Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2013-02-11 · Civilinė byla Nr. 2-1860-79/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-11
Bylos Nr.
2-1860-79/2013
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-00937-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Monstavičienė
Pareiškėjas
P. D.
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1860-79/2013,Teisminio proceso Nr. 2-07-3-00937-2013-7,Procesinio sprendimo kategorija: 110.4.; 113.1.; 117.1.; 117.2.; (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. vasario 11 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Aldona Monstavičienė,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi pareiškėjo P. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sustabdant priverstines vykdymo priemones vykdomojoje byloje pagal Kauno miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1399-375/2012,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas P. D. prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdyti priverstines vykdymo priemones vykdomojoje byloje Nr. 98-110/13, pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-08 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1399-375/2012, iki Lietuvos Aukščiausiame Teisme bus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas netenkintinas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymas numato, kad įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi ir turi būti vykdomi (CPK 18 str.). Kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, antstolis atlieka priverstines vykdymo priemones vykdomojoje byloje Nr. 98-110/13, pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-08 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1399-375/2012. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo- asmens kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Taigi antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti.

Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad nepritaikius jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, tuo atveju, jei kasacinės instancijos teisme būtų priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas, jo įvykdymas būtų apsunkintas ar taptų negalimas. Tas faktas, jog kasaciniame teisme priimtas pareiškėjo skundas dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, kurio pagrindu antstolis atlieka vykdomuosius veiksmus, nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tačiau sukuria pareiškėjui prielaidas prašyti kasacinės instancijos teismo stabdyti skundžiamo teismo sprendimo vykdymą, iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (CPK 363 str.).

Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl jis atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 145, 147, 151 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo P. D. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Aldona Monstavičienė