- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-02-20
- Bylos Nr.
- 2A-37/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė (pran.)
- Atsakovas
- A. R., P. K., J. S.
- Trečiasis asmuo
- AB „YIT Kausta“
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Audronės Jarackaitės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. R. ir P. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-192-343/2005 pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Dabelsa“ ieškinį atsakovams P. K. , A. R. , J. S. , trečiajam asmeniui AB „YIT Kausta“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas BUAB „Dabelsa“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams P. K. , A. R. , J. S. (CK 1.80 str., 6.237 str., 6.242 str., 6.321 str. 3 d.), kurį patikslinęs, prašė:
1. Pripažinti negaliojančiais 2002 m. balandžio 25 d. UAB „Dabelsa“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, PVM sąskaitas - faktūras serija GBA Nr.2661929, serija GBA Nr.2661933, serija GBA Nr.2661934, serija GBA Nr.2661935, serija GBA Nr.2661936, serija GBA Nr.2661937, 2002 m. birželio 14 d. pagrindinių priemonių priėmimo-perdavimo aktus, pasirašytus ieškovo UAB „Debelsa“ ir atsakovo P. K. , 2002 m. birželio 24 d. pagrindinių priemonių priėmimo-perdavimo aktą, pasirašytą ieškovo UAB „Dabelsa“ ir atsakovo A. R. ;
2. Įpareigoti atsakovą P. K. grąžinti neteisėtai įgytą UAB „Dabelsa“ turtą: automašiną Audi 100, valstybinis numeris PKD 454, automašiną GAZ 3507, kompiuterį „VECTOR“, kompiuterį „PENTIUM“ PCJET 6, siurblį išcentrinį DD-50, kompiuterį „PENTIUM“ PCJET 6, spausdintuvą HP DESK JET 670 C, spausdintuvą HP LASSER JET 6, kompiuterį „GALAXY“, kompiuterį „PENTIUM“ PC, printerį LX 300 „EPSON“, telefaksą SCHARP FD 365, spausdintuvą HP DESK JET 670 CA 4, licenciją, displėjų CM 7209, kompiuterį PCAT 3865, printerį „EPSON“ FX 1170, kopijavimo aparatą X5815 PR, 2 programas. Neesant galimybės grąžinti nurodytą turtą natūra, priteisti iš atsakovo 19 164,97 Lt, atlyginant turto tikrąją vertę;
3. Įpareigoti atsakovą A. R. grąžinti neteisėtai įgytą UAB „Dabelsa“ automobilį Audi 100, valstybinis numeris FKM 368, o nesant galimybės grąžinti nurodytą turtą natūra, priteisti iš atsakovo 8500,00 Lt turto tikrąją vertę;
4. Priteisti iš atsakovų teismo išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, jog Kauno apygardos teismui 2002 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iškėlus UAB „Dabelsa“ bankroto bylą, įmonės vadovas - direktorius (atsakovas P. K. ) turėjo perduoti visą bankrutuojančios įmonės (ieškovo) turtą pagal finansinę atskaitomybę paskirtam bankrutuojančios įmonės administratoriui. Tačiau atsakovas P. K. , sužinojęs apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Dabelsa“, neturėdamas akcininkų sutikimo, 2002-09-13 išėjo iš darbo, paskirdamas l.e. direktorės pareigas atsakovę J. S. , neperdavęs jai turto. Atsakovė nuo 2002-07-01 iki 2002-09-16 dirbo UAB „Dabelsa“ vyr. finansininke ir nuslėpė faktą, kad dalis ieškovo ilgalaikio turto atgalinėmis datomis, nepagrįstai, pažeidžiant įstatymus (turtas buvo areštuotas) buvo perduota atsakovui P. K. , neinformuojant administratoriaus, o paimta UAB „Dabelsa“ kompiuterinė įranga gera valia negrąžinama. Be to, 2002-06-14 UAB „Dabelsa“ priklausantis ilgalaikis turtas ir pagrindinės priemonės, kurie buvo areštuoti, neteisėtai perduoti P. K. už 19 164,97 Lt sumą, padarant užskaitą už neišmokėtą atlyginimą, nurodant pagrindu visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr.2002-1, kuris nepateiktas ir neperduotas administratoriui. Taip pat ieškovui priklausantis automobilis Audi 100, valstybinis numeris FKM 368, kuris buvo įtrauktas į 2002 m. birželio 24 d. turto arešto aktą, pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija GBA Nr.2661937 ir 2002-06-24 perdavimo aktą, remiantis neesančiu akcininkų susirinkimo protokolu Nr.2002-1, buvo perduotas A. R. už 8 500 Lt sumą. Visas minėtas turtas buvo areštuotas Kauno miesto teismo antstolių kontoros 2002-06-26 turto arešto aktu ir turto saugotoju buvo paskirtas buvęs UAB „Dabelsa“ direktorius atsakovas P. K. . Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, jog akcininkų susirinkimo protokolas Nr.2002-1 nepasirašytas vieno iš trijų ieškovo akcininkų, pagrindinių priemonių priėmimo - perdavimo aktai surašyti ta pačia data, bet juose nurodyta komisija, susidedanti iš skirtingų asmenų. Visuotinis akcininkų susirinkimo protokolas pripažintinas negaliojančiu, nes jis nebuvo sušauktas ir neįvyko, akcininkams AB „Kausta“ ir V. D. nebuvo pranešta apie tokį susirinkimą.
