- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-27
- Bylos Nr.
- 2A-1076-262/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16958-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Eglė Surgailienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- S. A. S.
- Atsakovas
- A. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Andriaus Veriko, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. A. S., apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo S. A. S. patikslintą ieškinį atsakovui A. S. dėl leidimo atidalinti natūra butą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas S. A. S. kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti leidimą atidalinti natūra tarp savininkų 99,18 kv. m. ploto trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal parengtą buto paskirstymo schemą ir priteisti ieškovui iš atsakovo A. S. 4896,55 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią 3,42 kv. m. didesnę buto dalį bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 99,18 kv.m. ploto 3 kambarių butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Turto buvimas bendroje nuosavybėje apriboja bendrasavininkų teises valdyti ir naudotis savo turto dalimi, todėl ieškovas siekia atidalinti nuosavybę natūra, o tam būtina paskirstyti natūroje buto plotą. Nurodė, kad ieškovo iniciatyva ir lėšomis yra parengta buto paskirstymo schema tarp savininkų, kuri atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei visų bendrasavininkių interesus, kadangi kiekvienam bendrasavininkui tenka panaši ploto dalis (46,17 kv.m. ieškovui ir 53,01 kv.m. atsakovui), patalpos yra lygiavertės, yra galimybė įrengti įėjimus ir naudotis buto dalimi nepriklausomai nuo kito bendrasavininko. Pažymėjo, kad nėra jokių kliūčių įrengti tualetą, vonią ir virtuvę, kadangi visos komunikacijos, t.y. vandens ir nuotekų sistemos yra už sienos ieškovui priklausančioje dalyje ir jis nesudarys kliūčių prisijungimui. Atsakovui siūloma pasiimti didesnę dalį, kurioje patalpos yra stačiakampio formos, todėl galimas įvairus patalpų pritaikymas, t.y. atsakovas pats gali apsispręsti kokioje patalpoje ką jis ruošiasi įrengti. Mano, kad ieškovui nėra tikslinga teikti pasiūlymus, nes ieškovas negali nuspręsti kaip atsakovas suplanuos sau priklausančią buto dalį. Išorinės pastato konstrukcijos nebus keičiamos, nešančios sienos nebus griaunamos, įėjimas į atsakovui priklausančią dalį numatytas praplatinant jau esamą įėjimą. Atsakovui tenka 3,42 kv.m. didesnis buto plotas, todėl iš jo ieškovui priteistina 4 896,55 Eur kompensacija. Taip pat nurodė, kad minėta schema atsakovui buvo išsiųsta 2 kartus, tačiau atsakovas į ją neragavo, atsakymo nepateikė. Ieškovas prašo patenkinti ieškinį.
Per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. sprendimu už akių ieškinys buvo atmestas.
Teismas nurodė, kad trijų kambarių buto padalinimas natūra negalimas, nes buto iš esmės neįmanoma atidalinti suformuojant du atskirus teisės aktų reikalavimus atitinkančius daiktus, t. y. du atskirus butus, atitinkančius jiems teisės aktų keliamus reikalavimus. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – buto atidalinimo plano ir schemos, butą sudaro trys izoliuoti kambariai koridorius, virtuvė, tualetas, vonia (b.l. 16). Į bylą nepateikta jokių duomenų kaip šalys naudojasi pastarosiomis patalpomis – bendrai ar atskirai, jog yra nustatyta naudojimosi butu tvarka. Į bylą ieškovas pateikė buto paskirstymo tarp savininkų schemą, tačiau su ja sutinka tik ieškovas, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas su pateikta schema nesutinka. Taip pat nėra pateikti duomenys, kad ieškovo siūlomas pertvarkymas techniškai įmanomas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad buto atidalijimas ir remonto darbai nekels grėsmės pastato bendro naudojimo objektams, pastato konstrukcijoms, kitiems namo butams ir patalpoms, jų savininkų interesams, o pateikta buto atidalinimo planas ir schema yra preliminarus buto pasidalinimo pasiūlymas ir minėtų aplinkybių neįrodo. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvada, jog faktiškai buto, esančio daugiabučiame name, kuris turi tik vieną įėjimą, vieną virtuvę, vonią ir tualetą atidalinti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, negalima.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad teismas, gavęs įstatymo reikalavimų neatitinkantį ieškinį, turėjo ieškovams nustatyti terminą trūkumams šalinti. Nors teismas pastebėjo ieškinio trūkumus ir 2015-05-19 priėmė nutartį, kuria nustatė ieškovui 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau šis dokumentas ieškovui ir jo įgaliotai atstovei nebuvo suprantamas dėl valstybinės lietuvių kalbos nemokėjimo. Jei ieškovas ar jo įgaliota atstovė I. T. būtų supratę 2015-05-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties turinį, jie būtų suvokę, kad ieškinio reikalavimas neatitinka jų valios ir įstatymų reikalavimų, be to būtų ėmęsi priemonių kitiems nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Taigi buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės, teismo priimti procesiniai dokumentai ieškovui ir jo įgaliotai atstovei nebuvo suprantami, sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliantas teigia, kad jį pirmosios instancijos teisme netinkamai atstovavo advokatas, be to, 2015 m. gegužės 19 d. nutartis dėl ieškinio trūkumų pašalinimo nebuvo išversta į ieškovui suprantamą kalbą, todėl ieškovas negalėjo pašalinti ieškinio trūkumų.
