Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. L. (J. L.), A. B. ir R. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl sukčiavimo G. V. M. atžvilgiu) – laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) (dėl 2008 m. rugsėjo 5 d. netikro dokumento pagaminimo) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) – laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) (dėl 2008 m. rugsėjo 9 d. netikro dokumento pagaminimo) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) (dėl netikrų kasos išlaidų orderių pagaminimo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl sukčiavimo L.ir T. P. atžvilgiu) – laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) (dėl netikros metinės pajamų mokesčio deklaracijos priedo už 2008 metus pagaminimo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu ir J. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

- pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) (dėl 2008 m. rugsėjo 9 d. turto legalizavimo) – laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) (dėl 2008 m. rugsėjo 9 d. netikro dokumento pagaminimo) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) (dėl netikro dokumento – paskolų sutarčių su R. L., R. B., A. P. pagaminimo) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) (dėl 2008 m. rugsėjo 30 d. kredito gavimo) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl sukčiavimo L. ir T. P. atžvilgiu) – laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir BK 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta sudėjimo būdu su neatlikta bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams ir 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

A. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo G. V. M. atžvilgiu) išteisintas, nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo pažymių.

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl sukčiavimo G. V. M. atžvilgiu) – laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl sukčiavimo L. ir T. P. atžvilgiu) – laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su kita neatlikta bausmės dalimi, paskirta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu ir R. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

R. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 216 straipsnio 1 dalyje, išteisintas, neįrodžius, kad dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais D. Č., V. M. (V. M.), M. Š., tačiau apeliaciniai skundai dėl jų nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, negauti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nekilnojamasis turtas – 0,2000 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. XXXX) su gyvenamuoju namu (unikalus Nr. XXX), esančius (duomenys neskelbtini), grąžintas teisėtam jo savininkui G. V. M.

Iš nuteistųjų V. M., R. M., J. L., A. B. ir D. Č. solidariai nukentėjusiajam G. V. M. priteista 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistųjų V. M., R. M., J. L., A. B. ir D. Č. solidariai nukentėjusiajam G. V. M. priteista 217,75 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

Nukentėjusiojo G. V. M. civilinis ieškinys byloje dėl 9 914,35 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestas, o dėl 37 500 Lt priteisimo už nugriautą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) – paliktas nenagrinėtas.

Nukentėjusiųjų L. ir T. P. civilinis ieškinys byloje paliktas nenagrinėtas.

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartimi paskirtas J. L., gyv. (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, leidžiant piniginėms lėšoms įplaukti į banko sąskaitas, tačiau uždraudžiant šiomis lėšomis disponuoti, jas valdyti bei jomis naudotis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, pratęstas iki bus atlygintas priteistas civilinis ieškinys.

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartimi paskirtas D. Č., gyv. (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, leidžiant piniginėms lėšoms įplaukti į banko sąskaitas, tačiau uždraudžiant šiomis lėšomis disponuoti, jas valdyti bei jomis naudotis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, pratęstas iki bus atlygintas priteistas civilinis ieškinys.

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartimi paskirtas M. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, leidžiant M. Š. disponuoti AB „XXX“ atidarytoje sąskaitoje Nr. LTXXXX M. Š. vardu gaunamomis bedarbio pašalpomis ir sąskaitoje Nr. LTXXXX, esančiomis piniginėmis lėšomis – 730 Lt, bei, leidžiant kitoms piniginėms lėšoms įplaukti į banko sąskaitas, tačiau uždraudžiant šiomis lėšomis disponuoti, jas valdyti bei jomis naudotis, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, panaikintas.

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartimi paskirtas A. B., gyv. (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, leidžiant piniginėms lėšoms įplaukti į banko sąskaitas, tačiau uždraudžiant šiomis lėšomis disponuoti, jas valdyti bei jomis naudotis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, pratęstas iki bus atlygintas priteistas civilinis ieškinys.

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartimi paskirtas V. M., gyv. (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, leidžiant piniginėms lėšoms įplaukti į banko sąskaitas, tačiau uždraudžiant šiomis lėšomis disponuoti, jas valdyti bei jomis naudotis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, pratęstas iki bus atlygintas priteistas civilinis ieškinys.

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartimi A. B., gyv. (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas – 625,91 Lt, paimtas A. B. asmens kratos metu ir saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimų valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje, uždraudžiant šiomis lėšomis disponuoti, jas valdyti bei jomis naudotis, pratęstas iki bus atlygintas priteistas civilinis ieškinys.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M., R. M., A. B., J. L. ir D. Č., veikdami įvairių sudėčių organizuota grupe, suburta keliems, tame tarpe ir sunkiems nusikaltimams daryti, pasiskirstę vaidmenimis ir atlikdami atskiras užduotis, turėdami visiems bendrą savanaudišką tikslą, laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio, ikiteisminio tyrimo ir teismo metu tiksliai nenustatytos dienos iki 2009 m. sausio 12 d., apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą didelės vertės nekilnojamąjį turtą, pagamino netikrus dokumentus, juos laikė, panaudojo ir realizavo, taip padarydami didelės žalos, legalizavo nusikalstamu būdu įgytą nekilnojamąjį turtą, sudarė sandorius dėl šio turto įkeitimo gaunant kreditą bei pirkimo – pardavimo sutartys, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. nusikalstamas veikas padarė šiomis aplinkybėmis:

V. M., atlikdamas organizuojamo didelės vertės sukčiavimo parengiamuosius veiksmus, laikotarpiu nuo 2008 m. kovo mėnesio, ikiteisminio tyrimo ir teismo metu tiksliai nenustatytos dienos iki 2008 m. gegužės 8 d., UAB „XXX“ biure, esančiame (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą: kompiuterinės technikos pagalba atspausdino įgaliojimą, nurodydamas jame žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. kad Vilniaus miesto 1 notarų biure, G. V. M. 2003 m. spalio 10 d. įgaliojo D. Č. parduoti G. V. M. priklausantį 0,2000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. XXX), esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais už 2 504,221 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje) bei gauti iš valstybės įmonės Registrų centro, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų, archyvų visus tam tikslui reikiamus dokumentus ir dokumentų dublikatus, sudaryti preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, sutarties papildymus ir/ar pakeitimus, perduoti nekilnojamąjį turtą, sudaryti perdavimo – priėmimo aktą, atsiskaityti pagal sudarytas sutartis, gauti pinigus už parduotą turtą grynaisiais pinigais arba pervesti mokėjimo pavedimu į įgaliotinio nurodytas sąskaitas, išduoti pažymas dėl visiško atsiskaitymo, gauti pakvitavimus (liudijimus) dėl visiško pirkėjo atsiskaitymo pagal sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis, taip pat atstovauti visose įmonėse, įstaigose bei organizacijose, paduoti pareiškimus bei prašymus, gauti, pateikti reikiamus dokumentus, pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Eilutėje „Įgaliotojas“ įrašė rankraštinį įrašą „G. V. M.“, pasirašė imituotu G. V. M. parašu, įrašė tariamai Vilniaus miesto 1 notarų biuro notarės V. S. – M. suteiktą aptariamam įgaliojimui registro Nr. 2–5101, ir pasirašė imituotu šios notarės parašu.

Taip pat, V. M. disponuodamas 2003 m. spalio 10 d. įgaliojimu bei netikra G. V. M. ištuokos liudijimo kopija, kurioje buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys, tariamai patvirtinantys, kad 1993 m. birželio 28 d. buvo nutraukta santuoka tarp G. V. M. ir išgalvoto asmens – R. M., patvirtinta netikru Vilniaus miesto 38 notarų biuro notarės G. P. antspaudo spaudu ir netikru, imituotu notarės G. P. parašu, laikė šiuos žinomai netikrus dokumentus ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, laikotarpiu nuo 2008 m. kovo mėnesio iki 2008 m. gegužės 8 d., kol perdavė D. Č., siekiant gauti G. V. M. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), registro ir kadastro duomenys, bylose esančių dokumentų kopijas bei sudaryti fiktyvų šio nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sandorį ir jį realizuoti.

D. Č. turėdamas V. M. pagamintą įgaliojimą, kuriame buvo nurodyti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. kad Vilniaus miesto 1 notarų biure, G. V. M. 2003 m. spalio 10 d. įgaliojo D. Č. parduoti G. V. M. priklausantį 0,2000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. XXXX), esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais už 2 504,221 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje) bei gauti iš valstybės įmonės Registrų centro, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų, archyvų visus tam tikslui reikiamus dokumentus ir dokumentų dublikatus, sudaryti preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, sutarties papildymus ir/ar pakeitimus, perduoti nekilnojamąjį turtą, sudaryti perdavimo – priėmimo aktą, atsiskaityti pagal sudarytas sutartis, gauti pinigus už parduotą turtą grynaisiais pinigais arba pervesti mokėjimo pavedimu į įgaliotinio nurodytas sąskaitas, išduoti pažymas dėl visiško atsiskaitymo, gauti pakvitavimus (liudijimus) dėl visiško pirkėjo atsiskaitymo pagal sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis, taip pat atstovauti visose įmonėse, įstaigose bei organizacijose, paduoti pareiškimus bei prašymus, gauti, pateikti reikiamus dokumentus, pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu bei žinomai netikrą ištuokos liudijimo AC Nr. XXXX kopiją, kuriame buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys, tariamai patvirtinantys, kad 1993 m. birželio 28 d. buvo nutraukta santuoka tarp G. V. M. ir išgalvoto asmens – R. M., laikė ir 2008 m. gegužės 8 d. 14 val. 30 min., pateikė įgaliojimą VĮ Registrų centro Vilniaus filialui su prašymu per tris darbo dienas parengti, patvirtinti ir išduoti G. V. M. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), registro ir kadastro duomenų bylose esančių dokumentų kopijas, kurį panaudojo.

Šiais veiksmais V. M. ir D. Č. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

V. M. veikdamas organizuota grupe su R. M., D. Č. ir J. L., apgaule, turėdamas tikslą savo ir kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2008 m. kovo mėnesio, ikiteisminio tyrimo ir teismo metu tiksliai nenustatytos dienos iki 2008 m. gegužės 8 d., atlikęs parengiamuosius veiksmus, t. y. disponuodamas žinomai netikru dokumentu – ištuokos liudijimo AC Nr. XXXX kopija, kuriame buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys, tariamai patvirtinantys, kad 1993 m. birželio 28 d. buvo nutraukta santuoka tarp G. V. M. ir išgalvoto asmens – R. M., kuris buvo patvirtintas netikru Vilniaus miesto 38 notarų biuro notarės G. P. antspaudo spaudu ir netikru, imituotu notarės G. P. parašu bei pagaminęs netikrą dokumentą, t. y. 2003 m. spalio 10 d. įgaliojimą, apie tariamai išduotą G. V. M. įgaliojimą D. Č. parduoti G. V. M. priklausantį 0,2000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. XXXX) už 2 504,221 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje), su jame esančiais pastatais (unikalus Nr. XXXX, kurių vertė 37 500 Lt), esantį (duomenys neskelbtini), ir atlikti kitus juridinę reikšmę turinčius veiksmus, susijusius su minėtu nekilnojamuoju turtu, perdavė šiuos žinomai netikrus dokumentus D. Č., kuris apgaule, įgijo turtinę teisę disponuoti G. V. M. priklausančiu nekilnojamu turtu už 2 541,721 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje).

D. Č. įgijęs turtinę teisę savo ir kitų naudai disponuoti svetimu G. V. M. priklausančiu nekilnojamu turtu už 2 541,721 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje) bei atlikęs parengiamuosius veiksmus, t. y. iš VĮ Registrų centro gavęs G. V. M. priklausančio nekilnojamojo turto, registro ir kadastro duomenų bylose esančių dokumentų kopijas, o R. M. ir J. L. atlikus parengiamuosius veiksmus, t. y. užsakius iš N. G., nežinojusios apie nusikalstamus organizuotos grupės tikslus ir gavus naują G. V. M. priklausančio pastato – namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą, šią turtinę teisę realizavo. Taip pat, D. Č. vykdydamas susitarimą, 2008 m. rugsėjo 5 d., kartu su J. L. atvyko į Vilniaus miesto XX notarų biurą, esantį (duomenys neskelbtini), pas V. M. pažįstamą notarę S. K. ir netikrų dokumentų pagrindu, t. y. panaudodami V. M. suklastotą 2003 m. spalio 10 d. įgaliojimą bei žinomai suklastotą G. V. M. ištuokos liudijimo kopiją, kadastro ir registro bylą, bei kitus šio sandorio įforminimui reikalingus dokumentus ir žinodami, kad G. V. M. priklausančiu nekilnojamuoju turtu jie disponuoja neteisėtai ir be jo žinios, už perleidžiamą turtą realiai neatsiskaitant, sudarė Žemės sklypo su pastatu 2008 m. rugsėjo 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. XXX), kurią 2008 m. rugsėjo 5 d. 11 val. 30 min., notarė S. K. patvirtino.

Tokiu būdu D. Č., J. L., V. M. ir R. M. apgaule, savo ir kitų asmenų naudai įgijo G. V. M. priklausantį 0,2000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. XXXX) už 2 504,221 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje), su jame esančiais pastatais (unikalus Nr. XXXX, kurių vertė 37 500 Lt), esantį (duomenys neskelbtini), ir savo veiksmais padarė G. V. M. 2 541,721 Lt turtinę žalą.

