- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-09-15
- Bylos Nr.
- 2-461
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Vincas Verseckas, Gintaras Pečiulis (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Generalinei prokuratūrai, Vidaus reikalų ministerijai, Ūkio ministerijai, Kauno miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gintaro Pečiulio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 3 d. nutarties (byla Nr.2-1880-34/2005), kuria laikytas nepaduotu ir sugrąžintas K. J. J. ieškinys atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Generalinei prokuratūrai, Vidaus reikalų ministerijai, Ūkio ministerijai, Kauno miesto savivaldybei, likviduojamos investicinės akcinės bendrovės „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ likvidacinės komisijos pirmininko uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“ direktoriui A. S. dėl atlyginimo turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl Lietuvos Respublikos valdžios ir valdymo institucijų pareigūnų veiksmų ir neveikimo IAB ,,Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byloje, teisminės bankroto procedūros ir įmonės veiklos pabaigos veiksmų atlikimo vilkinimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
K. J. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir pateikęs apibendrintą ieškinį prašė priteisti 1 418 000 Lt materialinės ir 1 000 000 eurų moralinės žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų darbuotojų, teismų, prokuratūros ir policijos neveikimo ar neteisėto veikimo (CK 6.271, 6.272 str., LR Konstitucijos 30 str.). Nurodė, kad valdžios institucijų darbuotojų, taip pat teismų neveikimas pasireiškė daugeliu veikų (apibendrinto ieškinio 1-7 punktai bei po jų einančios pastraipos; t. 2, b. l. 5 - 7). Be to, ieškovas prašė įpareigoti Lietuvos generalinį prokurorą duoti pavedimą Valstybės kontrolei atlikti valstybės auditą LIAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ už laikotarpį nuo 1995 m. liepos 21 d. iki bendrovės likvidavimo procedūrų pabaigos, įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę bei kitus atsakovus pateikti atsakymus į ieškovo suformuluotus klausimus, įpareigoti Ūkio ministeriją kartu su LIAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ likvidatoriaus UAB „Valeksa“ direktoriumi A. S. pateikti dokumentus juridinių asmenų registrui dėl LIAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Taip pat ieškovas prašė išreikalauti ir prijungti prie bylos šiuos dokumentus: civilinę bankroto bylą Nr. 245-300/2002, civilinę bylą Nr. 28-3291/94, baudžiamąsias bylas Nr. I-5/2003, Nr. 13-122-99 ir Nr. 2A-13/2004, administracinę bylą Nr. 12-109/2004 (A2-949-04).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. liepos 13 d. nutartimi pakartotinai nustatė ieškovui K. J. J. terminą iki 2005 m. liepos 29 d. ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nesutiko su ieškovo teigimu, kad vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 6, 8, 9 punktais ieškovas esąs atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nutartyje rašoma, kad ieškovas savo turtinius reikalavimus pareiškė atskiroje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, o ne bankroto ar restruktūrizavimo byloje, todėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos ieškovui negali būti taikomos. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos taikomos tik įmonėms (įstaigoms), kurioms iškelta bankroto arba restruktūrizavimo byla. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą klausimą, teisėjui būtina nustatyti, iš kokių konkrečiai neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų ieškovas kildina materialinės ir moralinės žalos ar jos dalies atsiradimą. Šiam tikslui ieškovui būtina pateikti teismui įrodymus apie teismo ar teisėjo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą neteisėtumą. Tokie įrodymai vertinami ieškinio dėl žalos priteisimo priėmimo stadijoje, nes sprendžiama, ar yra pagrindas ieškovui taikyti CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Tokių įrodymų nepateikus, ieškovui reikia sumokėti žyminį mokestį, kurio dydis pagal ieškinio sumą yra 30 000 Lt.