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė priteisti iš atsakovų pinigines lėšas, o ne turtą natūra, nurodydama, kad bylos nagrinėjimas yra užsitęsęs, turtas yra pas atsakovus, jis yra nuvertėjęs (2t., b.l.81).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį patenkino (CK 1.80 str., 6.66 str., 6.145 str.), pripažino negaliojančiais: UAB „Dabelsa“ visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2002 m. balandžio 25 d., nutarimus, 2002m. birželio 14 d. PVM sąskaitas–faktūras (serija GBA Nr.2661929, serija GBA Nr.2661933, serija GBA Nr.2661934, serija GBA Nr.2661935, serija GBA Nr.2661936), 2002 m. birželio 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą (serija GBA Nr.266193), 2002 m. birželio 14 d. pagrindinių priemonių priėmimo-perdavimo aktą, sudarytą tarp ieškovo UAB „Debelsa“ ir atsakovo P. K. , 2002 m. birželio 24 d. pagrindinių priemonių priėmimo-perdavimo aktą, pasirašytą ieškovo atstovo ir atsakovo A. R. . Be to, priteisė iš atsakovo P. K. ieškovui BUAB „Dabelsa“ 19 164,97 Lt, valstybei 599,23 Lt žyminio mokesčio, o iš atsakovo A. R. ieškovui BUAB „Dabelsa“ 8 500 Lt ir valstybei 279,28 Lt žyminio mokesčio.
Teismas nurodė, kad neįrodyta, jog apie 2002-04-25 visuotinio akcininkų susirinkimo laiką ir vietą, darbotvarkę akcininkams būtų pranešta Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 28 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl 2002-04-25 ieškovo visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas pripažintinas negaliojančiu ABĮ 31 straipsnio pagrindu. ABĮ 28 straipsnyje numatyta, kad apie visuotinį akcininkų susirinkimą turi būti pranešta raštu arba paskelbta viešai įstatuose nustatyta tvarka prieš 30 dienų iki susirinkimo dienos, kad pranešime turi būti nurodyta susirinkimo darbotvarkė, o pagal ABĮ 31 straipsnio pirmos dalies trečiąjį punktą, susirinkimo nutarimas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu buvo pažeista jo sušaukimo tvarka, numatyta 28 straipsnyje (CK 1.80 str.). Teismas pripažino negaliojančiais nurodytas PVM sąskaitas-faktūras ir pagrindinių priemonių priėmimo - perdavimo aktus, motyvuodamas tuo, kad jie surašyti pripažintino negaliojančiu visuotinio akcininkų susirinkimo 2002-04-25 protokolo pagrindu, kad pripažinus negaliojančiu akcininkų sprendimą, kuris būtinas turtui perleisti, pripažintini negaliojančiais ir turto perleidimo dokumentai. Be to, visas atsakovams P. K. ir A. R. perleistas turtas areštuotas 2002-06-24 turto arešto aktu, o areštuojant turtą, dalyvavo atsakovas P. K. , tačiau turto arešto akte jokių atžymų nepadarė, turto arešto akto neginčijo. Atsakovai transporto priemonių nėra įregistravę savo vardu VĮ „Regitra“, nėra pareiškę nei ieškinio, nei priešieškinio dėl šio turto, nors teigia, kad jų turtas yra areštuotas, o atsakovo P. K. teigimu, dalis turto yra pas ieškovą. Teismo nuomone, sąskaitos-faktūros, kuriomis buvo perleistas turtas, yra ne iš tos eilės ir mažesnio skaičiaus negu sąskaitos-faktūros, kurios išrašytos anksčiau ir vėliau, kad šių sąskaitų-faktūrų, išrašytų 2002-06-14, numeriai yra: 2661929, 26661933-26661937, o sąskaitos-faktūros, išrašytos 2002-04-29, Nr. 2662418 (bankroto byla Nr. B2-210/2003, b.l. 41), sąskaitos-faktūros, išrašytos 2002-09-02, - Nr. 2662431 ( 1 t., b.l. 137), todėl yra pagrindo daryti išvadą, kad jos buvo išrašytos ne jose nurodytą dieną. Be to, nurodė, jog įmonės bankroto administratorius patvirtino, kad skaičiuojant atsakovams darbo užmokestį, nebuvo išminusuotos sumos, už kurias pastarieji gavo įmonės turto ginčijamais priėmimo-perdavimo aktais bei PVM sąskaitomis-faktūromis, o atsakovai nepateikė teismui įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, kad iš jiems priklausančio atlyginimo buvo išminusuotos tos sumos, už kurias jie gavo įmonės turto, todėl teismo nuomone, atsakovai