- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-16
- Bylos Nr.
- ATP-1391-92/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00734-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Damanskienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Damanskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarimo, kuriuo J. V. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., bei jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. V. nubaustas už tai, kad 2013 m. liepos 9 d., apie 22.47 val., Sporto g. 24, Betygalos mstl., Raseinių r. sav., vairuodamas automobilį BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į elektros stulpą, apgadindamas automobilį ir elektros stulpą, nepranešęs apie eismo įvykį iš jo pasišalino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133, 231.1, 234 punktų reikalavimus bei padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-17 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai vertinant byloje esančius įrodymus, visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, pažeidžiant procesinės teisės normas ir pamatinius teisės principus.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, su kurio jis yra susijęs. Įrodinėjant šį pažeidimą būtina nustatyti, kad eismo įvykis buvo, kas asmuo yra su šiuo eismo įvykiu susijęs bei kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus. Pagal teismų praktiką būtina nustatyti, jog asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Sprendžiant, ar pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pasireiškė tyčios forma, atsižvelgiama į padarytos žalos dydį, kontakto pobūdį, asmens elgesį po eismo įvykio. Teismas nepagrįstai melagingais pripažino jo paaiškinimus, jog atsitrenkus į elektros stulpą, jis išlipo, apžiūrėjo įvykio vietą ir nepastebėjęs stulpo apgadinimų išvažiavo iš įvykio vietos būdamas įsitikinęs, jog apgadino tik vairuotą automobilį. Šie jo paaiškinimai nėra paneigti jokiais objektyviais duomenimis, jo tyčia neįrodyta, neaptarta kuo ji pasireiškė. Be to, ne visi užfiksuoti automobilio apgadinimai buvo padaryti po smūgio į stulpą, pats elektros stulpas yra pastatytas seniai, dar iki įvykio jo būklė nebuvo gera. Viskas įvyko tamsiu paros metu, todėl jis galėjo nepastebėti nežymių elektros stulpo apgadinimų, jis buvo įsitikinęs, kad niekam kitam žalos nepadarė, todėl manė, kad išvažiuodamas iš įvykio vietos, elgėsi teisėtai. Tai, kad elektros stulpas buvo apgadintas, jam tapo žinoma iš policijos. Jis savo noru atvyko į policiją, davė paaiškinimus, jo pirminiame paaiškinime neteisingai įrašytas prisipažinimas, kad jis apgadino stulpą, ši aplinkybė nurodyta pareigūnų iniciatyva. Apylinkės teismas 2013-09-18 nutarime konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių stulpo apgadinimo faktą ir pobūdį. Jo kaltė grindžiama policijos pareigūno D. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame pateikiamas jo subjektyvus vertinimas, be to, tarnybinis pranešimas surašytas praėjus daugiau nei 2 mėnesiams po įvykio, abejotina, ar policijos pareigūnas galėtų taip tiksliai atsiminti tokius senus įvykius, be to, policijos pareigūnai nėra kvalifikuoti spręsti apie statinio būklę, stulpo avarinės būklės neįrodo jokie kiti įrodymai. AB „Lesto“ 2013-09-24 pažymoje neteisingai nurodyta, kad atrama buvo numušta, nes 2013-10-30 pažymoje jau nurodoma, kad atrama nenuvirto, elektros laidai nenutrūko, elektros energijos tiekimas gyventojams nebuvo sutrikęs, AB „Lesto“ atskirai pažymėjo, kad pretenzijų neturi. Teismo išvada, kad automobilio apgadinimus sukėlęs atsitrenkimas negalėjo neapgadinti ir paties stulpo, yra paremta prielaidomis. Vertinant bylos duomenis buvo pažeistas pamatinis teisės principas in dubio pro reo.
