Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Daivai Gliaudelienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos medžiaga nustatyta, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1459-739-2017 (toliau – ir Teismo sprendimas) panaikino Zarasų skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); Zarasų skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); 2015 m. rugsėjo 22 d. NŽT Zarasų skyriaus vedėjo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei pripažino negaliojančia 2015 m. gruodžio 28 d. žemės sklypo pertvarkymo padalijimo sutartį. Teismas sprendime nurodė, kad priimant Zarasų skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 21 d. sprendimą žemės sklypas (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) jau buvo suformuotas, todėl atliekant kadastrinius matavimus turėjo būti vykdomos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 21 punkto ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ 11 punkto nuostatomis, užtikrinant, kad ankščiau nustatyto žemės sklypo ribos vietoje nebūtu keičiamos. Taip pat nurodė, kad šių nuostatų nebuvo laikomasi, nes žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padalintas ir suformuoti keturi mažesni žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Remiantis Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2017 m. liepos 7 d. rašte Nr. 6-1-14206 pateikta informacija ir prie jo pridėtu Teismo sprendimu, NŽT direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komisijos galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti sudarymo“ buvo sudaryta Komisija ir pradėta galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra NŽT Zarasų skyriaus valstybės tarnautojų atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatų galimo pažeidimo. 2017 m. rugsėjo 6 d. Komisijos išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Zarasų skyriaus valstybės tarnautojų galimų tarnybinių nusižengimų“, atsižvelgus į tai, kad buvęs Zarasų skyriaus vyriausiasis specialistas V. S. 2015 m. sausio 8 d. patikrino žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas ir nenustatė pažeidimų, trukdančių suderinti parengtus šių žemės sklypų planus, minėtoje Išvadoje pasiūlė NŽT direktoriui pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą buvusio vyriausiojo specialisto V. S. atžvilgiu, kadangi jis galimai pažeidė Tikrinimo taisyklių 8.3 punkto bei Nuostatų 22 punkto nuostatas ir galbūt netinkamai atliko Zarasų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme, patvirtintame NŽT direktoriaus 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-501 (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.7 punkte nustatytas funkcijas . NŽT direktorius 2017 m. rugsėjo 8 d. rezoliucija komisijos siūlymui pritarė. Komisija 2017 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pradėto tarnybinio nusižengimo tyrimo“, išsiuntė pareiškėjui pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame paprašė per 5 dienas pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Vėliau, dėl techninės klaidos pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) apie tarnybinį nusižengimą, terminas paaiškinimui pateikti buvo pratęstas iki 2017 m. rugsėjo 28 d. Komisija atlikdama tyrimą vadovavosi įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-195-739-2017. Komisija 2017 m. spalio 5 d. parengė Išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl buvusio Zarasų skyriaus vyriausiojo specialisto V. S. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“, kurioje NŽT direktoriui siūlė pripažinti, kad buvęs Zarasų skyriaus vyriausiasis specialistas V. S. padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose ir skirti jam tarnybinę nuobaudą – pastabą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktorius 2017 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl buvusio Zarasų skyriaus vyriausiojo specialisto V. S. tarnybinio nusižengimo tyrimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 30 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių „ 13 punktu ir 14.1 papunkčių, remdamasis Komisijos 2017 m. spalio 5 d. Išvada pripažino, kad pareiškėjas, patikrinęs žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas ir nenustatęs pažeidimų, trukdančių suderinti šių žemės sklypų planus, atlikus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, pažeidė Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių , patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 „ Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo ( toliau- ir Tikrinimo taisyklių), 8.3 punktą, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „ Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ ( toliau- ir Nuostatų ) 22 punktą ir netinkamai atliko Pareigybės aprašyme 7.7 punkte nustatytas funkcijas, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose, bei skyrė V. S. tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Dėl termino tarnybiniam nusižengimui tirti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą akcentuota, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra atitinkamų teisės aktų reglamentuota procedūra, į kurią įeina ir tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą sąlyginai galima suskirstyti į tris etapus: kompetentingo subjekto sprendimo pradėti tarnybinį patikrinimą ir pavesti jį atlikti tikrintojui (atitinkamam valstybės tarnautojui ar komisijai) priėmimą; tarnybinio patikrinimo atlikimą ir jo rezultatų įforminimą surašant tarnybinio patikrinimo išvadą; kompetentingo skirti tarnybinę nuobaudą subjekto sprendimo dėl tarnybinės atsakomybės taikymo (netaikymo) priėmimą.

Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato, jog Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, Savivaldybės taryba – Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas.