neįrodė aplinkybės, jog už įsigytą turtą buvo apmokėta. Taip pat teismas nurodė, kad iš ginčijamų sandorių matyti, jog atsakovas P. K. , tuo pačiu metu atstovaudamas skolininką ir būdamas kreditorius, suteikė sau pirmenybės teisę patenkinti kreditorinį reikalavimą, todėl vien dėl to ieškinys patenkintinas ir ginčijami turto perleidimo dokumentai pripažintini negaliojančiais (CK 6.66 str.). Teismas pažymėjo, kad pripažinus negaliojančiais turto perleidimo dokumentus, taikytina restitucija (CK 6.145str.), o atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas yra labai užsitęsęs, kad iš esmės pats kreditorius atsiskaitė su savimi, kad perleistas turtas - kompiuteriai, spausdintuvai ir kt. labai greitai nusidėvi ir morališkai sensta, taikant restituciją, ieškovo, kuris gina kreditorių interesus, padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai labai pablogėtų, o atsakovų pagerėtų, todėl nusprendė, kad iš atsakovų P. K. ir A. R. priteistinas ne turtas, bet pinigai.
Šalies argumentai
Atsakovas P. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, atmesti ieškovo ieškinį. Atsakovas nurodo, kad ieškovo visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio protokolą teismas pripažino negaliojančiu, buvo teisėtas, nes dalyvavo akcininkai, turintys balsų kvorumą. Spaudoje skelbti apie akcininkų susirinkimą nebuvo reikalo, nes visiems 3 akcininkams pranešama šiuolaikinėmis informacinėmis priemonėmis. Be to, dalyvavęs akcininkas V. Varanauskas pripažino, jog parašas protokole yra jo, akcininkas neginčijo šio protokolo, nes jis nepažeidžia jo teisių. Trečiasis akcininkas taip pat buvo informuotas apie vyksiantį akcininkų susirinkimą per jo vadovą A. B. telefonu. Trečiojo asmens teismo posėdžio metu pateiktas raštas, jog jam nebuvo pranešta apie akcininkų susirinkimą, nepatikimas įrodymas, nes apie pranešimą žinojo akcininko trečiojo asmens generalinis direktorius A. B.. Visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimti nutarimai iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo, todėl įstatymai nebuvo pažeisti. Baudžiamojoje byloje apeliantas P. K. , kaltintas BK 246 str. veikos padarymu, išteisintas, todėl ieškovo ginčijami dokumentai nėra neteisėti. Teismo motyvai dėl PVM sąskaitų-faktūrų pripažinimo negaliojančiomis nėra nuoseklūs. Prieštaringi, nepagrįsti teismo motyvai dėl sąskaitų-faktūrų numeracijos santykio su jų galiojimu. Minėtos sąskaitos pasirašytos ieškovo sandėlininkės R. G., kurios parašų niekas neginčijo. Perduotas atsakovams turtas nurašytas nuo ieškovo finansinės apskaitos 2002 m. II ketvirčio balanse, tai patvirtino atsakovas A. R. . Teismas remiasi šališku administratoriaus paaiškinimu, kad perduotas sąskaitomis faktūromis ieškovo turtas nebuvo minusuotas iš atsakovui priklausančio nesumokėto darbo užmokesčio, nors atsakovo darbo užmokestis buvo paskaičiuotas iki jo atleidimo datos, t.y. 2002-09-10, ir administratoriui jo perskaičiuoti nereikėjo. Atsakovas nepažeidė teismo areštuoto daikto saugojimo taisyklių, nes teismo antstolis, areštuodamas 2002-06-26 ieškovo turtą, paėmė iš ieškovo kompiuterio 2002-05-01 buhalterinius duomenis, dėl ko padaryta turto arešto akte pastaba. Be to, pagal turto arešto aktą, turėjo būti areštuotas 133 541,67 Lt vertės turtas, o jo areštuota už 220 000 Lt. Nors atsakovai PVM sąskaitomis-faktūromis perėmė ieškovo turtą už neišmokėtą darbo užmokestį, tačiau šiuo turtu iki šiol naudojasi ieškovas, išskyrus lengvuosius automobilius ir vieną kompiuterį, kuriuo naudojasi atsakovė J. S. . Apeliantas, būdamas jos vadovu, ieškovui nuostolių nėra padaręs, o ieškovas jam iki šiol nėra išmokėjęs 45 136,81 Lt darbo užmokesčio, sumažinus įsiskolinimą atsakovui parduoto turto pagrindu; o pripažinus negaliojančiais ginčijamus sandorius, ieškovo skola atsakovui būtų 64 301,78 Lt.