Šiais veiksmais D. Č., J. L., V. M. ir R. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

D. Č. ir J. L., veikdami organizuota grupe, apgaule, turėdami tikslą savo ir kitų naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą bei žinodami, kad J. L. už 0,2000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. XXXX) už 2 504,221 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje), su jame esančiais pastatais (unikalus Nr. XXXX, kurių vertė 37 500 Lt), esantį (duomenys neskelbtini), su D. Č. neatsiskaitė ir neatsiskaitys, Vilniaus miesto XX notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), 2008 m. rugsėjo 5 d. pagamino netikrą dokumentą, t. y. notarės S. K. paruoštą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. XXXX), kurioje buvo nurodyta, kad šalys, prieš sudarydamos sutartį, tarpusavyje atsiskaitė, t. y. pirkėjas – J. L. pardavėjui – D. Č. sumokėjo 1 000,050 Lt bei šioje sutartyje nurodytus tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtino savo parašais. Tokiu būdu, notarei S. K. patvirtinus šią sutartį, G. V. M. padarė didelę 2 541,721 Lt turtinę žalą.

Šiais veiksmais D. Č. ir J. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.

V. M. veikdamas organizuota grupe su A. B. ir J. L. bei žinodamas, kad kaltinamieji D. Č. ir J. L., panaudojo netikrus dokumentus, t. y. 2008 m. rugsėjo 5 d. pasirašė Žemės sklypo su pastatu pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. XXXX), pagal kurią G. V. M. priklausantis 0,2000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. XXXX) už 2 504,221 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje), su jame esančiais pastatais (unikalus Nr. XXXX, kurių vertė 37 500 Lt), esantis (duomenys neskelbtini), buvo perleistas J. L. nuosavybėn, be tikrojo savininko G. V. M. žinios, ir turėdamas tikslą įteisinti šį žinomai nusikalstamu būdu įgytą turtą savo neoficialiai kontroliuojamos UAB „XXX“ vardu bei nuslėpti nusikalstamą šio turto įgijimo būdą, nurodė J. L. ir UAB „XXX“ direktoriui A. B., turinčiam teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą, sudaryti šio turto pirkimo-pardavimo sandorį, įforminant jį Vilniaus miesto XX notarų biure.

J. L. ir A. B., vykdydami V. M. nurodymą, 2008 m. rugsėjo 9 d., atvyko į Vilniaus miesto XX notarų biurą, esantį (duomenys neskelbtini), panaudojo pirkimo-pardavimo sandorio įforminimui reikalingus dokumentus, t. y. 2008 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto XX notarų biuro notarės S. K. patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. XX), sudarytą tarp D. Č. ir J. L., 2008 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente išduotą pažymą Nr. (101)11.10-858, 2008 m. rugsėjo 8 d.VĮ Registrų centro Vilniaus filiale išduotus pažymėjimus apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, 2008 m. rugsėjo 9 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filiale išduotas pažymas Nr. 44-2386329, Nr. 44-2386328 apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre bei žinodami, kad G. V. M. priklausančiu nekilnojamuoju turtu jie disponuoja neteisėtai, be tikrojo savininko žinios, už perleidžiamą turtą realiai neatsiskaitant, sudarė tarp J. L. ir UAB „XXX“ atstovaujamos A. B., Žemės sklypo su pastatu pirkimo-pardavimo 2008 m. rugsėjo 9 d. sutartį (notarinio registro Nr. XXX), kurią 2008 m. rugsėjo 9 d. 14 val. 15 min. notaras A. G. patvirtino.

Tokiu būdu, G. V. M. priklausantis 0,2000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. XXXX) už 2 504,221 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje), su jame esančiais pastatais (unikalus Nr. XXXX, kurių vertė 37 500 Lt), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įteisintas UAB „XXX“ vardu ir legalizuotas.

Šiais veiksmais V. M., J. L. ir A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje.

J. L. ir A. B., veikdami organizuota grupe, apgaule, turėdami tikslą savo ir kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą bei žinodami, kad A. B. būdamas UAB „XXX“ direktoriumi ir turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą, veikti jo vardu ir interesais, už 0,2000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. XXXX) už 2 504,221 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje), su jame esančiais pastatais (unikalus Nr. XXXX, kurių vertė 37 500 Lt), esantį (duomenys neskelbtini), su J. L. neatsiskaitė ir neatsiskaitys, 2008 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto 24 notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą – notaro A. G. paruoštą sutartį (notarinio registro Nr. XXX), kurioje nurodė, jog prieš sudarant ir pasirašant sutartį pirkėjas – UAB „XXX“, atstovaujamos A. B., sumokėjo visą sutartą kainą, t. y. 1 100 000 Lt, pardavėjui J. L. Taip pat, paruoštą sutartį, kuri neatitiko tikrovės duomenis, patvirtino savo parašais bei UAB „XX“ antspaudo spaudu. Tokiu būdu, notarui A. G. patvirtinus šią sutartį, G. V. M. padarė didelę 2 541,721 Lt turtinę žalą.

Šiais veiksmais J. L. ir A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.

J. L. pagal V. M. nurodymą 2008 m. rugsėjo 9 d., Vilniaus m. XX notarų biure, su UAB „XXX“ atstovu A. B. pasirašė Žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. XXX), pagal kurią UAB „XXX“, atstovaujamos A. B., iš J. L. neatlygintinai įsigijo G. V. M. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 0,2000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. XXXX) už 2 504,221 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje), su jame esančiais pastatais (unikalus Nr. XXXX, kurių vertė 37 500 Lt), esantį (duomenys neskelbtini).

Taip pat, J. L. 2008 m. rugsėjo 9 d. ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytomis aplinkybėmis, tyčia, A. B. prašymu pagamino netikrą dokumentą, t. y. kasos išlaidų orderį Nr. XXX, kuriame melagingai nurodė ir savo parašu patvirtino, kad jis (J. L.) iš UAB „XXX“, atstovaujamos A. B., kaip dalinį atsiskaitymą už žemės sklypą neva gavo 300 000 Lt ir jį pateikė A. B., siekiant įtraukti į UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą bei šį dokumentą realizavo.

Taip pat, J. L. laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 5 d. iki 2009 m. liepos 17 d., ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytomis aplinkybėmis, tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas UAB „XXX“ pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais patvirtinti atsiskaitymo faktą bei žinodamas, kad jam iš UAB „XXX“ kasos nėra išmokėta 200 000 Lt, tyčia, A. B. prašymu, pagamino netikrą dokumentą, t. y. 2008 m. rugsėjo 5 d. kasos išlaidų orderį be numerio, kuriame nurodė „Avansas už žemės sklypą pagal preliminarią sutartį Nr. XXX“ bei įrašė ir savo parašu patvirtino, kad jis (J. L.) iš UAB „XXX“ kasos tariamai gavo 200 000 Lt. Šį žinomai netikrą dokumentą laikė bei perduodamas A. B., jį realizavo.

Taip pat, J. L. laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 5 d. iki 2009 m. liepos 17 d., ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytomis aplinkybėmis, tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas UAB „XXX“ pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais patvirtinti atsiskaitymo faktą bei žinodamas, kad jam iš UAB „XXX“ kasos nėra išmokėta 435 000 Lt, tyčia, A. B. prašymu, pagamino netikrą dokumentą, t. y. 2008 m. rugsėjo 9 d. kasos išlaidų orderį be numerio, kuriame nurodė „Dalinis atsiskaitymas už žemės sklypą“ bei įrašė ir savo parašu patvirtino, kad jis (J. L.) iš UAB „XXX“ kasos tariamai gavo 435 000 Lt. Šį žinomai netikrą dokumentą laikė bei perduodamas A. B., jį realizavo.

Šiais veiksmais J. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

A. B., būdamas UAB „XXX“ direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą, žinodamas, kad UAB „XXX“ buhalterinėje apskaitoje turi būti užfiksuotas atsiskaitymas su J. L. už įgytą 1 100 000 Lt žemės sklypą su jame esančiais pastatais, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal 2008 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau suvokdamas, kad nei UAB „XXX“, nei jis pats (A. B.), neturi pakankamai piniginių lėšų, kuriomis galėtų atsiskaityti su J. L. bei turėdamas tikslą pirminiu buhalterinės apskaitos dokumentu, t. y. kasos pajamų orderiu imituoti, kad jis (A. B.) įnešė į UAB „XXX“ kasą 290 000 Lt asmeninių lėšų, ir tokiu būdu UAB „XXX“ buhalterinėje apskaitoje apgaulingai suformuoti šios bendrovės finansinį pajėgumą atsiskaityti už minėtą nekilnojamąjį turtą su J. L., tyčia, laikotarpiu nuo 2008 m. spalio mėnesio iki lapkričio mėnesio, tiksliai nenustatytą dieną, kompiuterinės technikos pagalba paruošė ir atspausdino 2008 m. rugsėjo 6 d. paskolos sutartį Nr. XXX, kurioje nurodė melagingus duomenis apie tai, kad R. L. skolina jam (A. B.) 150 000 Lt ir pasirašė šiame dokumente bei 2008 m. rugsėjo 6 d. pinigų gavimo aktą, kuriame nurodė melagingus duomenis apie tai, kad jis (A. B.) pagal minėtą paskolos sutartį iš R. L. gavo 150 000 Lt ir pasirašė šiame dokumente.

Laikotarpiu nuo 2008 m. spalio mėnesio iki lapkričio mėnesio, tiksliai nenustatytą dieną, A. B. UAB „XXX“ biure, esančiame (duomenys neskelbtini), įkalbėjo R. L. pasirašyti minėtus netikrus dokumentus, patvirtinant tikrovės neatitinkantį paskolos suteikimo A. B. ir paskolos grąžinimo R. L. faktą. R. L. nežinojusiam apie A. B. ketinimą ateityje panaudoti minėtus netikrus dokumentus, A. B. prašymu pasirašė 2008 m. rugsėjo 6 d. paskolos sutartį Nr. XXX ir 2008 m. rugsėjo 6 d. pinigų gavimo aktą ir šiame akte R. L. įrašius tikrovės neatitinkantį įrašą, kad R. L. paskolintus pinigus, t. y. 150 000 Lt neva atgavo 2008 m. spalio 6 d.

Tokiu būdu, A. B. tyčia pagamino netikrus dokumentus, t. y. 2008 m. rugsėjo 6 d. paskolos sutartį Nr. XXX ir 2008 m. rugsėjo 6 d. pinigų gavimo aktą, kuriuos laikė savo gyvenamojoje vietoje esančioje, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. spalio mėnesio – lapkričio mėnesio, tiksliai nenustatytą dieną iki 2009 m. rugpjūčio 21 d.

Taip pat, A. B. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pirminiu buhalterinės apskaitos dokumentu, t. y. kasos pajamų orderiu imituoti, kad jis (A. B.) įnešė į UAB „XXX“ kasą 290 000 Lt asmeninių lėšų, ir tokiu būdu UAB „XXX“ buhalterinėje apskaitoje apgaulingai suformuoti šios bendrovės finansinį pajėgumą atsiskaityti už tariamai įsigytą nekilnojamąjį turtą su J. L. bei imituoti faktą, jog pats turėjo pakankamai piniginių lėšų atsiskaityti su J. L., 2008 m. žiemą, nenustatytu laiku V. M. pagaminus ir perdavus A. B. žinomai netikrą dokumentą, t. y. tariamą paskolos lapelį dėl A. B. 2008 m. rugsėjo 6 d. suteiktos 90 000 Lt paskolos iš A. P. bei 2009 m. vasario 21 d. 90 000 Lt paskolos grąžinimo A. P. faktą, šį paskolos lapelį A. B. laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. žiemos iki 2009 m. rugpjūčio 21 d.

Taip pat, A. B. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pirminiu buhalterinės apskaitos dokumentu, t. y. kasos pajamų orderiu imituoti, kad jis (A. B.) įnešė į UAB „XXX“ kasą 290 000 Lt asmeninių lėšų, ir tokiu būdu UAB „XXX“ buhalterinėje apskaitoje apgaulingai suformuoti šios bendrovės finansinį pajėgumą atsiskaityti už minėtą G. V. M. nekilnojamąjį turtą su J. L. bei imituoti faktą, jog pats turėjo pakankamai piniginių lėšų atsiskaityti su J. L., tyčia, 2009 m. kovo mėnesį – balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, kompiuterinės technikos pagalba pagamino, t. y. paruošė ir atspausdino 2008 m. rugsėjo 6 d. paskolos sutarties Nr. XXX du egzempliorius, kuriuose nurodė melagingus duomenis apie tai, kad R. B. skolina jam (A. B.) 350 000 Lt ir pasirašė šiuose dokumentuose bei 2008 m. rugsėjo 6 d. pinigų gavimo akto du egzempliorius, kuriuose nurodė melagingus duomenis apie tai, kad jis (A. B.) pagal minėtą paskolos sutartį iš R. B. gavo 350 000 Lt ir pasirašė šiuose dokumentuose.

Laikotarpiu nuo 2009 m. kovo mėnesio iki balandžio mėnesio, nenustatytą dieną, A. B. atvyko į UAB „XXX“ biurą, esantį (duomenys neskelbtini), įkalbėjo R. B. pasirašyti minėtus netikrus dokumentus, patvirtinant tikrovės neatitinkantį paskolos suteikimo A. B. ir paskolos grąžinimo R. B. faktą. R. B., nežinojusiam apie A. B. ketinimą ateityje panaudoti minėtus netikrus dokumentus, A. B. prašymu pasirašė 2008 m. rugsėjo 6 d. paskolos sutartį Nr. XXX ir 2008 m. rugsėjo 6 d. pinigų gavimo aktą bei šiame akte R. B. įrašius tikrovės neatitinkantį įrašą, kad R. B. paskolintus pinigus, t. y. 350 000 Lt neva atgavo 2009 m. sausio 12 d.