Šios teisės normos turinio analizė suponuoja išvadą, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs bendrąjį 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, kuriam pasibaigus tarnybinė nuobauda negali būti skiriama. Tačiau VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs atvejus (išimtis), kuriems egzistuojant tarnybinės nuobaudos skyrimas galimas pasibaigus bendrajam 6 mėnesių terminui, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Šiuo atveju taikytina viena iš VTĮ 30 str. 1 d. nustatytų išimčių - kai tarnybinis nusižengimas nustatomas kompetentingai institucijai atliekant patikrinimą.

Zarasų skyriaus vyriausiojo specialisto V. S. tarnybinio nusižengimo padarymo diena – žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylų , atlikus žemės sklypo ( buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus , patikrinimo diena- 2015-01-08, o tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra 2017-10-05 , t.y. išvados dėl V. S. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo surašymo diena. Todėl teismo vertinimu, tarnybinė nuobauda V. S. paskirta nepasibaigus tarnybinės nuobaudos skyrimo 3 metų terminui.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų netekęs galimybės realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje: teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus, apskųsti procedūros rezultatus. Pareiškėjo teisė susipažinti su Komisijos išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga nebuvo apribota. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamo Įsakymo dėl procedūrinių pažeidimų.

Dėl padaryto tarnybinio nusižengimo sudėties.

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Šio įstatymo 28 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. VTĮ 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra atkreipęs dėmesį, jog konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas VTĮ straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda (pvz., LVAT 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2011 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje A62-200/2011).

Lietuvos Vyriausias administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti Įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad juos padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose (neveikime) yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr. 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.).

Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis vėliau priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto (ginčijamo įsakymo) motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą vertina ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį (pvz., LVAT sprendimas administracinėje bylose Nr. A143-956/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje A146-1459/2010).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar atsakovo įsakymu tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai bei teisėtai, pirmiausia teismui būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra surinktas pakankamas pagrindas duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veiką, kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą vertina ne tik skundžiamų administracinių aktų, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjas V. S., tikrindamas žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas vykdė savo funkcijas pagal Pareigybės aprašymą, bei vadovavosi teisės aktais, ar padarė tarnybinį nusižengimą ir ar pagrįstai jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Tikrinimo taisyklių 8.3 punktas nurodo, jog „Tikrinimo kameraliai metu teritorinis padalinys nustato, ar žemės sklypo ribos, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, atitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas šio žemės sklypo ribas“.

Komisija, atlikusi Nacionalinės žemės tarnybos Zarasų skyriaus darbuotojų galimų tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūras, Išvadoje pažymėjo, kad tikrinant žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas turėjo būti nustatyti pažeidimai, trukdantys suderinti parengtus šių žemės sklypų planus, kadangi žemės sklype nėra kelių, skiriančių žemės plotus taip, kaip buvo nurodyta žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) planuose, atlikus žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus. Zarasų skyriaus vyriausiasis specialistas tikrindamas žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas ir nenustatęs pažeidimų, trukdančių suderinti šių žemės sklypų planus, atlikus žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, pažeidė Tikrinimo taisyklių 8.3 punktą, Nuostatų 22 punktą ir netinkamai atliko Pareigybės aprašyme 7.7 punkte nustatytas funkcijas, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1459-739-2017 (toliau – ir Teismo sprendimas) panaikino Zarasų skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); Zarasų skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); 2015 m. rugsėjo 22 d. NŽT Zarasų skyriaus vedėjo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei pripažino negaliojančiu 2015 m. gruodžio 28 d. žemės sklypo pertvarkymo padalijimo sutartį.

Teismas sprendime pripažino, kad Zarasų skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 21 d. sprendimu patvirtinus pakeistus žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius duomenis, faktiškai buvo atliktas privačios miško valdos padalijimas į 4 atskiras privačias miško valdas, iš kurių net 3 valdų plotas yra mažesnis nei 5 ha. Taip pat teismas sprendime priėjo išvadą, kad 2015 m. sausio 2 d. NŽT Zarasų skyriaus vedėjo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies ir Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 bei 10 dalies normas dėl draudimo skaidyti privačią miško valdą, kuri taip pat patenka į valstybinio draustinio ir valstybinio parko teritoriją, į mažesnius, negu įstatymai leidžia, sklypus.