Atsakovas A. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš jo priteista ieškovui 8 500 Lt, pripažinti automobilio AUDI 100, valst. Nr. FKM 368, pardavimą atsakovui teisėtu ir įpareigoti ieškovą perregistruoti automobilį atsakovo vardu. Atsakovas nurodo, kad jam dirbant ieškovo gamybos direktoriaus pareigose, neišmokėtas darbo užmokestis už 2001 m. rugpjūčio ir gruodžio mėn., 2002 m. sausio – spalio mėn., todėl ieškovo buvęs direktorius atsakovas P. K. pasiūlė perimti bendrovei priklausantį turtą – 1990 m. AUDI 100, valst. Nr. FKM 368 (balansinė vertė – 8 500 Lt), nors jo rinkos vertė buvo tik 5 000 Lt. Dėl sunkios materialinės padėties atsakovas sutiko su šiuo pasiūlymu, perėmė turtą pagal 2002-06-24 sąskaitą faktūrą GBA Nr. 2661937 ir perdavimo aktą. Teismas taip pat neatsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo nutarties nurodymą ištirti įmonės finansinius dokumentus, o vertino tik administratoriaus paaiškinimus, kuriais rėmėsi sprendime. Be to, teismas iš atsakovo priteisė pinigus, o ne turtą, nors ieškinyje buvo reikalavimas priteisti pinigus tik nesant galimybės susigrąžinti turto. Teismo motyvai dėl greito nusidėvėjimo yra nepagrįsti, nes automobilis neprilygintinas greitai besidėvinčioms priemonėms, kaip kompiuteriai, kita įranga. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė iš esmės pakeitė ieškinio dalyką, pažeidė CPK 141 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas neįvertino prieštaraujančių vienas kitam argumentų: ieškovas nurodė, jog turtas nusidėvėjęs, tačiau prašė jo vertę prilyginti balansinei, tuo pagerindamas savo padėtį. Teismas neišsprendė automobilio priklausomybės klausimo, neįpareigojo jo perregistruoti atsakovo vardu.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino bylos įrodymus, padarydamas pagrįstas išvadas, ir tinkamai pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CK 6.66 straipsnis nustato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
Pagal CK 1.80 straipsnį, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, o kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.
ABĮ 31 straipsnio pirmosios dalies 3 punktas (redakcija, galiojusi iki ginčo visuotinio akcininkų susirinkimo protokole nurodytos datos) nustatė, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas suinteresuotų asmenų pareiškimu teismine tvarka pripažįstamas negaliojančiu, jeigu buvo pažeista susirinkimo sušaukimo arba darbotvarkės sudarymo tvarka, nustatyta šio įstatymo 26, 27 ir 28 straipsniuose. Pagal ABĮ 28 straipsnio pirmąją dalį pranešimą apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą administracijos vadovas privalo paskelbti įstatuose nurodytoje periodinėje spaudoje arba kiekvienam akcininkui įteikti pasirašytinai ar išsiųsti registruotu laišku likus ne mažiau kaip 30 dienų iki susirinkimo dienos. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkams visais atvejais pranešimai įteikiami pasirašytinai arba registruotais laiškais. Apie dokumentus, įrodančius, kad akcininkams buvo pranešta, jog šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas, administracijos vadovas privalo informuoti akcininkus susirinkimo pradžioje. Šie dokumentai turi būti pridėti prie visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo. Be to, pagal ABĮ 28 straipsnio trečiosios dalies 3 punktą, pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti nurodyta susirinkimo darbotvarkė.