Šalies argumentai
Taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda yra akivaizdžiai neproporcinga, neadekvati, netinkamai individualizuota ir per didelė. Pagal formuojamą teismų praktiką už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra, teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Jis nėra baustas administracine tvarka, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis susisiekė su AB „Lesto“, padaryta žala buvo atlyginta, jam pretenzijų niekas neturi, atsižvelgtina ir į jo turtinę padėtį – jis neturi pajamų, yra išlaikomas tėvų, studijuoja, todėl neturi galimybių sumokėti jam paskirtos baudos. Esant tokioms aplinkybėms, jam paskirta 3500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 4 metams yra akivaizdžiai neproporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir sumažinant už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus paskirtas nuobaudas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011). Tokios pat praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys bylose Nr. 2AT-6/2012, 2AT-21/2012).
Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t.y. nori taip elgtis.
J. V. apeliaciniame skunde savo kaltę dėl pažeidimo padarymo ginčija teigdamas, kad eismo įvykio metu elektros stulpą apgadino nežymiai, o gal net iš viso elektros stulpas nebuvo apgadintas. Pažymėtina, kad šiuo atveju elektros stulpo apgadinimų mastas ir pobūdis yra labai svarbūs sprendžiant, ar J. V. išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos veikė tiesiogine tyčia, t.y. ar jis suprato apgadinęs elektros stulpą. Pripažindamas J. V. kaltu apylinkės teismas rėmėsi policijos pareigūno D. K. tarnybiniais pranešimais bei AB „Lesto“ 2013-09-24 raštu. Pirminiame 2013-07-09 tarnybiniame pranešime D. K. abstrakčiai nurodė, kad įvykio vietoje rado apgadintą elektros stulpą, tačiau elektros stulpui padaryti apgadinimai nebuvo jokia forma užfiksuoti (nepadarytos jų nuotraukos, jie neaprašyti eismo įvykio vietos schemoje ir pan.), tik apylinkės teismui įpareigojus pateikti duomenis apie konkrečius elektros stulpo apgadinimus D. K. 2013-09-25 tarnybiniame pranešime nurodė, kad eismo įvykio vietoje rado stipriai apgadintą elektros stulpą, kuris akivaizdžiai buvo avarinės būklės. Taip pat apylinkės teismui buvo pateiktas AB „Lesto“ 2013-09-24 raštas, jog dėl eismo įvykio metu numuštos atramos pretenzijų neturima, kaltininkas žalą atlygino geranoriškai. Šias aplinkybes apylinkės teismas vertino kaip įrodančias elektros stulpo apgadinimo faktą, tačiau šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, svarbu ir tai, ar pagal padarytų apgadinimų mastą ir pobūdį J. V. galėjo suvokti, jog elektros stulpas tikrai buvo apgadintas. Kartu su apeliaciniu skundu J. V. pateikė AB „Lesto“ 2013-10-30 raštą, kuriame nurodyta, jog eismo įvykio metu buvo kliudyta elektros oro linijos atrama, dėl įvykio elektros energijos tiekimas nebuvo sutrikęs, apgadinta atrama nenuvirto, elektros laidai nenutrūko. Nors ir pastarajame AB „Lesto“ rašte teigiama, kad elektros stulpas buvo apgadintas, tačiau taip pat nedetalizuojamas pažeidimų pobūdis, tik teigiama, kad elektros stulpas nenuvirto, bet elektros stulpo apgadinimų negalima vienareikšmiškai įvertinti tik pagal tai nuvirto stulpas ar nenuvirto. Tokiu būdu, konstatuotina, kad byloje yra nepašalintų neaiškumų ir abejonių dėl esminių eismo įvykio aplinkybių, kurių išsiaiškinimui apylinkės teismas nesiėmė aktyvių veiksmų – nebandė papildomai užklausti AB „Lesto“ dėl konkrečių elektros stulpo apgadinimų, išsikviesti į teismo posėdį į eismo įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų. Nepašalinus esančių abejonių, negalima vienareikšmiškai nuspręsti dėl J. V. kaltės padarius pažeidimą.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas bei byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Bylą grąžinus iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, nepasisakytina dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumu, kadangi visos administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingos aplinkybės bus įvertintos iš naujo nagrinėjant bylą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
J. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.