Teismas konstatavo, kad byloje surinkti duomenys: Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos pateikti rašytiniai paaiškinimai ir planinė medžiaga, 2017m. kovo 31d. VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro raštas Nr.(9.25)GRPK_S-35, šios institucijos pateikti ortofotografiniai žemėlapiai, archyviniai topografiniai žemėlapiai patvirtina, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) į keturis mažesnius sklypus buvo padalintas neatsižvelgiant į vietovėje išsidėsčiusius kelius. Teismo posėdyje atsakovas Paulius Kargis, patvirtino, kad žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) keliukų, dalijančių sklypą taip, kaip jis buvo padalintas 2015m. sausio 21d. sprendimu, iš viso nebuvo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Komisijos išvadoje nėra aiškiai nurodyta, kokios konkrečiai žemės sklypo ribos neatitiko teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotų šio žemės sklypo ribų. Pažymi, kad nenurodyta ir konkrečiai kokio teritorijų planavimo dokumento ar kokio konkrečiai žemės valdos projekto kokia riba neatitiko. Tačiau Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendime konstatuota, kad priimant 2015m. sausio 21d. sprendimą Nr. 42SK(duomenys neskelbtini) žemės sklypas (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) jau buvo suformuotas, todėl atliekant kadastrinius matavimus turėjo būti vykdomos Nuostatų 21 punkto ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei patikslinimo taisyklių 11 punkto nuostatos, užtikrinant, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos. Šių nuostatų nebuvo laikomasi, nes žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padalintas ir suformuoti keturi mažesni sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Formuojant šiuos sklypus 2015m. sausio 21d. sprendimu nurodyta, jog yra atsižvelgiama į tai, jog nurodytą žemės sklypą dalija vietinės reikšmės kelias, kuris į bendrą žemės sklypą neįskaičiuotas, o padalintų sklypų planuose gretimybėse pažymėti keliai. Kadastro nuostatų 22 punktas numato, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Tačiau atlikusi patikrinimą ir atsižvelgusi į 2001 m. gegužės 14 d. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo - parodymo akto duomenis, į 2000 m. kovo 10 d. Valstybinio miškotvarkos instituto inžinieriaus V. Š. parengto žemės sklypo ribų nustatymo brėžinio duomenis, pagal kuriuos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)vakarinėje ir pietinėje dalyje pažymėtas 4 m pločio kelias, į ortofografinę medžiagą, Nacionalinė žemės tarnyba nustatė, jog po padalijimo suformuotų žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nedalija keliai, po padalijimo suformuoto žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)vakarinė dalis ribojasi su keliu, o po padalijimo suformuoto žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) rytinė dalis tik iš dalies ribojasi su keliu. Teismas atsižvelgia į aukščiau išdėstytus argumentus ir daro išvadą, kad suformavus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas tiek šių sklypų ribos, tiek ir plotai keitėsi, todėl tikrinant žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylas turėjo būti nustatyti pažeidimai, trukdantys suderinti parengtus šių žemės sklypų planuose, atliktus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)kadastrinius matavimus.

Pareiškėjas teigia, kad nuo 2002 m., t. y. Nuostatų įsigaliojimo momento visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdoma vienoda teisėta ir pagrįsta praktika, kad sklypai iki Nuostatų įsigaliojimo dienos buvę suformuoti, kaip vienas uždarų kontūrų sklypas, tačiau kuriame yra keliais užimtų valstybei priklausančių ir į privatizuotą plotą neįtrauktų žemėnaudų, atliekant kadastrinius sklypo matavimus jau suformuojami kaip atskiri žemės sklypai. Tačiau Teismas remiasi Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendime Nr. I-1459-739-2017 išdėstytais argumentais, ir pažymi, kad Nuostatų 22 punkte nurodyta, jog žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad žemės sklypas (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) jau buvo privatizuotas, todėl padalijimas į keturis sklypus, atsižvelgiant į Kadastro nuostatų 22 punkto nuostatas dėl jame nurodytų objektų formavimo atskirais žemės sklypais, negalėjo būti vykdomas atliekant tik kadastrinius matavimus, o turėjo būti laikomasi Lietuvos respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto, Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalies, 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų, pagal kurias, dalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus, turi būti rengiami Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Nerengiant tokio projekto, buvo nesilaikyta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 turėjusių užtikrinti tinkamą procedūros atlikimą bei objektyvų visų aplinkybių įvertinimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime konstatavo, jog nustatytu draudimu skaidyti privačių miškų valdas į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 hektarų, siekiama užtikrinti, kad miškuose neatsirastų labai daug mažų miško sklypų, priklausančių skirtingiems savininkams, nes taip, ypač atsižvelgiant į tokiais atvejais būtinus nustatyti servitutus, į miškų tvarkymo bei miškų ūkio veiklos organizavimo techninius reikalavimus (inter alia su miško valdų atribojimu vienos nuo kitos) ir kt., galėtų būti sudarytos prielaidos pakeisti natūralų kraštovaizdį, atskirus miške esančius objektus, skurdinti, alinti mišką, natūralią gamtinę aplinką.

Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir visi naujai suformuoti mažesni sklypai patenka į Gražutės regioninio parko ir Švento kraštovaizdžio draustinio teritoriją, atitinka Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 32 dalies nuostatas, apibrėžiančias saugomas teritorijas ir draustinius. Saugomų teritorijų 31 straipsnio 9 ir 10 dalyse nustatyta, kad valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose (redakcija galiojusi nuo 2013m. balandžio 6d. iki 2017m. gegužės1d.) privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo bent viena sklypo dalis tampa mažesne kaip 7 ha, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus atvejus numatytus 31 straipsnio 9 dalies 1-3 punktuose bei 10 dalies 1-5 punktuose.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 ir 4 p. nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra pabrėžęs valstybės tarnautojo pareigų apibrėžtumo bei konkretumo nustatymo svarbą ir būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio ar blankletinę teisės normą, į būtinumą nustatyti kokias konkrečias teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu <...>. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 atitinkamuose punktuose įtvirtintos valstybės tarnautojų bendrosios pareigos gali būti pažeistos valstybės tarnautojui padarant konkrečiai apibrėžtą veiką, t.y. pažeidžiant atitinkamo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą). Tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu pažeidęs įstatymu nustatytą bendrąją pareigą ar blanketinę įstatymo normą, tarnybinio patikrinimo nustatyta veika (konkretus tarnybinis nusižengimas) tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti kvalifikuota ne tik pagal blanketinę normą, o ir pagal atitinkamo teisės akto konkrečią (pažeistą) normą (pvz., LVAT 2014 m. sausio 1 d. nutartis administracinėje byloje A-146-137-14).

V. S. NŽT Zarasų skyriaus vyriausiuoju specialistu dirbo nuo 2012 m. birželio 21 d. iki 2015 m. rugpjūčio 18 d. Zarasų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.7 punkte nustatyta, kad, šias pareigas einantis valstybės tarnautojas atlieka žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimą kameraliai ir žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo teisingumo patikras vietovėj. Tikrinimo taisyklių 8.3 punktu nustatyta, kad tikrinimo kameraliai metu NŽT teritorinis padalinys nustato, ar žemės sklypo ribos, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, atitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas šio žemės sklypo ribas. Nuostatų 22 punktas numato, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai.

Atsižvelgus byloje nustatytas faktinės aplinkybes, bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas V. S. pažeidė Tikrinimo taisyklių 8.3 punktą taip pat Nuostatų 22 punktą ir netinkamai atliko Pareigybės aprašyme 7.7 punkte nustatytas funkcijas, kadangi tikrindamas žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas nenustatė pažeidimų, trukdančių suderinti parengtus šių žemės sklypų planus atlikus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, dėl šių priežasčių pažeidė valstybės tarnautojo pareigas numatytas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose.

Teismas sutinka su atsakovės nurodytais argumentais, kad V. S. netinkamas pareigų atlikimas sukėlė neigiamas pasekmes žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams, Lietuvos teisėsaugos institucijoms taip pat kilo pagristų abejonių dėl NŽT valstybės tarnautojų kompetencijos bei tinkamo pareigų atlikimo dėl kurio buvo diskredituotas NŽT vardas.

Pažymėtina, kad šiuo atveju visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai nustatyti.

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi tarnybinis nusižengimas, už kurį valstybės tarnautojui yra skiriama tarnybinė nuobauda, yra apibrėžiamas, kaip „valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės“. Atsižvelgiant į valstybės tarnautojo veiką ir jos ryšius su valdžios institucijų veikla bei, atitinkamai, viešąjį interesą, akivaizdu, jog tarnybiniai nusižengimai, kaip jie apibrėžiami minėtoje VTĮ nuostatoje, daro tiesioginę įtaką šių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui. Neabejotina ir tai, kad valstybė, kaip visos visuomenės organizacija, turi priedermę imtis įvairių teisėtų ir veiksmingų priemonių, užkertančių kelią valstybės tarnautojų (pareigūnų) pažeidimams bei mažinančių jų skaičių. Taigi akivaizdu, kad viena veiksmingiausių priemonių, užtikrinančių šių tikslų pasiekimą, yra atsakomybės neišvengiamumas. Tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimas yra pirmiausia teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad negali būti išvengiama teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą, o iš administracinių teismų praktikos išplaukianti minėta teismo pareiga, be kita ko, yra tiesiogiai ir betarpiškai susijusi su siekiu užtikrinti šį – atsakomybės neišvengiamumo – principą. (LVAT 2012 m. liepos 23 d. nutartis administracinė byla Nr. A552-2748/2012).

Teismas daro išvadą, kad ginčijamas Įsakymas priimtas surinkus pakankamus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai išanalizavus šiam ginčui reikšmingas aplinkybes, tinkamai jas įvertinus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nebuvo pagrindo. Pažymėtina, kad tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (žr. pvz., 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2013 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-971/2013).

Kiti pareiškėjo teiginiai, teismo nuomone, niekaip nekeičia padarytos išvados, todėl jie šiame sprendime detaliau nenagrinėjami.

Netenkinus pareiškėjo skundo, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo V. S. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.