Apygardos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus, teisingai konstatavo, kad ginčijamas akcininkų susirinkimo protokolas pripažintinas negaliojančiu, nes buvo pažeista imperatyviai įstatymo nustatyta jo sušaukimo ir protokolavimo tvarka, o ginčo PVM sąskaitos-faktūros ir pagrindinių priemonių perdavimo-priėmimo aktai, surašyti pripažinto negaliojančiu akcininkų susirinkimo protokolo (sprendimo) pagrindu, taip pat negalioja (CK 1.80 str., ABĮ 31 str., 28 str., CPK 183 str., 185 str.). Beje, ginčo sandoriais perleistas turtas buvo antstolio areštuotas, perduodant jį saugoti atsakovui P. K. , tačiau šis nenurodė antstoliui apie ginčo sandorius ir atsakovai dėl to nesikreipė įstatymo nustatyta tvarka. Be to, atsakovas P. K. , būdamas ir skolininko atstovas (vadovas), ir kreditorius, žinodamas apie įmonės blogą finansinę būklę, jos nemokumą, suteikdamas pirmumo teisę vienam kreditoriui patenkinti finansinį reikalavimą, sudarė ginčo sandorius, pažeisdamas kitų įmonės kreditorių interesus, o atsakovas A. R. , dirbdamas įmonėje gamybos direktoriumi, generaliniu direktoriumi (1t., b.l.63, 64), taip pat žinojo arba privalėjo žinoti apie įmonės finansinę būklę. Dėl to ginčo sandoriai pagrįstai pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu.
Neturi pagrindo apelianto P. K. skundo motyvai, kad apie akcininkų susirinkimo vietą ir laiką akcininkams buvo tinkamai pranešta, o akcininkai neginčijo šio susirinkimo protokolo, kad nepagrįsti teismo argumentai apie PVM sąskaitų-faktūrų numeraciją ir surašymo aplinkybes, dėl teismo sprendimo išvadų bei motyvų, kurie yra išsamūs, atitinka bylos faktines aplinkybes, nustatytas bylos įrodymų duomenimis, ir įstatymą. Nepaneigia teismo sprendimo išvadų ir apeliantų argumentai, jog ieškovas yra skolingas apeliantams už darbą, jog atsakovas P. K. yra išteisintas pagal BK 246 straipsnį, nes nėra pagrindo dėl nurodytų aplinkybių pripažinti galiojančiais ginčo sandorius.
Teismas, pripažinęs negaliojančiais ginčo sandorius, turėjo pagrindo taikyti restituciją, priteisdamas iš atsakovų ieškovui ginčo turto ekvivalentą pinigais, savo išvadą motyvuodamas sprendime (CK 6.145 str., 6.146 str.).
CK 6.145 straipsnis nustato, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.
Pagal CK 6.146 straipsnį, restitucija atliekama natūra arba sumokant ekvivalentą pinigais, kai neįmanoma natūra grąžinti daikto arba tai sukeltų didelių nepatogumų šalims, o pagal CK 6.147 straipsnį, piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti, o jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę.
Pagal bylos duomenis, dalis ginčo turto (tarpe jo automobiliai) yra pas atsakovus P. K. ir A. R. , kurie juo naudojasi nuo turto perdavimo-priėmimo dienos (P. K. nuo 2002 m. birželio 14 d., A. R. nuo 2002 m. birželio 24 d.), tačiau atsakovai nepateikė įrodymų apie jo būklę, nors pagal antstolio arešto aktą nurodytas turtas buvo perduotas saugoti P. K. (bankroto byla Nr. 2-210/2003, b.l.63-68). Be to, atsakovas P. K. nepateikė įrodymų apie kito ginčo turto, kuris neperduotas bankroto administratoriui, o teismo antstolio aktu buvo perduotas saugoti P. K. , būklę bei buvimo vietą. Dėl šių ir kitų apygardos teismo nustatytų aplinkybių, tarpe jų, jog ginčo turtas (kompiuteriai, kita įranga) greitai nusidėvi ir morališkai pasensta, yra pagrindo teigti, jog restitucijos taikymas natūra sukeltų didelių sunkumų ir nepatogumų šalims. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai, nepažeisdamas įstatymų, nustatė sumokėtiną turto ekvivalento dydį pagal ginčo turto vertę, buvusią ginčo sandorių sudarymo metu (CK 6.146 str., 6.147 str.).
Nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų ir duomenys dokumentų, apelianto P. K. pateiktų apeliacinės instancijos teisme (2t., b.l. 121, 122, 124).
Dėl to nėra pagrindo apeliacinių skundų motyvais panaikinti ar pakeisti apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329-330 str.).
Iš apeliantų priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 9 d. sprendimą.
Priteisti iš atsakovų A. R. ir P. K. po 25,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.