Tokiu būdu, A. B. tyčia pagamino netikrus dokumentus, t. y. 2008 m. rugsėjo 6 d. paskolos sutartį Nr. XXX ir 2008 m. rugsėjo 6 d. pinigų gavimo aktą, kuriuos laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) nuo 2009 m. kovo mėnesio – balandžio mėnesio iki 2009 m. rugpjūčio 21 d.

Šiais veiksmais A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

V. M., neoficialiai kontroliuodamas UAB „XXX“, vadovaujamą A. B. bei žinodamas, kad A. B. turi tikslą pirminiu buhalterinės apskaitos dokumentu, t. y. kasos pajamų orderiu imituoti, kad jis (A. B.) įnešė į UAB „XXX“ kasą 290 000 Lt asmeninių lėšų, ir tokiu būdu UAB „XXX“ buhalterinėje apskaitoje apgaulingai suformuoti šios bendrovės finansinį pajėgumą atsiskaityti už G. V. M. žemės sklypą su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), neva įsigytą iš J. L., tyčia, UAB „XXX“ biure, esančiame (duomenys neskelbtini), 2008 m. žiemą, tiksliai nenustatytu laiku, pagamino žinomai netikrą dokumentą, t. y. tariamą paskolos su A. P. lapelį. A. P. nežinodama apie nusikalstamą V. M. tikslą, 2008 m. žiemą, nenustatytą dieną, iš V. M. žodiniu prašymu, surašė 2008 m. rugsėjo 6 d. datuotą paskolos lapelį, t. y. kad ji (A. P.) skolina A. B. 90 000 Lt ir kad pinigai perduoti 2008 m. rugsėjo 6 d. ir šį paskolos lapelį pasirašė. Taip pat, V. M. toliau diktuojant tekstą, kitoje minėto paskolos lapelio pusėje, A. P. įrašė, kad pinigus 2009 m. vasario 21 d. gavo ir prie šio tikrovės neatitinkančio įrašo, pasirašė.

Tokiu būdu, A. P. surašytą paskolos lapelį V. M., perdavė A. B.

Šiais veiksmais V. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

V. M. ir A. B., žinodami, kad V. M. neoficialiai kontroliuojamos ir A. B. vadovaujamos bendrovės UAB „XXX“ vardu neteisėtai, panaudojant suklastotus dokumentus, 2008 m. rugsėjo 9 d. yra įgytas G. V. M. priklausantis nekilnojamasis turtas – 0,2000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. XXX) už 2 504,221 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje), su jame esančiais pastatais (unikalus Nr. XXX, kurių vertė 37 500 Lt), esantis (duomenys neskelbtini), ir siekdami gauti piniginių lėšų atliekant sandorius su šiuo nekilnojamuoju turtu, o pinigines lėšas gavus, panaudoti jas savo, t. y. A. B., UAB „XXX“ ir kitų organizuotos grupės narių reikmėms, kaip gautas teisėtu būdu bei tokiu būdu jas legalizuoti, V. M. nurodė A. B. paimti paskolą, jos grąžinimą garantuojant G. V. M. priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

Vykdydamas V. M. nurodymą 2008 m. rugsėjo 30 d. A. B. kartu su V. M. atvyko į Vilniaus miesto XX notarų biurą, esantį (duomenys neskelbtini), su M. Z., veikusiu pagal A. K. išduotą įgaliojimą, pasirašė paskolos sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad M. Z. skolina A. B. 300 000 Lt, o paskolos grąžinimą užtikrina įgytu nusikalstamu būdu G. V. M. priklausančiu nekilnojamojo turto įkeitimu.

Notarui A. G. patvirtinus šią paskolos sutartį ir išdavus hipotekos lakštą, kurį pasirašė paskolos davėjo atstovas M. Z. ir paskolos gavėjas A. B., bei M. Z. įregistravus šį hipotekos lakštą Nr. XXXX, A. B. iš paskolos davėjo A. K., atstovaujamo M. Z., gavo 273 000 Lt, iš kurių 27 000 Lt A. B. gavo grynais, o 150 000 Lt M. Z. 2008 m. rugsėjo 30 d. pervedė į A. B. nurodytą UAB „XXX“ AB „XXX“ sąskaitą LTXXXX, bei 2008 m. spalio 7 d. į šią sąskaitą pervedė dar 63 000 Lt.

Tokiu būdu, buvo legalizuotos gautos piniginės lėšos, kaip kreditas iš M. Z., disponuojant žinomai nusikalstamu būdu įgytu turtu, t. y. G. V. M. priklausančiu 0,2000 ha žemės sklypu (unikalus Nr. XXX) už 2 504,221 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje), su jame esančiais pastatais (unikalus Nr. XXX, kurių vertė 37 500 Lt), esančio (duomenys neskelbtini), kurias A. B. būdamas UAB „XXX“ direktorius ir turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei interesais, panaudojo UAB „XXX“ kreditoriniams įsiskolinimams padengti, savo bei organizuotos grupės narių reikmėms.

Šiais veiksmais V. M. ir A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje.

V. M., R. M., A. B. ir J. L. veikdami organizuota grupe, pagal iš anksto parengtą planą ir pasiskirstę vaidmenimis, apgaule savo ir kitų, taip pat ir juridinio asmens UAB „XXX“, naudai įgijo svetimą, t. y. L. P. ir T. P. priklausantį didelės vertės turtą už 800 000 Lt, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

V. M., R. M., A. B. ir J. L., žinodami, kad UAB „XXX“ disponuoja nusikalstamu būdu įgytu turtu, t. y. G. V. M. nuosavybės teise priklausančiu 0,2000 ha žemės sklypu (unikalus Nr. XXX) už 2 504,221 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje), su jame esančiais pastatais (unikalus Nr. XXXX, kurių vertė 37 500 Lt), esančio (duomenys neskelbtini) bei, kad jį ketina įsigyti L. ir T. P., A. B., būdamas UAB „XXX“ direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą, veikdamas organizuotos grupės narių bei UAB „XXX“ naudai ir interesais“, UAB „XXX“ biure, esančiame (duomenys neskelbtini), 2008 m. rugsėjo 10 d. L. P. pateikė pasirašyti preliminarią sutartį Nr. XXX dėl G. V. M. nekilnojamojo turto pardavimo, užskaitydamas kaip avansą, L. P. per du kartus perduotus 150 000 Lt, kuriuos perdavė J. L. ir R. M. bei nutylėdamas esminę L. P. ir T. P. apsisprendimui įsigyti šį turtą turėjusią aplinkybę, t. y. kad šis nekilnojamas turtas UAB „XXX“ vardu įgytas neteisėtai, be savininko G. V. M. žinios, panaudojant žinomai suklastotus dokumentus.

Taip pat, tęsdami nusikalstamą veiką ir nutylėdami esminę L. P. ir T. P. apsisprendimui įsigyti nekilnojamąjį turtą turėjusią aplinkybę, kad šis turtas UAB „XXX“ vardu įgytas neteisėtai, be savininko G. V. M. žinios bei panaudojant žinomai suklastotus dokumentus, 2009 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto XX notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), pas notarą A. G., dalyvaujant V. M., R. M., A. B. kreditoriaus A. K. įgaliotam atstovui M. Z. bei T. P., buvo pasirašyta Žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. XXX), sudaryta V. M. nurodymu, tarp tuo metu UAB „XXX“ direktoriaus M. Š., nežinojusio, kad UAB „XXX“ neteisėtai disponuoja G. V. M. priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir L. P., pagal kurią UAB „XXX“ už 800 000 Lt pardavė L. P. G. V. M. nuosavybės teise priklausantį 0,2000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. XXX) už 2 504,221 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje), su jame esančiais pastatais (unikalus Nr. XXX, kurių vertė 37 500 Lt), esantį (duomenys neskelbtini), už kurį L. ir T. P. atsiskaitė tą pačią dieną, t. y. 2009 m. sausio 12 d., Vilniaus miesto XX notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini) bei sumokėjo 650 000 Lt.

Šiais veiksmais V. M., R. M., A. B. ir J. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

J. L. žinodamas, kad UAB „XXX“, atstovaujama A. B., už jo (J. L.) parduotą G. V. M. priklausiusį 0,2000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. XXX) už 2 504,221 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje), su jame esančiais pastatais (unikalus Nr. XXX, kurių vertė 37 500 Lt), esantį (duomenys neskelbtini), neatsiskaitė ir neatsiskaitys, bei kartu su A. B., Vilniaus miesto XX notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), 2008 m. rugsėjo 9 d. pagaminę netikrą dokumentą, t. y. notaro A. G. paruoštą sutartį (notarinio registro Nr. XXX) dėl minėto nekilnojamojo turto pardavimo UAB „XXX“, kurioje buvo nurodyta, kad prieš sudarant ir pasirašant sutartį, visą sutartą kainą, t. y. 1 100 000 Lt pirkėjas – UAB „XXX“, atstovaujamos A. B., sumokėjo pardavėjui J. L., ir 2009 m. gegužės 3 d. ruošdamas asmeninę metinę pajamų mokesčio deklaraciją, kompiuterinės technikos pagalba paruošė ir pagamino netikrą dokumentą, t. y. metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2008 metų laikotarpį priedą – „Ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos“ (taikant 15 procentų apmokestinimo tarifą), bei šiame dokumente melagingai nurodydamas, kad gavo 1 004 715,70 Lt už turto pardavimą, ir 2009 m. gegužės 3 d. pateikė šį žinomai netikrą dokumentą Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui, esančiame Žalgirio g. 122, Vilniuje.

Šiais veiksmais J. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

A. B. laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 26 d. iki 2008 m. gruodžio 18 d., būdamas V. M. neoficialiai kontroliuojamos UAB „XXX“ direktoriumi bei turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti jo veiklą, veikdamas jo naudai bei interesais, taip pat vadovaudamas UAB „XXX“, kuri laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. tvarkė UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą, remiantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX – 574) (toliau – Apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalimi ir būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, pažeidė Apskaitos įstatymo 4 straipsnį, kuriame nurodoma, kad apskaita būtų tvarkoma taip, jog apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama. Taip pat, žinodamas apie Apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir turėdamas tikslą tariamai, tinkamai atvaizduoti UAB „XXX“ buhalterinėje apskaitoje ūkines operacijas, susijusias su G. V. M. nuosavybės teise priklausančio 0,2000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. XXX) su jame esančiais pastatais, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimu iš J. L. bei šio nekilnojamojo turto pardavimu L. P. bei turėdamas tikslą pirminiu buhalterinės apskaitos dokumentu, t. y. kasos pajamų orderiu imituoti, kad jis (A. B.) įnešė į UAB „XXX“ kasą 290 000 Lt asmeninių lėšų, ir tokiu būdu UAB „XXX“ buhalterinėje apskaitoje apgaulingai suformuoti šios bendrovės finansinį pajėgumą atsiskaityti už minėtą nekilnojamąjį turtą su organizuotos grupės nariu J. L. Tačiau, 2008 m. rugsėjo mėnesį, žinodamas, kad neturi 290 000 Lt ir jų į UAB „XXX“ neįneš, tyčia pagamino netikrą dokumentą, t. y. 2008 m. rugsėjo 9 d. kasos pajamų orderį (serija LKA Nr. XX), ir šiuo dokumentu melagingai patvirtino, kad jis (A. B.) į UAB „XXX“ kasą įnešė 290 000 Lt. Tokiu būdu, A. B. įtraukė šiuos žinomai melagingus duomenis į bendrovės Kasos knygą už 2008 m. rugsėjo mėnesį.

Taip pat, A. B. tęsdamas nusikalstamą veiką bei vykdydamas V. M. nurodymą, įforminti G. V. M. nuosavybės teise priklausančio 0,2000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. XXX) su jame esančiais pastatais, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorį, pagal kurį šis turtas būtų įformintas kaip UAB „XXX“, neoficialiai kontroliuojamos V. M., nuosavybė, ir 2008 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto XX notarų biure su J. L. pasirašant Žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. XXX), pagal kurią iš J. L. UAB „XXX“ vardu neatlygintinai įsigijo minėtą nekilnojamąjį turtą bei žinodamas, kad UAB „XXX“ buhalterinėje apskaitoje turi būti apskaitytas atsiskaitymas su J. L., 2008 m. rugsėjo 9 d. nenustatytoje vietoje, tyčia, kartu su J. L. pagamino netikrą dokumentą, t. y. kasos išlaidų orderį Nr. XXX, kuriame melagingai nurodė ir savo parašu patvirtino, kad jis (A. B.) iš dalies atsiskaitė su J. L., neva sumokėdamas 300 000 Lt, ir šiuos žinomai melagingus duomenis įtraukė į bendrovės Kasos knygą už 2008 m. rugsėjo mėnesį bei UAB „XXX“ sąskaitoje Nr. XXX „Kitos ilgalaikės finansinės skolos“ už įsigytą sklypą ir pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), apskaitė 800 000 Lt skolą.

