Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės P. P. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2094-722/2016 pagal ieškovių Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Jonavos paslaugos“ ieškinį atsakovėms N. U. ir P. P. dėl mokesčių už buto nuomą ir komunalines paslaugas priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilęs dėl pareigos išlaikyti socialinį būstą nevykdymo ir su tuo susijusių pasekmių.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė Jonavos rajono savivaldybė 2002 m. rugsėjo 11 d. potvarkiu Nr. 769pm ir 2002 m. rugsėjo 17 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi išnuomojo atsakovei N. U. gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) (b. l. 4, 5). Apeliantė P. P. yra atsakovės N. U. motina, faktiškai gyvenanti išnuomotame bute. Atsakovė N. U. 2014 m. liepos 4 d. deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę (b. l. 21). Ieškovės teigia, kad nuomininkė netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus nustatytais terminais mokėti mokesčius už būstą, dėl ko už nuomojamo būsto šildymą ir karštą vandenį UAB „Jonavos paslaugos“ laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d. yra susidariusi 411,84 Eur skola (b. l. 6, 7-8, 10-11). Ieškovės nurodo, kad skola atsirado ir didėjo nuo 2002 metų, yra priteista dalimis per 7 kartus, šiuo metu iš viso sudaro 1 894,89 Eur.

Ieškiniu Jonavos rajono savivaldybė ir UAB „Jonavos paslaugos“ prašė priteisti iš atsakovių UAB „Jonavos paslaugos“ naudai 411,84 Eur įsiskolinimą, nutraukti buto nuomos sutartį ir iškeldinti atsakoves iš buto nesuteikiant joms kitos gyvenamosios patalpos. Teismas ginčijamu sprendimu priteisė reikalaujamą sumokėti mokesčių sumą kartu tenkindamas ir kitus ieškinio reikalavimus dėl nuomos sutarties nutraukimo bei atsakovių iškeldinimo. Atsakovė P. P. skundžia nurodytą teismo sprendimą ginčydama jį dalyje dėl apeliantės iškeldinimo, skunde nurodydama, kad teismas be pagrindo sprendė, kad atsakovė savavališkai užėmė patalpas ir be pagrindo nevertino atsakovės teisės į būstą užtikrinimo jos atžvilgiu taikydamas kraštutinę priemonę – iškeldinimą.

Prieš vertinant skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą.

Ieškovė Jonavos rajono savivaldybė pateikė socialinio būsto nuomos sutartį, iš kurios matyti, kad apeliantei P. P. 2017 m. vasario 9 d. buvo suteiktas socialinis būstas. Atsižvelgiant į tai, kad naujai pateiktas rašytinis įrodymas gautas po bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo, yra susijęs su apeliaciniame skunde nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis dėl būsto atsakovei užtikrinimo, apeliacinės instancijos teismas šį įrodymą priima (CPK 314 str., 306 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija toliau nutartyje pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo.

Dėl teisės į ginčo patalpą pasibaigimo ir iškeldinimo iš socialinio būsto pagrindų

Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog ginčas byloje kilęs iš esmės tik dėl iškeldinimo iš socialinio būsto, o tai susiję su asmens teisės į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą specifine socialine prigimtimi, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turinčioms asmenims (šeimoms) forma. Gyvenamosios patalpos, sudarančios savivaldybės socialinio būsto fondą, išnuomojamos konkrečiai nustatytai tikslinei paskirčiai – asmenims (jų šeimoms), turintiems teisę į socialinį būstą, apgyvendinti nekomercinėmis sąlygomis.

Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ar patikėjimo teise valdomų (savivaldybės socialinio būsto fondui priklausančių) patalpų nuomos sąlygas nustato specialusis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. Tiek, kiek nereglamentuoja nurodytas įstatymas, taikytinos CK XXXI skyriaus (,,Gyvenamosios patalpos nuoma“) bei CK XXVIII skyriaus (,,Nuoma“) normos.