2005 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas K. J. J. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Generalinei prokuratūrai, Vidaus reikalų ministerijai, Ūkio ministerijai, Kauno miesto savivaldybei, likviduojamos investicinės akcinės bendrovės „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ likvidacinės komisijos pirmininko uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“ direktoriui A. S. laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad K. J. J. iki teismo paskirto termino žyminio mokesčio nesumokėjo ir nepateikė teismui įrodymų, iš kokių konkrečių teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų kildina prašomos priteisti iš Lietuvos Respublikos 1 418 000, 00 Lt materialinės žalos ir 1 000 000 eurų moralinės žalos ar jos dalies atsiradimą. Nenurodžius konkrečių asmenų ir jų padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio, teismui nėra pagrindo vadovautis CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir laikyti, kad atsakovas atleistas nuo žyminio mokesčio vien dėl nuorodos ieškinyje, jog žala ieškovui atsirado ir dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, bendraatsakoviais kartu nurodant ir kitus asmenis.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu K. J. J. skundžia teismo 2005 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo kitam teisėjui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje ne vieną kartą buvo nustatęs terminą trūkumams pašalinti ir tai buvo padaryta, šiuo metu visi buvę trūkumai yra pašalinti ir jų nėra. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, nes tik nagrinėjant bylą iš esmės gali iškilti būtinumas pateikti naujus įrodymus, o ieškinio priėmimo stadijoje negali būti reikalaujama pateikti naujus įrodymus (CPK 138 str.). Ieškinio pagrįstumo klausimas bus sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės, o ne ieškinio priėmimo stadijoje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas gina abi proceso šalis - ieškovą ir atsakovą, todėl žyminis mokestis (be kitų funkcijų) atlikdamas prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, apeliacinį ar atskirąjį skundą ir kt.). Priešingu atveju, ieškiniui ar skundui neduodama eiga ir pareikalaujama, kad šis trūkumas būtų ištaisytas. Nustatytu terminu neištaisius nurodyto trūkumo, ieškinys ar skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 138 str., 115 str. 2 d.). Taigi žyminis mokestis yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų. Tačiau CPK 83 straipsnyje 1 dalyje yra numatyti atvejai, kuomet viena ar abi šalys arba kiti dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Visų pirma, išskirtos kategorijos bylų, kuriose ginamos svarbiausios asmenų teisės. CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiamos šalys - bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Ieškovas K. J. J., prašydamas priteisti 1 418 000 Lt materialinės ir 1 000 000 eurų moralinės žalos (tarpe jos ir jo atstovaujamiems 1 000 Investicinės akcinės bendrovės „Investicinės Kauno holdingo kompanijos“ indėlininkų), atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų darbuotojų neveikimo ar neteisėto veikimo, taip pat teismų neteisėtų veiksmų nagrinėjant su LIAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ susijusias bylas (CK 6.271, 6.272 str., LR Konstitucijos 30 str.), nurodė, kad jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, nes tokios kategorijos bylose ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleidžiamas pagal įstatymą. Įvertinant šią aplinkybę teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, neturi pagrindo svarstyti apie ieškinio apmokėjimą žyminiu mokesčiu. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui su ieškiniu būtina pateikti įrodymus apie teismo ar teisėjo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą neteisėtumą, kadangi tokie įrodymai vertintini jau ieškinio dėl žalos priteisimo priėmimo stadijoje. Ieškinio pareiškime išdėstyta, kokiais valdžios ir valdymo institucijų, taip pat teismų neteisėtais veiksmais ar neveikimu pareiškėjui atsirado žala. Įstatymas neįpareigoja ieškovą paduodant ieškinį kartu pateikti ir įrodymus dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindo, numatyto CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte – įstatymo nustatyta tvarka konstatuoto teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant bylą neteisėtumo fakto. Aplinkybės, ar ieškovui buvo padaryta žala neteisėtais teismo ar teisėjo veiksmais, nustatomos ir įvertinamos išnagrinėjus bylą pagal ieškovo ieškinį iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, priimdamas ieškininį pareiškimą nesvarsto ir nesprendžia ieškinyje nurodytų aplinkybių, pateiktų dokumentų ir pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Tik priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys tenkintinas (CPK 265 str.).
Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartyje jau buvo konstatuota, jog atsisakyti priimti K. J. J. ieškinį nebuvo pagrindo, nes ieškinys iš esmės atitinka CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimus (t. 2, b. l. 40-43). Šiuose straipsniuose išdėstyti reikalavimai apima ir duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį ar atleidimą nuo tokio mokesčio mokėjimo pateikimą bei pakankamumą.
Ieškovas įstatymu atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti žyminio mokesčio klausimą priimant šį ieškinį. Ieškinio neapmokėjimą žyminiu mokesčiu ar įrodymų apie nustatytus neteisėtus teismo ar teisėjo veiksmus nepateikimą nebuvo galima pripažinti ieškinio trūkumu, todėl nebuvo pagrindo ieškinį laikyti nepaduotu ir jį grąžinti dėl teismo įpareigojimų pašalinti tokį trūkumą neįvykdymo. Remiantis išdėstytais argumentais pirmosios instancijos teismo 2005 m. rugpjūčio 3 d. nutartis naikintina, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir perduoti K. J. J. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.