Taip pat, A. B. tęsdamas nusikalstamą veiką bei siekdamas pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais patvirtinti atsiskaitymo su J. L. faktą bei žinodamas, kad J. L. iš UAB „XXX“ kasos nėra išmokėti 200 000 Lt, jis (A. B.) laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 5 d. iki 2009 m. liepos 17 d., tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, tyčia, su J. L. pagamino netikrą dokumentą, t. y. 2008 m. rugsėjo 5 d. kasos išlaidų orderį be numerio, kuriame nurodė, jog iš UAB „XXX“ kasos tariamai išmokėjo J. L. 200 000 Lt, mokėjimo pagrindu nurodė „Avansas už žemės sklypą pagal preliminarią sutartį Nr. XXX“ ir šį, žinomai netikrą dokumentą patvirtino savo parašu, kurį laikė nenustatytoje vietoje, o 2009 m. liepos 17 d., per savo gynėją advokatą P. V., jį panaudojo, pateikdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui prijungimui prie baudžiamosios bylos Nr. 10-2-207-09.

Taip pat, A. B. tęsdamas nusikalstamą veiką bei siekdamas pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais patvirtinti atsiskaitymo su J. L. faktą bei žinodamas, kad J. L. iš UAB „XXX“ kasos nėra išmokėti 435 000 Lt, jis (A. B.), laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 5 d. iki 2009 m. liepos 17 d., tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, tyčia, su J. L. pagamino netikrą dokumentą, t. y. 2008 m. rugsėjo 9 d. kasos išlaidų orderį be numerio, kuriame nurodė, kad iš UAB „XXX“ kasos tariamai išmokėjo 435 000 Lt, mokėjimo pagrindu nurodė „Dalinis atsiskaitymas už žemės sklypą“, ir šį žinomai netikrą dokumentą patvirtino savo parašu, kurį laikė nenustatytoje vietoje, o 2009 m. liepos 17 d., per savo gynėją advokatą P. V., jį panaudojo, pateikdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui prijungimui prie baudžiamosios bylos Nr. 10-2-207-09.

Taip pat, A. B. tęsdamas nusikalstamą veiką bei siekdamas įmanomai greičiau perleisti G. V. M. nuosavybės teise priklausantį 0,2000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. XXX) su jame esančiais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), bei gauti pinigines lėšas, V. M. nurodymu, 2008 m. rugsėjo 10 d. pasirašė preliminariąją sutartį Nr. XXX su L. P., kuri ketino iš UAB „XXX“ įsigyti žemės sklypą su pastatais, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat, žinodamas apie tai, kad L. P. per J. L. ir R. M., yra sumokėjusi 150 000 Lt, kurie užskaityti kaip avansas už minėtą nekilnojamąjį turtą, ir suprasdamas, kad ši ūkinė operacija nedominuoja UAB „XXX“ buhalterinėje apskaitoje bei turėdamas tikslą UAB „XXX“ buhalterinėje apskaitoje užfiksuoti 150 000 Lt gavimą ir žinodamas apie 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (Nr. VIII – 275) 17 straipsnio 1 dalies reikalavimą, pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie atliktą piniginę operaciją, jei kliento vienkartinės operacijos grynaisiais pinigais suma viršija 15 000 eurų (51 750 Lt), bei siekdamas išvengti šio reikalavimo įvykdymo, 2008 m. rugsėjo 10 d. UAB „XXX“ biuro patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pagamino tris netikrus dokumentus, t. y. kasos pajamų orderius serijos LKA Nr. XX, Nr. XX ir Nr. XX, melagingai nurodydamas, kad skirtingomis dienomis, t. y. 2008 m. rugsėjo 10 d., 2008 m. rugsėjo 11 d., 2008 m. rugsėjo 12 d. iš L. P. gavo po 50 000 Lt (viso 150.000 Lt), nors realiai į įmonės kasą minėtos pinigų sumos negavo, tačiau šiuos žinomai netikrus kasos pajamų orderius nurodė pasirašyti UAB „XXX“ vyr. finansininkei, savo žmonai J. B., nežinojusiai apie daromą nusikaltimą, bei įtraukė šių žinomai netikrų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų duomenis į buhalterinės apskaitos registrą, t. y. 2008 m. rugsėjo mėnesio Kasos knygą.

Tokiu būdu, A. B. tęstiniais veiksmais laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio iki 2008 m. gruodžio 31 d., apgaulingai tvarkė UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios bendrovės veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Šiais veiksmais A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

M. Š. laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 19 d., būdamas V. M. neoficialiai kontroliuojamos UAB „XXX“ direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti jo vardu sprendimus bei kontroliuoti jo veiklą, veikdamas UAB „XXX“ naudai ir interesais, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d., kaip vyr. buhalteris (buhalteris) ir kasininkas, pasirašydamas UAB „XXX“ apskaitos dokumentus, remdamasis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX – 574) 21 straipsnio 1 dalimi, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą pagal šio Apskaitos įstatymo reikalavimus, bei būdamas kaip vyriausiasis buhalteris remiantis minėto Apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi ir būdamas atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, apgaulingai tvarkė UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdamas minėto Apskaitos įstatymo 4 straipsnį, kuriame nurodoma, kad apskaita turi būti tvarkoma taip, jog apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama; Apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodoma, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; Apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; Apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodoma, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; Apskaitos įstatymo 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ nuostatą, kurioje nurodoma, kad Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.

Taip pat, M. Š. 2009 m. sausio 12 d., Vilniaus miesto XX notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), pas notarą A. G. pasirašė su L. P. Žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. XXX), pagal kurią UAB „XXX“ L. P. už 800 000 Lt pardavė G. V. M. nuosavybės teise priklausantį 0,2000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. XXX) su jame esančiais pastatais (unikalus Nr. XXX esantį (duomenys neskelbtini), ir žinodamas, kad L. P. sumokėti 650 000 Lt Vilniaus miesto XX-tajame notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), neįnešti į UAB „XXX“ kasą, o 300 000 Lt buvo perduoti A. B. kreditoriaus A. K. įgaliotam asmeniui M. Z., padengiant A. B. iš A. K. gautą 2008 m. rugsėjo 30 d. paskolą, o 350 000 Lt buvo perduoti V. M., ir turėdamas tikslą tariamai, tinkamai atvaizduoti UAB „XXX“ buhalterinėje apskaitoje ūkines operacijas, susijusias su G. V. M. nuosavybės teise priklausančio 0,2000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. XXX) su jame esančiais pastatais (unikalus Nr. XXX), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimu L. P., surašė tikrovės neatitinkantį dokumentą, t. y. 2009 m. sausio 12 d. kasos pajamų orderį LKA Nr. XX, kuriame melagingai nurodė, kad priima iš L. P. 650 000 Lt į bendrovės kasą, bei kaip UAB „XXX“ kasininkas šį tikrovės neatitinkantį dokumentą pasirašė ir įtraukė jo duomenis į UAB „XXX“ 2009 m. sausio mėnesio Kasos knygą.

Taip pat, M. Š. tęsdamas apgaulingą UAB „XXX“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ir atstovaudamas UAB „XXX“ 2009 m. vasario 17 d. su A. T. pasirašė preliminarią dėl nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. XXX, pagal kurią UAB „XXX“ įsipareigojo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatyti ir perduoti A. T. nuosavybėn teisiškai įregistruotą butą, bendro naudojimo objektus ir žemės sklypą, bei 2009 m. vasario 17 d. papildymą prie sutarties Nr. XXX, kuriame buvo nurodyta, kad UAB „XXX“ A. T. išrašo paprastąjį neprotestuotiną vekselį, lygų A. T. sumokėtai pinigų sumai, t. y. 35 000,00 Lt, kuriuo, UAB „XXX“ direktorius M. Š. besąlygiškai įsipareigojo 2010 m. sausio 25 d. sumokėti A. T. 35 000,00 Lt. Tačiau M. Š. UAB „XXX“ buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo šios ūkinės operacijos, t. y. UAB „XXX“ sąskaitų plano 4 klasės „Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ sąskaitoje neapskaitė A. T. paprastuoju vekseliu įsipareigotos sumokėti 35 000 Lt sumos.

Taip pat, M. Š. tęsdamas apgaulingą UAB „XXX“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, nesudarė 2009 m. balandžio 30 d. – 2009 m. gegužės 14 d. laikotarpio apskaitos registrų.

Tokiu būdu, M. Š. tęstiniais veiksmais laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 19 d. iki 2009 m. gegužės 14 d., apgaulingai tvarkė UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios bendrovės veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Šiais veiksmais M. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl 2008 m. rugsėjo 9 d. turto legalizavimo), BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl 2008 m. rugsėjo 30 d. kredito gavimo), BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo L. ir T. P. atžvilgiu), BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2008 m. rugsėjo 9 d. netikro dokumento pagaminimo) bei išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 216 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, neįrodžius, kad dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atmesti bei panaikinti nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų.

Apeliantas skunde pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, o pateiktos išvados dėl įrodymų vertinimų neatitinka bylos aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą nuosprendį bei klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pažymi, kad yra nuteistas už nusikalstamas veikas, kurių nepadarė. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą buvo šališkas. Nusikalstamos veikos buvo grindžiamos samprotavimais ir prielaidomis. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 7 straipsnio ir BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, o išvadas dėl įrodymų vertinimo grindė deklaratyviomis prielaidomis. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nes be kaltinančių įrodymų jam buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas virš dviejų metų.

A. B. skunde nurodo, kad jo veiksmai susiję su žemės sklypo pirkimu-pardavimu yra teisėti, kadangi disponavo notaro patvirtintais dokumentais. Visi pinigai buvo mokami notarų biure. Kaltu prisipažįsta tik dėl netikrų sutarčių pasirašymo su R. B., R. L. ir A. P.

Teigia, kad V. M. jį įkalbinėjo už 1 100 000 Lt pirkti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš J. L. 2008 m. rugsėjo 5 d. jis su J. L. pasirašė preliminarią prikimo-pardavimo sutartį bei sumokėjo avansą, o 2008 m. rugsėjo 9 d. pas notarę pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėjo dalį sumos, bei surašė vekselį. 2008 m. rugsėjo 10 d. V. M. informavo, kad buvo ir kiti sklypo pirkėjai, tačiau pirkti atsisakė, nes bankas jiems nedavė paskolos. Taip pat V. M. informavo, kad jiems reikia sumokėti 150 000 Lt avansą už kitą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei žino kas galėtų paskolinti pinigų. Nurodo, kad jis iš L. P. gavo 150 000 Lt avanso, o kai buvo pasirašyta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, jis kreipėsi į banką dėl paskolos, t. y. dėl skolų ir avanso gražinimo. Nesisekant parduoti žemės sklypo bei iš banko gauti paskolą, jis pasirašė paskolos sutartį su M. Z. dėl 300 000 Lt, kuri taip pat buvo patvirtinta notaro. Tačiau, blogėjant ekonominei situacijai, sklypo parduoti nesisekė, L. ir T. P. reikalavo grąžinti 150 000 Lt avansą, o V. M. su R. M. pradėjo reikalauti sumokėti visas skolas arba perrašyti akcijas. Teigia, kad sutiko perrašyti akcijas M. Š. su sąlyga, kad apmokės visas jo skolas. R. M. pasirašė 300 000 Lt vekselį, taip siekiant atgauti pinigus. Pasak apelianto, išrašyti kasos pajamų orderiai atitiko tikrovę, nes jis į bendrovės sąskaitą buvo įnešęs savo skolintas lėšas už 345 000 Lt ir 200 000 Lt. Visi dokumentai, kuriais buvo įformintas atsiskaitymas su J. L. atitinka tikrovę, kadangi jis turėjo savo nedeklaruotų pajamų, be to, skolinosi ir iš asmenų, kurie taip pat nedeklaravo savo pajamų. Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad žemės sklypas buvo įgytas be savininko žinios, jis nežinojo, o nukentėjusįjį G. V. M. pirmą kartą pamatė tik pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.

Skunde A. B. prašo atsižvelgti į liudytojo R. B. duotus parodymus. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas R. B. parodymų nevertino. Taip pat apeliantas prašo atsižvelgti į V. M. parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, kurie patvirtina aplinkybes, kad jis niekada nežinojo, jog žemės sklypas buvo nusikalstamais veiksmais užvaldytas iš G. V. M., o vėliau perpirktas iš J. L. UAB „XXX“, t. y. neteisėtai įgytas. Pasak apelianto, šios aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad visi kiti jo veiksmai dėl šio sklypo įgijimo nėra neteisėti.

Apeliantas akcentuoja į tai, kad pagal BK 216 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus, ar turtą ir žinodamas, jog jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais, ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, ši nusikalstama veika daroma tik tiesiogine tyčia, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad jis žinojo apie turto nusikalstamą įgijimą.

A. B. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nepagrįstai nurodė, kad jis veikė organizuota grupe (BK 25 straipsnis), kadangi jokių ryšių nepalaikė nei su R. M., nei su J. L.

Apeliantas skunde akcentuoja į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atlyginti neturtinę žalą bei proceso išlaidas nukentėjusiojo G. V. M. atžvilgiu, taip pažeisdamas BPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad Vilniaus apygardos teismas išteisino dėl sukčiavimo G. V. M. atžvilgiu, tačiau remdamasis ir vertindamas tuos pačius duomenis dėl sukčiavimo L. ir T. P. atžvilgiu, vertino priešingai.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas ji kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į tai, jog jokių kasos pajamų orderių neklastojo ir apgaulingai buhalterinės apskaitos UAB „XXX“ netvarkė. Nurodo, kad į UAB „XXX“ kasą įnešė pinigus, atsiskaitė su J. L. sumokėdamas jam pinigus už nupirktą sklypą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas atsakomybę už buhalterinės apskaitos bendrovėje pažeidimus, t. y. BK 222 straipsnio nuostatas nepagrįstai sutapatino su BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 216 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu (Kasacinė nutartis Nr. 2K-7-544/2005).