Ginčo atveju socialinio būsto nuomos sutartį prašoma nutraukti teismo tvarka vienašališkai nuomotojo reikalavimu dėl netinkamo sutarties sąlygų, susijusių su mokesčių mokėjimu, vykdymo (CK 6.611 str.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nutraukdamas sutartį sprendė, jog nuomininkei N. U. išvykus gyventi ir dirbti į užsienį būstas tapo nebereikalingas, o jos motina P. P. būste gyvena be teisinio pagrindo, nemoka mokesčių, todėl iškeldintina. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su teismo argumentais, išsakytais P. P. atžvilgiu, dėl toliau nurodomų priežasčių.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Gyvenamosios patalpos sutartimi nuomotojas (ieškovė) suteikė gyvenamąją patalpą nuomininkui (N. U.) ir jo šeimos nariams neterminuotai naudotis (sutarties 1 p.) (b. l. 4, 5). Sutarties 3 punktu nuomininkui suteikta teisė apgyvendinti turimoje gyvenamojoje patalpoje savo sutuoktinį, vaikus, tėvus, kitus giminaičius ir nedarbingus išlaikytinius. Nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nuomininkas ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties (sutarties 5 p.).

Pažymėtina, kad pagal CK 6.578 straipsnio 3 dalį nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dėl savo, savo šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. CK 6.589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. CPK 6.590 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas ar pilnamečiai jo šeimos nariai kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turi teisę apgyvendinti sutuoktinį (sugyventinį), vaikus, savo ir sutuoktinio tėvus. Taigi gyvenamųjų patalpų nuomos santykių ypatumas yra tas, kad nuomininko teises ir pareigas įgyja ne tik nuomos sutartį sudaręs asmuo, bet ir jo šeimos nariai, kurie apsigyvena ir gyvena kartu su nuomininku išsinuomotoje patalpoje. Nuomininko šeimos nario teisė apsigyventi išsinuomotoje gyvenamoje patalpoje priklauso nuo nuomininko teisės į šią patalpą, tačiau joje teisėtai apsigyvenęs šeimos narys įgyja savarankišką teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą, kuri neišnyksta net šią teisę praradus nuomininkui (CK 6.588, 6.590, 6.602 straipsniai).

Atsižvelgiant į nutarties 11 punkte išdėstytas faktines aplinkybes bei nutarties 19-20 punktuose aptartą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad N. U. motina atsakovė P. P., su nuomininkės sutikimu ir žinia gyvenanti nuomojamose patalpose, laikytina teisėta gyvenamųjų patalpų naudotoja, kuri turi tas pačias teises ir pareigas pagal nuomos sutartį kaip ir pagrindinė nuomininkė, tarp jų ir mokėti nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius (sutarties 2.2. p.); ne rečiau kaip kartą per penkerius metus savo lėšomis daryti einamąjį turimos gyvenamosios patalpos ir jos įrenginių remontą (sutarties 2.3. p., 5 p.). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu be pagrindo sprendė, jog apeliantei nesant oficialiai pripažinta nuomininkės šeimos nare, ji neįgijo jokių teisių į būstą, todėl jos atžvilgiu sutarties nutraukimo galimybių ir jos teisės į būstą užtikrinimo apskritai neanalizavo. Apeliacinės instancijos teismui nustačius priešingas aplinkybes (t. y. kad apeliantė yra teisėta gyvenamųjų patalpų naudotoja), konstatuotina, kad nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą teismui kiekvienos iš atsakovių atžvilgiu dėl teisės į ginčo patalpą pasibaigimo ir iškeldinimo nagrinėti ir pasisakyti atskirai, o to nepadarius apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų pažeidimų pripažintini pagrįstais. Kartu pažymėtina, kad tokios pozicijos analogiškoje situacijoje laikosi ir kasacinis teismas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2009).

