių atlikimo principais bei Ministrų komiteto Rekomendacija Rec. (2003)22 valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo. Minėtoje rekomendacijoje pripažinta, kad lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertant kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, nuteistasis prašo atsižvelgti į išdėstytų aplinkybių visumą, bei į tai, kad jis turi gyvenamąją vietą, šeimą, laisvėje jam bus suteiktas darbas, socialiniai ryšiai išlikę, jo psichologinės savybės yra patenkinamos, taigi, teisiškai jis atitinka visas lygtinio paleidimo taikymo sąlygas. Probacijos tarnyba užtikrintų jo elgesio kontrolę ir korekciją. Prašo nurodytas aplinkybes vertinti ne tik kaip motyvaciją, bet ir kaip alternatyvią bausmę, kuri užtikrina ekonominį, socialinį pagerėjimą, taip pat mažina kriminalinės praeities poveikį, pakartotinio nusikalstamumo riziką.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Išnagrinėjus nuteistojo A. R. skundą, išklausius proceso dalyvių pasisakymus teismo posėdyje, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nuosprendžiu A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 180 str. 3 d., 214 str. l d., ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. l d., 4 d., 9 d., nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta devynerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia: 2007 m. vasario 19 d.
Bausmės pabaiga: 2016 m. rugpjūčio 19 d.
Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs daugiau nei 2/3 dalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nes 2/3 dalis bausmės faktiškai atliko 2011 m. lapkričio 19 d. Dėl to konstatuotina, jog nuteistasis atitinka Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 3 p. numatytą formaliojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio.
Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.
Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (Lietuvos Respublikos BVK 164 str. 2 d.). Teismas sprendžia, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.
Nežiūrint į tai, kad šiuo konkrečiu atveju faktiškai yra Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 3 p. numatytas formalusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Kaip matyti iš pateiktos nuteistojo asmens bylos ir teikimo medžiagos, A. R. šiuo metu bausmę atlieka už sunkių ir apysunkių nusikaltimų nuosavybei padarymą, anksčiau jis taip pat keturis kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nusikaltimus finansų sistemai. Nors jo daromi nusikaltimai nesunkėja, tačiau būdingas nusikaltimų modelis. Lygtinis paleidimas nuteistojo atžvilgiu praeityje taikytas du kartus ir, nors jo sąlygų A. R. nepažeidė, tačiau ir vėl nusikalto. Bausmės atlikimo metu A. R. buvo skatintas tris kartus, kita vertus, jis pažeidė nustatyto režimo reikalavimus net dešimt kartų, baustas šešis kartus. Dalis padarytų pažeidimų susiję su neleistinų daiktų turėjimu bei narkotinių medžiagų vartojimu laisvės atėmimo vietoje. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, teismas vertina visą nuteistojo asmens byloje surinktą medžiagą apie jo elgesį pataisos namuose, o ne vien atskirus laikotarpius. Be to, kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nėra linkęs paklusti privalomoms pataisos namų taisyklėms, rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad jis šiuo metu toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Pažymėtina, kad Vilniaus pataisos namų 2009 m. birželio 18 d. charakteristikoje nuteistasis buvo charakterizuojamas patenkinamai (asmens bylos 1 t., 1 d., b. l. 44), 2010 m. birželio 18 d. charakteristikoje charakterizuojamas neigiamai (asmens bylos 2 t, 2 d., . l. 171), 2011 m. birželio 18 d. charakteristikoje patenkinamai (asmens bylos 3 t., 2 d., b. l. 77), 2012 m. birželio 18 d. metinėje charakteristikoje neigiamai (asmens bylos 3 t., 2 d., b. l. 143), Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2013 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, sprendimas priimtas vieningai (asmens bylos 1 t., 1 d., b. l. 112-113), Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. spalio 1 d. nutarime taip pat išdėstyta komisijos pozicija netaikyti lygtinio paleidimo A. R. (asmens bylos 1 t., 1 d., b. l. 135-137). Kadangi minėtas sprendimas priimtas dviem komisijoms nariams išreiškus nuomonę dėl lygtinio paleidimo taikymo, akivaizdu, kad pataisos namų administracijos požiūris į galimybę taisyti nuteistąjį laisvėje palaipsniui keičiasi. Pažymėtina, kad pataisos namų administracijos požiūris į nuteistąjį jo bausmės atlikimo laikotarpiu taip pat svarbus, sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, tačiau Vilniaus pataisos namų administracija faktiškai didžiąją nuteistojo bausmės atlikimo laikotarpio dalį jį apibūdino tik patenkinamai arba neigiamai ir dėl jo lygtinio paleidimo netarpininkavo arba siūlė jo netaikyti. Nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas, tačiau jo pakartotinio nusikaltimo rizika yra vidutinė – 43 balai. Pažymėtina, kad rizikos balas po paskutinio Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos svarstymo išliko nesumažėjęs. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos duomenų, šiuo metu jis neturi stiprių negatyvių, kriminalinį elgesį palaikančių ir diskriminuojančių nuostatų, tačiau turi tam tikrų įsitikinimų, kurių laikosi įkalinimo įstaigoje. Nuteistasis pagal vykdomuosius raštus vis dar skolingas 41 900,00 Lt, pataisos namuose nedirba.
Vien tai, jog nuteistasis laisvės atėmimo metu mokėsi, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir renginiuose, edukacinėje veikloje, aktyviai sportuoja, domisi kompiuteriais, palaiko ryšius su artimaisiais, laisvėje turėtų gyvenamąją vietą ir darbą, psichologo pateiktoje išvadoje įvertintas teigiamai, dar nėra pakankamas pagrindas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Priešingu atveju, būtų pažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu.
Atsižvelgiant į nuteistąjį teigiamai ir neigiamai charakterizuojančių aplinkybių visumą, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje bei pataisos namų administracijos požiūrį į nuteistojo elgesį pataisos namuose, konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai paliko nepakeistą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose 2013 m. spalio 1 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos (Nr. (2003) 22) dėl lygtinio paleidimo (parolio) reikalavimų, joje pagrįstai konstatuota, jog dar negalima daryti išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant A. R., neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. R. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.