Nuteistasis J. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalį ir išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 216 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo G. V. M. atžvilgiu), BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo L. ir T. P. atžvilgiu), neįrodžius, kad dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas bei sumažinti paskirtą bausmę.

Apeliantas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi nepatvirtintais duomenimis, samprotavimais ir prielaidomis bei padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių.

Pažymi, kad inkriminuoti nusikaltimai numatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 216 straipsnio 1 dalyje padaromi tik tyčia, t. y. suvokiant savo veikos pavojingumą numatant šios veikos pavojingus padarinius ir jų siekiant arba sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pasak apelianto, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio tyrimo metu, tai patvirtinančių įrodymų negauta.

Skunde nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisminio tyrimo metu nė vienas iš proceso dalyvių neparodė, jog jam buvo žinoma apie tai, kad į perkamą – parduodamą nekilnojamąjį turtą buvo pretenduojama neteisėtai, nežinant nukentėjusiam G. V. M. Nurodo, kad 2008 m. rugsėjo 5 d. pirkimo – pardavimo sutartis buvo patvirtinta notaro, visi dokumentai buvo teisėti bei pagrįsti atitinkamais dokumentais, jokių įspėjimų apie galimą nusikalstamą šios sutarties pobūdį daryta nebuvo.

Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog tvarkant kadastrinius dokumentus prisistatė ne savo vardu, tačiau teisminio nagrinėjimo metu kadastrinius dokumentus tvarkiusi liudytoja N. G. to nepatvirtino.

J. L. skunde taip pat pažymi, kad L. ir T. P. yra geri šeimos pažystami, todėl tyčios juos apgauti neturėjo.

Apelianto nuomone, atsižvelgiant į padarytas nusikalstamas veikas, pasekmes bei vadovaujantis proporcingumo principu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė jo atžvilgiu yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga kitų nuteistųjų atžvilgiu.

Nuteistasis R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendį ir jį išteisinti dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo G. V. M. atžvilgiu) ir BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo L. ir T. P. atžvilgiu), neįrodžius, kad dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai pripažino jį kaltu. Skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi nepatvirtintais duomenimis, samprotavimais ir prielaidomis bei padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių.

Apelianto nuomone, apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas objektyviais įrodymais. Nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Teismo išvados vertinant įrodymus turi būti pagrįstos, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 40).

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog jis su kitais kaltinamaisiais apgaulės būdu, įgijo G. V. M. priklausantį turtą, tačiau savo išvadų nepagrindė jokiais įrodymais, o apsiribojo tik tam tikrų aplinkybių aprašymu. Teigia, kad jis tik kaip tarpininkas siekė surasti pirkėją žemės sklypui parduoti bei už tai gauti atlygį. Pasak apelianto, visus veiksmus atliko nurodant V. M., tačiau, kad šis sklypas buvo įsigytas klastojant įgaliojimą ir kitus dokumentus jis nežinojo. Pirmosios instancijos teisme apklaustas V. M. šias aplinkybes patvirtino.

Skunde teigiama, kad nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslas yra savarankiški subjektyviosios nusikaltimo sudėties pusės požymiai, kuriuos būtina įrodyti teisminio nagrinėjimo metu. Taip pat visada būtina nustatyti sukčiavimo motyvą, tikslą ir būdą. Pasak apelianto, jis buvo suinteresuotas, jog būtų parduotas žemės sklypas ir gauti pinigai, tačiau nesuvokdamas bei nežinodamas, kad V. M. suklastojo įgaliojimą bei kitus dokumentus, apgaulės būdu užvaldė svetimą turtą.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį (R. M.) kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo G. V. M. atžvilgiu) ir BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo L. ir T. P. atžvilgiu), nevertino jo nusikalstamų veikų kaip tęstinių.

Nuteistieji R. M., A. B., J. L. ir nuteistųjų gynėjai Kęstutis Stasiulis, Kazimieras Baranauskas, Egidijus Bičkauskas prašo nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų R. M., A. B. ir J. L. apeliaciniai skundai atmestini (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

R. M. kaltė padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo G. V. M. atžvilgiu), BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo L. ir T. P. atžvilgiu); J. L. kaltė padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo G. V. M. atžvilgiu), BK 300 straipsnio 3 dalyje (dėl 2008 m. rugsėjo 5 d. netikro dokumento pagaminimo), BK 216 straipsnio 1 dalyje (dėl 2008 m. rugsėjo 9 d. turto legalizavimo), BK 300 straipsnio 3 dalyje (dėl 2008 m. rugsėjo 9 d. netikro dokumento pagaminimo), BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl netikrų kasos išlaidų orderių pagaminimo), BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo L. ir T. P. atžvilgiu), BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl netikros metinės pajamų mokesčio deklaracijos priedo už 2008 metus pagaminimo); A. B. kaltė padarius BK 216 straipsnio 1 dalyje (dėl 2008 m. rugsėjo 9 d. turto legalizavimo), BK 300 straipsnio 3 dalyje (dėl 2008 m. rugsėjo 9 d. netikro dokumento pagaminimo), BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl netikro dokumento – paskolų sutarčių su R. L., R. B., A. P. pagaminimo), BK 216 straipsnio 1 dalyje (dėl 2008 m. rugsėjo 30 d. kredito gavimo), BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo L. ir T. P. atžvilgiu), BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvertintais įrodymais.

Apeliacinis teismas nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Apeliacinis teismas neperžiūri nuosprendžio dalies, kuria nuteistasis J. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2008 m. rugsėjo 5 d. netikro dokumento pagaminimo), BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2008 m. rugsėjo 9 d. netikro dokumento pagaminimo), BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų kasos išlaidų orderių pagaminimo) ir BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikros metinės pajamų mokesčio deklaracijos priedo už 2008 metus pagaminimo), nes dėl šių nusikalstamų veikų apeliaciniame skunde neginčijama.

Apeliaciniuose skunduose nuteistieji A. B., J. L. ir R. M. tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, neišsamiai, įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų tiesiogiai neištyrė, o išvados dėl įrodymų vertinimo prieštaringos. Taip pat teismas nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių bei neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos. Apeliantų nuomone, nuosprendis negali būti grindžiamas nepatvirtintais duomenimis, spėjimais, samprotavimais ir prielaidomis.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiškiančios, kad pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, atitinkančią baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką procesas reglamentuojamas BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimą, kaltinamo asmens teisių užtikrinimą. Teisingumo vykdymas – išimtinė teismo kompetencija (BPK 6 straipsnis). Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normose.

Pažymėtina, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistieji gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Pažymima, jog įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Ta aplinkybė, kad bylos įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip pageidavo nuteistieji, t. y. apeliantai skunduose vadovaujasi tik jiems palankiais įrodymais, juos vienpusiškai, atskirai ir selektyviai analizuoja, jų nesieja tarpusavyje su kitais objektyviais bylos duomenimis, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės bei nepatvirtina teismo šališkumo. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendis savo forma bei turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus.

Pažymėtina, kad nuteistasis A. B. skunde pirmosios instancijos teismo šališkumą siejo su BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu.

Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, kurioje nešališkumo principo turinys yra pakankamai išsamiai atskleistas, teismo šališkumo samprata nesietina su tokio pobūdžio baudžiamojojo proceso pažeidimais (Kasacinės nutartys Nr. 2K-647/2011; Nr. 2K-112/2010; Nr. 2K-550/2010; Nr. 2K-416/2007). Šališkumas yra susijęs būtent su išankstinės nuomonės turėjimu ar nusistatymu proceso dalyvių atžvilgiu, tačiau tokių aplinkybių apeliantas skunde nenurodė. Todėl nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu ar kitokiais teismo sprendimo surašymo trukūmais. Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, įrodymų išnagrinėjimo neiššsamumu ir kt., paprastai nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai (pvz., Boldea c. Roumanie, no 19997/02, arr?t du 15 février 2007; Rupa c. Roumanie (no 1), no 58478/00, arr?t du 16 décembre 2008).

Atkreipiamas nuteistojo A. B. dėmesys į tai, kad BPK 1 straipsnio 1 dalis reglamentuoja baudžiamojo proceso paskirtį. Ta paskirtis realizuojama viso proceso metu, t. y. pradedant ikiteisminio tyrimo metu ir baigiant bylos nagrinėjimu apeliacine tvarka (jei gauta tik apeliacinių skundų) arba kasacine tvarka (jei gauta kasacinių skundų). Todėl tvirtinti, kad baudžiamojo proceso paskirtis buvo pažeista, ją realizuojant, t. y. nagrinėjant bylą pirmąja instancija, nėra jokio pagrindo. Taip pat nuteistasis A. B. nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, nes nepatikrino įrodymų tikrumo, pakankamumo, nevertino įrodymų visumos. Pažymėtina, kad rungimosi principas reiškia tai, kad byla turi būti sprendžiama ginčo keliu, t. y. tiek kaltinimo, tiek gynybos šalys turi lygias teises reikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, reikšti prašymus ir kt. Tačiau apeliantas skunde tokių pažeidimų nenurodė, rungimosi principo pažeidimą susiedamas vien su netinkamu įrodymų vertinimu.

Apeliaciniame skunde A. B. teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nes be kaltinančių įrodymų jam buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas.

Dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, termino pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo teismas nusprendžia posėdyje vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso XI skyriaus nuostatomis. Pagal šio skyriaus 121 straipsnyje nustatytas bendrąsias kardomųjų priemonių skyrimo nuostatas kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamas veikas. Tuo atveju, kai byla perduota teismui, asmuo laikomas kaltinamuoju ir teismas, kurio žinioje yra byla sprendžia tokio asmens suėmimo termino pratęsimo klausimą.

Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, suėmimo pratęsimo nutartyse nurodydamas, jog yra pakankamai duomenų, kad jis (A. B.) įvykdė inkriminuotas nusikalstamas veikas, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, atmestinas. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad priimtuose procesiniuose sprendimuose nepasisakyta apie kaltinamojo kaltės įrodytumą, t. y. jokių sąvokų apie įrodytą kaltinamojo kaltę juose nėra. Nutartyse pasisakyta apie byloje surinktų duomenų pakankamumą (5 t., 30-32, 45-47, 85-88, 110-112, 134-138, 164-171 b. l.; 6 t., 19-26 b. l.; 19 t., 102-105 b. l.; 20 t., 73-79, 106-113 b. l.; 22 t., 45-52 b. l.; 23 t., 43-50, 183-190 b. l.). Svarbu pažymėti, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nėra įrodymai. Tokiais jie tampa tik tada, kai teismas pagal baudžiamojo proceso įstatyme nustatytas taisykles juos ištiria ir pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis), kuriais galima grįsti priimamą nuosprendį. Be to, suėmimo pratęsimo nutartyse jokia išankstinė nuostata, kad surinkti duomenys bus pripažinti įrodymais ir jais bus grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, nepareikšta.

Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Todėl pripažinti, kad byla išnagrinėta neišsamiai ir šališkai, nėra jokio teisinio pagrindo.

Apeliacinis teismas pažymi, kad remiantis apeliacinių skundų turiniu, matyti, kad apeliantai R. M., J. L. ir A. B. neginčija konkrečių įrodymų, kuriais remiantis jie pripažinti kaltais ir nuteisti, tačiau bando pagrįsti versijas, jog jiems nebuvo žinoma apie tai, kad nukentėjusiajam G. V. M. priklausantis nekilnojamas turtas buvo įgytas neteisėtai, t. y. nusikalstamu būdu.

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nuteistieji A. B., J. L., D. Č., R. M. veikė organizuota grupe, kuriai vadovavo V. M. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų. Tokia bendrininkavimo forma yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Toks susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Kasacinė nutartis Nr. 2K-245/2006). Pažymėtina, kad vienas iš organizuotai grupei būdingų požymių yra jos lyderio (organizatoriaus) buvimas. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalies nuostatas organizatoriumi laikomas asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs.

Pirmosios instancijos teismo ištirtų ir nuosprendyje įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad toks asmuo buvo V. M., kuris inicijavo nusikalstamas veikas, jas organizavo ir koordinavo, susisiekdavo su konkrečiais atskiruose epizoduose dalyvavusiais grupės nariais bei duodavo konkrečius nurodymus, kurie buvo besąlygiškai vykdomi.