Atsižvelgiant į tai, kad nutarties 21 punkte nurodytų argumentų pagrindu apeliantė laikytina pagrindinės nuomininkės šeimos nare, o pagrindinei nuomininkei (atsakovei N. U.) išvykus bei deklaravus išvykimą į kitą valstybę, jos atžvilgiu atskirai pasisakytina dėl teisės į ginčo patalpą pasibaigimo ir iškeldinimo.

Teisėjų kolegija nurodo, kad sprendžiant dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo ir apeliantės iškeldinimo pirmiausia atsižvelgtina į tokios sutarties specifinę paskirtį, kuri suponuoja tokio būsto nuomos sutarties specialius pasibaigimo pagrindus, t. y. ji gali būti nutraukiama tik įstatyme ir pačioje sutartyje numatytais atvejais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/200, 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2011). Iš ginčo nuomos sutarties teksto matyti, kad ji gali būti nutraukta nuomotojui reikalaujant, o nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinti iš turimos gyvenamosios patalpos tik įstatymo nustatytais pagrindais ir tik teismine tvarka, išskyrus iškeldinimą iš namų, kuriems gresia pavojus sugriūti (7 p.). Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme (redakcija, galiojusi ieškinio pateikimo metu iki 2017-01-01) be kita ko nurodyta, jog sutartis gali būti nutraukiama asmeniui ar visai šeimai išvykus gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę, kuri tampa jo (jų) deklaruota gyvenamąja vieta, kaip tai apibrėžta Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme; kitais Civiliniame kodekse ar socialinio būsto nuomos sutartyje numatytais atvejais (Įstatymo 20 str. 1 d., 5 d. 3 p.).

Tiek ieškovės, tiek ir teismas skundžiamame sprendime vadovavosi CK 6.611 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas. Pažymėtina, kad viena iš nurodytame straipsnyje išvardytų alternatyvių sąlygų, kurioms esant nuomos sutartis gali būti nutraukiama, yra nuomininko nuolatinis (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato ilgesnio termino) nemokėjimas buto nuompinigių ar mokesčių už komunalines paslaugas. Tokiu atveju nuomos sutartis gali būti nutraukiama ir asmenys iškeldinami nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Sutiktina, kad nuomininko pareiga naudoti gyvenamąsias patalpas pagal paskirtį ir už naudojimąsi patalpomis mokėti periodiškai nuomos mokestį yra vienos iš pagrindinių nuomininko pareigų (CK 6.583-6.584 str.), tačiau sprendžiant klausimą dėl socialinio būsto nuomos turi būti vertinama: 1) tokios teisinės priemonės kaip nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo proporcingumas padarytam pažeidimui; 2) sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad P. P. dėl sunkios materialinės padėties yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba (b. l. 33), nekilnojamojo turto neturi (b. l. 42), iki 2021 m. rugsėjo 15 d. nustatytas darbingumas – 40 proc. (b. l. 40), savo teisėmis nepiktnaudžiauja (DGNSB charakteristika b. l. 41), priskaičiuotus mokesčius moka dalimis. Šios faktinės aplinkybės sudarė prielaidas pirmosios instancijos teismui spręsti dėl P. P. teisių pažeidimo sutarties nutraukimu ir jos iškeldinimu iš ginčo patalpų, kadangi ji teismo sprendimo priėmimo momentu neturėjo kito nekilnojamojo būsto, dukterys gyvena užsienyje, ji buvo įtraukta į asmenų ir šeimų turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąrašą. Tačiau, nors Jonavos rajono apylinkės teismas skundžiamu sprendimu ir nepasisakė dėl apeliantės teisės į ginčo patalpą pasibaigimo ir tinkamai neįvertino nutarties 24 punkte nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismui gavus naujus įrodymus apie tai, kad P. P. 2017 m. vasario 9 d. buvo suteiktas socialinis būstas, konstatuotina, kad apeliantei suteikus kitą socialinį būstą jos teisė į būstą ginčijamu sprendimu nebus pažeista. Todėl plačiau dėl apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.