Šie ieškovo argumentai atmetami. Kiekvienas asmuo jo interesų atstovavimui gali pasirinkti bet kurį įstatymo reikalavimus atitinkantį advokatą. Teismas neturi teisės į kištis į advokato ir jo kliento tarpusavio santykius, išskyrus atvejus kai būtent dėl to yra kilęs ginčas. Šioje byloje pirmosios instancijos teismui buvo pateikta 2012 m. vasario 3 d. teisinių paslaugų sutartis. Teismas, neturėdamas duomenų, kad ši sutartis yra nutraukta ar kad tarp ieškovo ir jo advokato yra kokių nors nesutarimų, preziumavo, kad advokato pateikiami dokumentai ir kiti atliekami veiksmai visiškai atitinka ieškovo valią. Jeigu ieškovas dėl netinkamų ar neteisėtų advokato veiksmų patyrė kokią nors žalą, jis turi teisę pateikti teismui ieškinį dėl tos žalos išieškojimo. Dėl to pačios priežasties, t.y. kad ieškovas buvo atstovaujamas kvalifikuoto teisininko, nebuvo būtinybės versti nutartį iš lietuvių į kitą ieškovui suprantamą kalbą, nes tokiu atveju laikoma, kad advokatas išaiškina savo klientui teismo procesinio dokumento turinį.
Nepaisant šių motyvų, sutiktina su kitais apeliacinio skundo argumentais, kad byla nebuvo išnagrinėta tinkamai.
Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas 7 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus, kad buto atidalijimas ir remonto darbai nekels grėsmės pastato bendro naudojimo objektams, pastato konstrukcijoms, butams ir patalpoms, savininkų interesams. Įvertinus patikslintą ieškinį matyti, kad jis yra iš esmės toks pats, kaip ir pradinis ieškinys. Pataisyta schema (atidalinimo projektas) prie patikslinto ieškinio taip pat nebuvo pateikta. Taigi, nors 2015-05-19 nutartyje nurodyti trūkumai nebuvo ištaisyti, tačiau pirmosios instancijos teismas vis tiek patikslintą ieškinį priėmė ir išnagrinėjo bylą. Todėl darytina išvada, kad byla nebuvo išnagrinėta tinkamai, Ištaisius 2015-05-19 nutartyje nurodytus schemos trūkumus bei pagal tinkamai paruoštą atidalinimo projektą patikslinus ieškinį, būtų galimybė teisingai ir objektyviai išnagrinėti bendraturčių ginčą.
Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, neišsiaiškino visų reikšmingų bylai aplinkybių, todėl nebuvo atskleista bylos esmė, tačiau byloje nepakanka įrodymų, kad byla būtų išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Būtent pirmosios instancijos teismas turėtų išklausyti ir atsakovo nuomonės apie buto atidalijimą, išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes. Dėl išvardintų priežasčių skundžiamas sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Šis ieškovo prašymas atmetamas, nes, teisėjų kolegijos nuomone, pažeistų protingumo ir teisingumo (CK 1.5 str.) principus atsakovo atžvilgiu. Atsakovas nedalyvavo byloje nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose, todėl jis savo veiksmais niekaip neįtakojo proceso baigties. Labai tikėtina, kad atsakovui apie procesą apskritai nebuvo žinoma. Tai, kad teismas priėmė neteisėtą sprendimą už akių, neturi sukelti neigiamų materialinių pasekmių atsakovui. Pažymėtina, kad šalių ginčas toliau bus nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme. Būtent išnagrinėjus ginčą iš esmės ir bus išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.