Remiantis paties V. M. duotais parodymais (9 t., 80-84 b. l.; 24 t., 66-67 b. l.), 2009 m. lapkričio 12 d., 2009 m. gruodžio 9 d. ir 2010 m. vasario 8 d. specialisto išvadomis (9 t., 153-155, 161-164, 168-169 b. l.) nustatyta, kad V. M. siekdamas be savininko G. V. M. žinios įgyti apgaule žemės sklypą su jame esančiais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), pirminius parengiamuosius veiksmus atliko pats, t. y. pagamino žinomai tikrovės neatitinkantį 2003 m. spalio 10 d. įgaliojimą, kuriuo įgaliojo D. Č. atstovauti G. V. M. atžvilgiu disponuojant jo turtu bei G. V. M. ištuokos liudijimo kopiją, kuriuos perdavė D. Č., nurodydamas gauti iš valstybės įmonės Registrų centro, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų, archyvų visus tam tikslui reikiamus dokumentus ir dokumentų dublikatus bei sudaryti 2008 m. rugsėjo 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį su J. L. Tuo tarpu, nuteistieji J. L. ir R. M. vykdydami V. M. nurodymus, paruošė reikiamą G. V. M. priklausančio pastato – namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą bei intensyviai ieškojo sklypo pirkėjų. Taip pat, tolimesnę nusikalstamos veikos eigą kontroliuodamas V. M. nurodė A. B. įsigyti UAB „XXX“ vardu G. V. M. priklausantį turtą. Nuteistasis A. B., vykdydamas V. M. nurodymą ir imituodamas atsiskaitymą, iš J. L. įgijo G. V. M. priklausantį turtą UAB „XXX“ naudai, jį legalizavo, įkeitė, siekiant gauti kreditą bei suklastotų dokumentų pagrindu, tinkamai buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo su jo disponavimu susijusius sandorius. Vėliau, V. M. iniciatyva UAB „XXX“ vadovu buvo paskirtas M. Š., kuriam buvo nurodyta parduoti sklypą sąžiningiems įgijėjams (L. ir T. P.) ir tinkamai buhalterinėje apskaitoje užfiksuoti iš šios veikos gautas pinigines lėšas, žinant, kad pinigai UAB „XXX“ realiai nepasieks.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuotai nurodė kiekvieno nuteistojo padarytus veiksmus konkrečiame epizode ir visa tai patvirtina, kad nuteistieji kruopščiai buvo apgalvoję nusikalstamų veikų darymo mechanizmą, nusikalstamas veikas darė intensyviai ir skubiai, atskiruose epizoduose dalyvavo pastovūs jos nariai, iš kurių veiksmų matyti, jog buvo pasiskirstę vaidmenimis ir kiekvienas iš bendrininkų atlikdavo tik tam tikras užduotis, turint bendrą tikslą – per kuo trumpesnį laiko tarpą įgyti nusikalstamu būdu didelės vertės G. V. M. priklausantį turtą, jį legalizuoti bei juo disponuoti, kas akivaizdžiai rodo organizuotos grupės buvimą, susitelkimą bei jos pastovumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors apeliaciniame skunde A. B. ir nurodo, kad nei su J. L., nei su R. M. jokių ryšių nepalaikė, tačiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad nuteistasis A. B. veikė organizuota grupe. Remiantis aukščiau aptartomis aplinkybėmis matyti, kad visi nuteistieji pažinojo nusikalstamos veikos organizatorių V. M., kuris koordinavo jų nusikalstamus veiksmus kiekviename epizode. Todėl, net ir nepažinodami ar nepalaikydami jokių ryšių vieni su kitais, nuteistieji viską derino per nuteistąjį V. M. ir nedviprasmiškai suvokė, kad pastarasis bendrauja su visais nusikalstamos veikos dalyviais. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes sprendžia, kad nusikalstamų veikų sistemingumas, veiksmų koordinavimas, pastovumas, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimas rodo organizuotos grupės egzistavimą.

Apeliacinis teismas pažymi, kad kaltės forma, jos rūšis, be kaltinamųjų prisipažinimo ar neprisipažinimo, nustatoma ištyrus ir įvertinus faktinių duomenų visetą, išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, atliktus kaltininkų veiksmus, jų pobūdį, sistemingumą, būdą, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti ir pan. (Kasacinės nutartys Nr. 2K-550/2006, Nr. 2K-22/2012). Nors nuteistieji A. B., R. M. bei J. L. visą laiką byloje ir neigia, kad jiems buvo žinoma apie tai, jog nukentėjusiajam G. V. M. priklausantis nekilnojamas turtas buvo įgytas neteisėtai, tačiau pirmosios instancijos teismas tai konstatavo įvertinęs objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistiesiems J. L., R. M. ir A. B. dėl G. V. M. priklausančio nekilnojamojo turto neteisėto įgijimo, priešingai nei teigė nuteistieji, buvo žinoma ir tai patvirtina nustatytos bylos aplinkybės bei nuteistųjų objektyviai atlikti veiksmai, t. y. skubi pirkėjų paieška; naujos kadastrinių matavimų bylos organizavimas ir gavimas; J. L. pasirašyta 2008 m. rugsėjo 5 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu neatlygintinai įsigijo nukentėjusiajam G. V. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą, o 2008 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, neatsiskaičius, G. V. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą pardavė A. B. atstovaujamai UAB „XXX“; A. B. atstovaudamas UAB „XXX“ G. V. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą įkeitė ir 2008 m. rugsėjo 30 d. sudarė paskolos sutartį su M. Z.; 2008 m. rugsėjo 10 d. pasirašyta preliminari prikimo-pardavimo sutartis tarp A. B. atstovaujamos UAB „XXX“ ir L. P.; A. B. pastangos imituoti tarpusavio atsiskaitymo faktą tiek klastotomis sutartimis su R. B., R. L. ir A. P., tiek klastotais kasos pajamų orderiais, imituojančiais, kad UAB „XXX“ turi pinigų atsiskaityti su J. L.; besąlygiškas nuteistojo V. M. nurodymų vykdymas ir pan.

Be to, remiantis liudytojos N. G. parodymais duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti teisme, tiek pirmosios instancijos teisme matyti, kad į susitikimą atvyko R. M. ir J. L., kurie prisistatė kitais vardais bei pateikdami dokumentus (seną pastato kadastrinio matavimų bylą, pažymų nuosavybės originalus, testamentą, įgaliojimą) paprašė padaryti kadastrinius matavimus susijusius su žemės sklypu ir pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir suformuoti kadastrinio matavimo bylą. Iš šių parodymų taip pat matyti, kad nuteistieji paprašė tai padaryti kuo greičiau, nurodydami, jog labai neturi laiko, ruošiuosi vestuvėmis (11 t., 183-184, 189-190 b. l.; 12 t., 42-45 b. l.; 24 t., 106 b. l.). Iš asmens parodymo atpažinti protokolų matyti, kad N. G. atpažino J. L., kuris jai prisistatė P. vardu bei atpažino R. M., kuris prisistatė J. vardu (12 t., 64-67 b. l.; 7 t., 174-176 b. l.). Tai, kad nuteistieji R. M. ir J. L. suprato, jog atlieka įstatymo draudžiamus veiksmus, akivaizdu ir iš to, jog ne tik prisistatė netikrais vardais, bet ir atsiimant kadastrinio matavimo bylą paprašė N. G. užpildyti blanką, susijusį su žemės sklypu ir pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), dokumentais. Be to, 2009 m. gegužės 14 d. atlikus J. L. namuose kratą be kitų reikšmingų dokumentų buvo rasta ir 2008 m. rugpjūčio 29 d. pažyma apie nebaigtą statyti statinį (du egzemplioriai), kurioje pažymima, kad G. V. M. gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra fiziškai pažeistas, tačiau duomenys atitinka kadastrinių matavimų duomenis, įrašytus kadastrinių matavimų byloje 2008 m. rugpjūčio 22 d. Be to, pažyma buvo pažymėta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorinių planavimų ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus pavaduotojo V. D. antspaudu ir parašu (4 t., 111-132 b. l.). Svarbu pažymėti, kad šie J. L. ir R. M. užsakyti ir parengti dokumentai buvo reikalingi parengiamojoje nusikalstamos veikos stadijoje, nes priešingu atveju, šis organizuotos grupės nusikalstamas sumanymas užvaldyti minėtą G. V. M. priklausantį sklypą, nebūtų realizuotas. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų notarės D. B. bei jos konsultantės R. B. duoti parodymai ir pateikti dokumentai (1 t., 51 b. l.; 11 t., 51-53 b. l., 54-56 b. l.)

Iš liudytojo A. G. byloje pateiktų dokumentų matyti ir UAB „XXX“ 2008 m. gegužės 26 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. XXX, pasirašytas nuteistojo A. B., kuriame nurodoma, jog žemės sklypą su pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), UAB „XXX“ buvo nusprendusi pirkti iš J. L. dar 2008 m. gegužės 26 d. (11 t., 109 b. l.). Tačiau remiantis bylos duomenimis matyti, kad šio turto J. L. dar net nebuvo įgijęs. Teismo nuomone, šis dokumentas patvirtina, kad A. B. apie V. M. planus, t. y. be savininko G. V. M. žinios įgyti apgaule žemės sklypą su jame esančiais pastatais, žinojo jau 2008 m. gegužės mėnesį, nors realiai jokie objektyvūs veiksmai nusikalstamoms veikoms realizuoti dar nebuvo atliekami.

Remiantis byloje pateikta veiksmų analizę matyti, kad nuteistasis R. M. taip pat aktyviai dalyvavo parengiamuosiuose nusikaltimo veiksmuose iki pat G. V. M. priklausančio nekilnojamojo turto perdavimo L. ir T. P., t. y. ne tik kartu su J. L. užsakė suformuoti kadastrinio matavimo bylą, bet tarpininkavo iš L. ir T. P. imdamas pinigus už parduodamą sklypą; gavo dalį pinigų iš A. B., kuris atstovaudamas UAB „XXX“ G. V. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą įkeitė ir 2008 m. rugsėjo 30 d. sudarė paskolos sutartį su M. Z.; dalyvavo kartu su V. M. už G. V. M. priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą priimant pinigus iš L. ir T. P. ir kt.

Be to, iš liudytojos A. D. parodymų matyti, kad R. M. prašė V. M. prisiimti visą atsakomybę sau, t. y. kad surado žemę bei viską organizavo. Taip pat iš V. M. ji sužinojo, kad jis tik prisijungė prie R. M. ir darė neteisėtus veiksmus (24 t., 153-154 b. l.). Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje V. M. pakeitė parodymus ir parodė, kad R. M. surado sklypą ir paprašė padaryti dokumentus žemės sklypui bei atnešė užrašęs D. Č. pavardę (24 t., 145-149 b. l.). Teisėjų kolegija atkreipia nuteistųjų A. B. bei R. M. dėmesį į tai, kad tiek liudytojo R. B., tiek nuteistojo V. M. bei kitų nuteistųjų parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme buvo vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, lyginant jų parodymus su visa kita baudžiamosios bylos medžiaga. Svarbu pažymėti, kad įrodymai byloje negali būti vertinami selektyviai ar atsietai nuo visos bylos medžiagos.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisme ištirtus ir įvertintus įrodymus, kurie išdėstyti priimtame nuosprendyje, galima daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistieji A. B., R. M. ir J. L. bei kiti nuteistieji šioje byloje veikė organizuota grupe ir suvokė, kad nukentėjusiajam G. V. M. priklausantis nekilnojamas turtas buvo įgytas neteisėtai, t. y. nusikalstamu būdu.

Dėl veikų kvalifikavimo nukentėjusiojo G. V. M. atžvilgiu

Dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį

Apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad nuteistasis A. B. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl 2008 m. rugsėjo 9 d. turto legalizavimo) ir BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl 2008 m. rugsėjo 30 d. kredito gavimo) bei nuteistasis J. L. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl 2008 m. rugsėjo 9 d. turto legalizavimo) nuteisti nepagrįstai, todėl prašo juos išteisinti.

Apeliacinis teismas nurodo, kad BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įsigyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais ar jų dalimis susijusiais finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos.

Baudžiamojoje teisėje bendruoju požiūriu BK 216 straipsnyje numatytas nusikaltimas – nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas. Šio nusikaltimo dalyku gali būti: nusikalstamu būdu įgyti pinigai arba kitas nusikalstamu būdu įgytas turtas. Kitoks turtas – tai įvairūs daiktai, vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. BK 216 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku gali būti ir kilnojamieji, ir nekilnojamieji daiktai (pvz., žemės sklypas, pastatas ir pan.). Pažymėtina, kad pinigai ir kitas turtas yra BK 216 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku tik tuo atveju, jei yra įgyti nusikalstamu būdu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju neturi reikšmės, kokius nusikaltimus padarius buvo gauti pinigai ar turtas. Be to, svarbu pažymėti, kad šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais, t. y. finansinių operacijų su nusikalstamu būdu įgytais piningais ar turtu atlikimas; sandorių su nusikalstamu būdu įgytais pinigais ar turtu sudarymas; nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto naudojimas ūkinei, komercinei veiklai; melagingas nurodymas, kad nusikalstamu būdu gauti pinigai ar turtas yra gauti iš teisėtos veiklos. Asmens atsakomybei pagal BK 216 straipsnį pakanka, kad asmuo padarytų bent vieną iš aukščiau nurodytų veikų. Tačiau nurodoma, kad asmuo už nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tuo atveju, kai minėtos veikos padaromos siekiant nuslėpti ar įteisinti šiuos pinigus ar turtą. Vien tik veikų atlikimo fakto nepakanka, kad veika būtų pripažinta nusikalstamu būdu įgytiems pinigams ar turtui legalizuoti. Būtinasis BK 216 straipsnyje numatyti nusikaltimo požymis yra tikslas – siekimas nuslėpti ar įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą. Būtent siekis nuslėpti tikrąją pinigų ar turto kilmę, jų gavimo šaltinį išreiškia šio nusikaltimo esmę ir leidžia jį atskirti nuo kitų panašių nusikalstamų veikų.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiek baudžiamosios teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje kyla sunkumų dėl nusikalstamų būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo atskyrimo nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo (BK 189 straipsnis). Pagal BK 189 straipsnį baudžiamas tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Būtent tai, kad BK 189 straipsnyje nurodyti veiksmai (turto įgijimas, naudojimas ar realizavimas) padaromi neturint specialaus tikslo šį turtą nuslėpti ar įteisinti ir skiria BK 189 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką nuo nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo (BK 216 straipsnis). Jeigu nusikalstamu būdu įgyti pinigai ar turtas naudojami ar realizuojami siekiant juos nuslėpti ir įteisinti, kaltininkas atsako pagal BK 216 straipsnio nuostatas. Svarbu pažymėti, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 216 straipsnį už nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą iškyla tiek už savo paties, tiek ir už kitų asmenų nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą.

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog J. L. ir A. B. veikdami organizuota grupe bei vykdydami V. M. nurodymą, 2008 m. rugsėjo 9 d., atvyko į Vilniaus miesto XX notarų biurą, esantį (duomenys neskelbtini), panaudojo pirkimo-pardavimo sandorio įforminimui reikalingus dokumentus, t. y. 2008 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto XX notarų biuro notarės S. K. patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp D. Č. ir J. L., 2008 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente išduotą pažymą, 2008 m. rugsėjo 8 d.VĮ Registrų centro Vilniaus filiale išduotus pažymėjimus apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, 2008 m. rugsėjo 9 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filiale išduotas pažymas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre bei žinodami, kad G. V. M. priklausančiu nekilnojamuoju turtu jie disponuoja neteisėtai, be tikrojo savininko žinios, už perleidžiamą turtą realiai neatsiskaitant, sudarė tarp J. L. ir UAB „XXX“ atstovaujamos A. B., Žemės sklypo su pastatu pirkimo-pardavimo 2008 m. rugsėjo 9 d. sutartį, kurią 2008 m. rugsėjo 9 d. notaras A. G. patvirtino bei tokiu būdu, G. V. M. priklausantis 0,2000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. XXX) už 2 504,221 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje), su jame esančiais pastatais (unikalus Nr. XXX, kurių vertė 37 500 Lt), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įteisintas UAB „XXX“ vardu ir legalizuotas.

Taip pat, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. M. ir A. B., žinodami, jog V. M. neoficialiai kontroliuojamos ir A. B. vadovaujamos bendrovės UAB „XXX“ vardu neteisėtai, panaudojant suklastotus dokumentus, 2008 m. rugsėjo 9 d. yra įgytas G. V. M. priklausantis nekilnojamasis turtas – 0,2000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. XXX už 2 504,221 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje), su jame esančiais pastatais (unikalus Nr. XXX, kurių vertė 37 500 Lt), esantis (duomenys neskelbtini), ir siekdami gauti piniginių lėšų atliekant sandorius su šiuo nekilnojamuoju turtu, o pinigines lėšas gavus, panaudoti jas savo ir kitų organizuotos grupės narių reikmėms, kaip gautas teisėtu būdu bei tokiu būdu jas legalizuoti, V. M. nurodė A. B. paimti paskolą, kurios grąžinimą garantavo G. V. M. priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad J. L. ir A. B. veikdami organizuota grupe bei vykdydami V. M. nurodymą, žinodami, kad G. V. M. priklausantis nekilnojamasis turtas yra įgytas nusikalstamu būdu ir siekdami tai nuslėpti, J. L. ir UAB „XXX“ atstovaujama A. B., notarų biure sudarė fiktyvią 2008 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu J. L. perleido G. V. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą UAB „XXX“ atstovaujamai A. B., ir tokiais savo veiksmais jį legalizavo. Atsižvelgiant į šias bylos aplinkybes galima teigti, kad A. B. ir J. L. sudarę šią pirkimo-pardavimo sutartį aiškiai suvokė, jog šiuo dokumentu (2008 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartis) G. V. M. priklausantis nekilnojamasis turtas bus įtrauktas į UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą, kaip įgytas teisėtai ir toliau ši bendrovė legaliai juo galės naudotis savo ūkinėje veikloje. Tokiais savo veiksmais nuteistieji legalizavo nusikalstamu būdu įgytą G. V. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą ir to siekė, todėl A. B. ir J. L. nusikalstamos veikos pagrįstai buvo kvalifikuotos šiame epizode pagal BK 216 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pripažino, kad A. B. veikdamas UAB „XXX“ vardu bei vykdydamas V. M. nurodymą, ir žinodamas, kad G. V. M. priklausantis nekilnojamasis turtas yra įgytas nusikalstamu būdu, atliko su šiuo turtu sandorį, t. y. 2008 m. rugsėjo 30 d. notarų biure su M. Z., veikusiu pagal A. K. išduotą įgaliojimą, pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią jam buvo suteiktas 300 000 Lt kreditas, o paskolos grąžinimą užtikrino G. V. M. priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

Remiantis šiomis bylos aplinkybėmis, nurodoma, kad A. B. atstovaudamas UAB „XXX“ ir aiškiai suvokdamas, jog G. V. M. priklausantis nekilnojamasis turtas yra įgytas nusikalstamu būdu, bandė nuslėpti tikrąją turto kilmę ir 2008 m. rugsėjo 30 d. sudarė paskolos sutartį su M. Z., t. y. melagingai nurodydamas, kad nusikalstamu būdu gautas G. V. M. priklausantis nekilnojamasis turtas yra gautas iš teisėtos veiklos. Todėl, Apeliacinio teismo nuomone, A. B. nusikalstama veika pagrįstai šiame epizode kvalifikuota pagal BK 216 straipsnio 1 dalį.

Svarbu pažymėti, kad legalizuojant nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą dažniausiai toks turtas „pereina“ per notarus ir perleidžiamas kitiems asmenims ar realizuojamas.

Apeliacinio teismo kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors nuteistieji A. B. ir J. L. nepripažino šiuose epizoduose savo kaltės, tačiau ji pagrįsta ir įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas kruopščiai analizuodamas ir sugretinęs visus faktinius duomenis, kurių šaltiniai buvo nukentėjusiojo G. V. M. (1 t., 94-99 b. l.; 24 t., 96-101), liudytojų A. G. (11 t., 75-77 b. l., 24 t., 119-120 b. l.), S. K. (10 t., 96-100 b. l.; 24 t., 155-158 b. l.), M. Z. (14 t., 41-44 b. l., 24 t., 123-124 b. l.), nuteistųjų V. M. ( 9 t., 80-84, 92-94 b. l., 24 t., 66-71, 145-151 b. l.), M. Š. (7 t., 30-31 b. l.; 24 t., 80-84 b. l.), akistatos protokolai (10 t., 151-152 b. l.) kratos protokolai (4 t., 111-132 b. l.; 10 t., 103-108 b. l.), poėmio protokolai (12 t., 119-152 b. l.), 2008 m. rugsėjo 9 d. žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis (11 t., 80-85 b. l.), Hipotekos registro išrašas (11 t., 137-139 b. l.), 2008 m. rugsėjo 30 d. sutartinės hipotekos lakštas (11 t., 152-155 b. l.), A. K. įgaliojimas (11 t., 141 b. l.), 2008 m. gegužės 26 d., 2008 m. rugsėjo 30 d. UAB „XXX“ visuotinio susirinkimo protokolai (6 t., 127 b. l.; 11 t., 109 b. l.), 2008 m. rugsėjo 5 d. žemės sklypo su pastatu pirkimo-pardavimo sutartis (10 t., 110-113 b. l.) bei kiti šaltiniai, kurie tinkamai atskleidė nuteistųjų A. B. ir J. L. padarytų veikų subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje esančių faktinių duomenų pakanka nuteistųjų A. B. ir J. L. kaltei nustatyti ir paneigti nuteistųjų gynybą, kad jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų šiuose epizoduose nepadarė.

Todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas kruopščiai išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumą, pagrįstai pripažino, jog nuteistųjų A. B. (dėl 2008 m. rugsėjo 9 d. turto legalizavimo ir dėl 2008 m. rugsėjo 30 d. kredito gavimo) ir J. L. (dėl 2008 m. rugsėjo 9 d. turto legalizavimo) atlikti veiksmai atitinka BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėtį.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį

Apeliaciniuose skunduose nuteistieji R. M. ir J. L. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos nuteisė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Apeliacinis teismas atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir teisingai kvalifikavo nuteistųjų R. M. ir J. L. nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Pažymėtina, kad sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį yra tada, kai kaltininkas apgaule savo ar kitų naudai įgyja didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikina savo ar kitų naudai. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl kurios svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama. Pagal teismų praktiką turtinės teisės įgijimas sukčiavimo būdu yra tada, kai naudojant apgaulę teisiškai įtvirtinama kaltininko galimybė gauti svetimą turtą, juo naudotis ir disponuoti arba gauti kitokią turtinę naudą.

Byloje nustatyta, kad R. M. ir J. L. veikdami organizuota grupe, kartu su D. Č. bei V. M., apgaule, savo ir kitų naudai įgijo G. V. M. priklausantį didelės vertės turtą, t. y. V. M. nuo 2008 m. kovo mėnesio, ikiteisminio tyrimo ir teismo metu tiksliai nenustatytos dienos iki 2008 m. gegužės 8 d., atlikęs parengiamuosius veiksmus, pagamino žinomai tikrovės neatitinkantį 2003 m. spalio 10 d. įgaliojimą bei G. V. M. ištuokos liudijimo kopiją, kuriuo įgaliojo D. Č. atstovauti G. V. M. atžvilgiu disponuoti jo turtu. Nuteistasis D. Č., įgijęs turtinę teisę savo ir kitų naudai disponuoti svetimu G. V. M. priklausančiu nekilnojamu turtu už 2 541,721 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje), atliko parengiamuosius veiksmus, t. y. iš VĮ Registrų centro gavo G. V. M. priklausančio nekilnojamojo turto, registro ir kadastro duomenų bylose esančių dokumentų kopijas.Tuo tarpu, nuteistieji R. M. ir J. L., vykdydami V. M. nurodymus, užsakė iš N. G. naują G. V. M. priklausančio pastato – namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą ir ją gavę, šią turtinę teisę realizavo. Taip pat, D. Č. vykdydamas susitarimą, 2008 m. rugsėjo 5 d., kartu su J. L. atvyko į Vilniaus miesto XX notarų biurą, esantį (duomenys neskelbtini), pas V. M. pažįstamą notarę S. K. ir netikrų dokumentų pagrindu, t. y. panaudodami V. M. suklastotą 2003 m. spalio 10 d. įgaliojimą bei žinomai suklastotą G. V. M. ištuokos liudijimo kopiją, kadastro ir registro bylą, bei kitus šio sandorio įforminimui reikalingus dokumentus ir žinodami, kad G. V. M. priklausančiu nekilnojamuoju turtu jie disponuoja neteisėtai ir be jo žinios, už perleidžiamą turtą realiai neatsiskaitant, sudarė Žemės sklypo su pastatu 2008 m. rugsėjo 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kurią notarė patvirtino.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas bylos aplinkybes, galima teigti, kad apgaulė, dėl kurios buvo įgytas G. V. M. priklausantis nekilnojamasis turtas, susidėjo iš bendrų visų nuteistųjų, tarp jų ir R. M. bei J. L. veiksmų, ir kiekvieno iš jų indėlis turėjo lemiamos įtakos siekiant įgyti svetimą turtą. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų R. M. ir J. L. veiksmai ir vaidmuo nusikalstamos veikos visumoje buvo viena iš priemonių įgyvendinti tą patį tikslą, t. y. apgaulės būdu įgyti svetimą G. V. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad veikiant bendrai (šiuo atveju organizuota grupe) su kitais asmenimis ir turint vieną bendrą tikslą užvaldyti svetimą turtą, svarbu yra nustatyti, jog kiekvieno asmens veiksmai buvo svarbus veiksnys lėmęs turto įgijimą. Be to, priežastinis ryšys tarp konkretaus asmens veiksmų ir turto įgijimo, turi būti vertinamas visos nusikalstamos veikos mechanizmo kontekste.

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad šie J. L. ir R. M. užsakyti ir parengti dokumentai (kadastrinio matavimo bylą) ypač buvo reikalingi parengiamojoje nusikalstamos veikos stadijoje, nes priešingu atveju, šis organizuotos grupės nusikalstamas sumanymas užvaldyti minėtą G. V. M. priklausantį sklypą, nebūtų realizuotas. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojos notarės D. B. duoti parodymai bei pateikti dokumentai (1 t., 51 b. l.; 11 t., 51-53, b. l.). Iš liudytojos D. B. parodymų matyti, kad 2008 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi klientas, prašydamas užsakyti pirkimo-pardavimo sandoriui pažymą dėl žemės sklypo ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Tačiau Valstybės įmonės registrų centras pažymos sandoriui išduoti negalėjo, nes Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke įrašyti gyvenamojo namo kadastro duomenys neatitiko faktinių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų, kurie užfiksuoti buvo kadastrinių matavimų byloje. Tuo tarpu, remiantis liudytojos N. G. parodymais nustatyta, kad 2008 m. vasarą į ją kreipėsi R. M. ir J. L., kurie prisistatė kitais vardais bei pateikdami dokumentus (seną pastato kadastrinio matavimų bylą, pažymų nuosavybės originalus, testamentą, įgaliojimą) susijusius su žemės sklypu ir namu, esančiais (duomenys neskelbtini), paprašė kuo greičiau padaryti kadastrinius matavimus susijusius su žemės sklypu ir pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir suformuoti kadastrinio matavimo bylą (11 t., 180-184, 189-190 b. l.; 12 t., 42-45 b. l.; 24 t., 106 b. l.). Šiuo atveju akivaizdu, kad R. M. bei J. L. veiksmai, t. y. užsakyta ir gauta kadastrinio matavimo byla, buvo būtinai reikalingi, jog būtų pasiektas nusikaltimo rezultatas, t. y. neteisėtas G. V. M. priklausančio nekilnojamojo turto užvaldymas.

Apeliacinis teismas konstatuoja, kad apgaulės veiksmai R. M. ir J. L. atžvilgiu, kurie nulėmė neteisėtą G. V. M. priklausančio nekilnojamojo turto užvaldymą, pirmosios instancijos teismo atskleisti tinkamai bei atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų sudėtį. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad šioje byloje apgaule įgytas svetimas turtas viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl pagrįstai yra pripažintas didelės vertės turtu (BK 190 straipsnis).

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumą nustatė, kad J. L. ir A. B., veikdami organizuota grupe, apgaule, turėdami tikslą savo ir kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą bei žinodami, kad A. B. būdamas UAB „XXX“ direktoriumi ir turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą, veikti jo vardu ir interesais, už žemės sklypą su jame esančiais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), su J. L. neatsiskaitė ir neatsiskaitys, 2008 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto XX notarų biure, pagamino netikrą dokumentą – notaro A. G. paruoštą sutartį, kurioje nurodė, jog prieš sudarant ir pasirašant sutartį pirkėjas – UAB „XXX“, atstovaujamos A. B., sumokėjo visą sutartą kainą, t. y. 1 100 000 Lt, pardavėjui J. L. Taip pat, paruoštą sutartį, kuri neatitiko tikrovės duomenis, patvirtino savo parašais bei UAB „XXX“ antspaudo spaudu. Tokiu būdu, notarui A. G. patvirtinus šią sutartį, G. V. M. buvo padaryta didelė 2 541,721 Lt turtinę žalą.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantas A. B. su nustatytomis aplinkybėmis nesutinka ir nurodo, kad dokumentas, kuriuo įformintas atsiskaitymas su J. L. atitinką tikrovę, nes turėjo savo nedeklaruotų pajamų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 300 straipsnis įtvirtintas skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu“. Pažymima, kad BK 300 straipsnyje išdėstyta teisės norma saugoja valdymo tvarką nuo dokumentų suklastojimo. Baudžiamajame įstatyme nepateikta dokumento sąvoka, tačiau teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas. Jo turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos. Atskleidžiant BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, svarbu nustatyti kaltinamo asmens veiksmų apimtį, konkrečiai įvardyti, kuo šie veiksmai pasireiškė suklastojant bei panaudojant kaltinime nurodytą dokumentą. Dokumento suklastojimu ar pagaminimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Tačiau jame nebūtinai visa informacija turi būti melaginga, svarbu, kad šios informacijos dalis neatitinka tikrovės. Kadangi nusikaltimo sudėtis formalioji, baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo. Subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui – kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad pagamindamas netikrą ar klastodamas tikrą dokumentą, jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalis). Svarbu pažymėti, kad pagal BK 300 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas padarė didelė žalą nukentėjusiajam.

Apeliacinis teismas pažymi, kad nors nuteistasis A. B. savo kaltės nepripažino, nurodydamas, jog dokumentas, kuriuo įformintas atsiskaitymas su J. L. yra tikras, tačiau ji pagrįsta ir įrodyta byloje ištirtais įrodymais, kurie akivaizdžiai atskleidė A. B. padarytų veikų subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.

Iš nuteistojo V. M. parodymų matyti, kad UAB „XXX“ atstovaujama A. B. pasirašydama 2008 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl G. V. M. priklausančio nekilnojamojo turto su J. L., pinigų, kurie buvo nurodyti sutartyje, nesumokėjo. Be to, tuo laikotarpiu, kai iš J. L. sklypas buvo perrašytas UAB „XXX“, bendrovėje vyko inventorizacija ir trūko pinigų (24 t., 66-71, 148 b. l.). Nuteistasis J. L. duodamas parodymus taip pat parodė, kad už sklypo 2008 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sandorio jis pinigų negavo. Pasirašydamas A. B. pateiktus tris kasos pajamų orderius, taip pat pinigų negavo, nes jie neva buvo skirti buhalterijai. Vėliau paaiškėjo tai, kad sklypas nupirktas, o mokesčiai liko nesumokėti, todėl jam teko kreiptis į advokatą (24 t., 71-77 b. l.). Apklaustas liudytojas notaras A. G. parodė, kad 2008 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sandoris vyko tarp J. L. ir UAB „XXX“ atstovaujančio A. B., tačiau tarp šių šalių atsiskaitymų nematė, nes jos (šalys) patvirtino, jog yra atsiskaityta (24 t., 119-120 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu pats nuteistasis A. B. 2009 m. gegužės 14 d. duodamas parodymus pažymėjo, jog 2008 m. rugsėjo mėnesį atėjo V. M. su R. M. ir pasiūlė įsigyti sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi UAB „XXX“ tuo metu pinigų neturėjo, R. M. nurodė, kad sklypo pardavėjas J. L. perduos visas teises į skolą, o UAB „XXX“ pardavęs sklypą skolą turės grąžinti ne J. L., bet R. M. Su šiomis sąlygomis šalys sutiko ir 2008 m. rugsėjo 9 d. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį (4 t., 156-158 b. l.). Remiantis 2009 m. gegužės 29 d. operatyvaus patikrinimo pažyma, matyti, kad UAB „XXX“ apskaitos registruose įrašyta, kad bendrovė J. L. už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), sumokėjo 300 000 Lt kasos išlaidų orderiu Nr. XXX. Tuo tarpu, kitų įrašų apie mokėjimus J. L. UAB „XXX“ buhalterinėje apskaitoje nėra, taip pat apskaitos registruose neapskaitytas ir įsiskolinimas J. L., nors 2008 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad visą sutartą kainą, t. y. 1 100 000 Lt pirkėjas sumokėjo pardavėjui prieš sudarant ir pasirašant sutartį (14 t., 15-16 b. l.).

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje esančių faktinių duomenų pakanka A. B. kaltei nustatyti. Todėl Apeliacinis teismas konstatuoja, kad šiuo atveju akivaizdu, jog nuteistasis A. B. atstovaudamas UAB „XXX“ suprato, kad sudarant 2008 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį su J. L., patvirtino joje nurodytą tikrovės neatitinkantį tarpusavio atsiskaitymo faktą, pagal kurį neva pirkėjas – UAB „XXX“ atstovaujama A. B. prieš sudarydama sutartį sumokėjo pardavėjui – J. L. 1 100 000 Lt, bei suvokė, kokias jie sukels nusikalstamas pasekmes ir sąmoningai jų siekė. Todėl pirmosios instancijos teismas kruopščiai išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumą, pagrįstai pripažino, jog nuteistojo A. B. atlikti veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Apeliacinis teismas atkreipia nuteistojo A. B. dėmesį į tai, kad dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, teismas plačiau neaptars, nes tiek pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus, tiek apeliaciniame skunde savo kaltę dėl šių veikų padarymo pripažino ir neskundžia.

Dėl veikų kvalifikavimo nukentėjusiųjų L. ir T. P. atžvilgiu

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį

Apeliaciniuose skunduose nuteistieji A. B., J. L. ir R. M. nurodo, kad pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteisti nepagrįstai.

Apeliacinis teismas pažymi, kad BK 182 straipsnyje numatytas sukčiavimas yra savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas apgaule. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe, taip pat ir civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu turtas įgyjamas teisėtai, t. y. sutarties sudarymo metu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės, kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdo, panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas suklaidinimas ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybėn ar laikinam valdymui (Kasacinė nutartis 2K-620/2010).

Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Paprastai suklaidinama pateikiant suklastotus dokumentus arba į tikrus dokumentus (pirkimo-pardavimo sutartis) įrašant netikrus duomenis (pateikiant netikrus duomenis apie turto priklausomybę ar kitokius duomenis), liudijančius teisę į turtą, arba tikri kaltininko ketinimai maskuojami suklaidinant dėl esminių sutarties aplinkybių, siekiant apsunkinti sutarties vykdymą ar asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą.

Nagrinėjamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad R. M., J. L. ir A. B. veikdami organizuota grupe, kartu su V. M., apgaule, savo ir kitų naudai įgijo L. ir T. P. priklausantį didelės vertės turtą (800 000 Lt), t. y. V. M., R. M., A. B. ir J. L., žinodami, kad UAB „XXX“ disponuoja nusikalstamu būdu įgytu turtu, t. y. G. V. M. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu su jame esančiu pastatu, ir kad jį ketina įsigyti L. ir T. P., A. B., būdamas UAB „XXX“ direktoriumi ir veikdamas organizuotos grupės narių bei UAB „XXX“ naudai ir interesais, bendrovės biure, esančiame (duomenys neskelbtini), 2008 m. rugsėjo 10 d. L. P. pateikė pasirašyti preliminarią sutartį Nr. XXX dėl G. V. M. nekilnojamojo turto pardavimo, užskaitydamas kaip avansą, L. P. per du kartus perduotus 150 000 Lt, kuriuos perdavė J. L. ir R. M. bei nutylėjo esminę L. ir T. P. apsisprendimui įsigyti šį turtą turėjusią aplinkybę, t. y. kad šis nekilnojamas turtas UAB „XXX“ vardu įgytas neteisėtai, be savininko G. V. M. žinios, panaudojant žinomai suklastotus dokumentus. Taip pat, tęsdami nusikalstamą veiką ir nutylėdami esminę L. ir T. P. apsisprendimui įsigyti nekilnojamąjį turtą turėjusią aplinkybę, kad šis turtas UAB „XXX“ vardu įgytas neteisėtai, be savininko G. V. M. žinios bei panaudojant žinomai suklastotus dokumentus, 2009 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto XX notarų biure, pas notarą A. G., dalyvaujant V. M., R. M., A. B. kreditoriaus A. K. įgaliotam atstovui M. Z. bei T. P., buvo pasirašyta Žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis, tarp tuo metu UAB „XXX“ direktoriaus M. Š. (nežinojusio, kad UAB „XXX“ neteisėtai disponuoja G. V. M. priklausančiu nekilnojamuoju turtu) ir L. P., pagal kurią UAB „XXX“ už 800 000 Lt pardavė L. P. G. V. M. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su jame esančiu pastatu, (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas bylos aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistieji A. B., J. L. ir R. M. veikdami organizuota grupe kartu su V. M. ir disponuodami nusikalstamu būdu įgytu G. V. M. priklausančiu nekilnojamuoju turtu, suteikdami tikrovės neatitinkančias žinias, sudarė 2009 m. sausio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį su L. P., nuslėpę esminį faktą, kad šis turtas yra įgytas neteisėtai ir negali būti parduodamas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ši apgaulė laikytina esmine, nes būtent nutylėtos informacijos nežinojimas lėmė nukentėjusiųjų L. ir T. P. apsisprendimą pirkti iš UAB „XXX“ šį V. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą ir sumokėti pinigus nuteistiesiems. Taigi, nukentėjusieji buvo apgaule įtraukti į civilinį sandorį, o pinigus sumokėjo klaidingai manydami, kad nekilnojamąjį turtą perka teisėtai iš UAB „XXX“. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų L. ir T. P. parodymai (24 t., 102-106 b. l.) bei pateikti dokumentai, t. y. 2008 m. rugsėjo 10 d. preliminarioji sutartis tarp L. P. ir UAB „XXX“ atstovaujamos A. B. (1 t., 134-135 b. l.), 2009 m. sausio 12 d. žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis tarp L. P. ir UAB „XXX“ atstovaujama M. Š. (1 t., 136-142 b. l.), 2009 m. sausio 22 d. Nekilnojamojo turto registro išrašas – pažymėjimas, dėl L. ir T. P. įregistravimo nuosavybės teisę į turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., 144-145 b. l.).

Liudytoja L. P. parodė, kad 2008 m. vasaros pabaigoje, J. L. pasiūlė įsigyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad sklypą reikia parduoti kuo greičiau, nes sklypo savininkas yra išvykęs į užsienį, o sklypą pardavinėja sūnėnas pagal įgaliojimą, kuris greitai baigsis. Be to, kai ji derėjosi dėl sklypo kainos, J. L. ją supažindino su R. M. Jie spaudė kuo greičiau pasirašyti preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį ir duoti jiems pinigų. Sužinojusi iš J. L., kad šiuo metu žemės sklypas priklauso UAB „XXX“, nuvyko į šios įmonės biurą. Biure buvo A. B., J. L., R. M. ir V. M., kurį pristatė kaip žmogų, tvarkantį UAB „XXX“ dokumentus. Biure susipažino su preliminaria sutartimi, o kitą dieną atvykusi ją pasirašė. Vėliau sužinojus, kad nepavyks gauti iš banko paskolos, nurodė, jog sklypo nepirks ir paprašė grąžinti sumokėtus pinigus. Tačiau V. M. nurodė, kad reikės laiko. Po kelių dienų paskambino R. M. ir pasiūlė pirkti sklypą už mažesnę kainą, t. y. 800 000 Lt. Už šią sumą sutiko pirkti sklypą. Kažkur po dviejų mėnesių, po sklypo įsigijimo, R. M. patarė jai tą sklypą parduoti jei nenori turėti problemų (24 t., 102-104 b. l.).

Teisėjų kolegijos nuomone, toks melagingas duomenų pateikimas nukentėjusiesiems L. ir T. P. bei byloje nustatyta įvykių seka leidžia tvirtinti, kad tokiais veiksmais buvo siekiama suklaidinti nukentėjusiuosius ir apgaule pasisavinti jų pinigus. Nuteistojo J. L. skunde nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog L. ir T. P. yra geri šeimos pažystami, nei įrodo, nei paneigia kažkokias svarbias bylos aplinkybes.

Apeliacinis teismas nurodo, kad tas, kas apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, atsako pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Apeliantų A. B., J. L. ir R. M. apgaule įgytas svetimas turtas viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl pagrįstai pripažintas didelės vertės turtu. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio išvada, kad nuteistieji veikė tiesioginę tyčia, yra pagrįsta įrodymų analize ir tinkamai motyvuota. A. B., J. L. ir R. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. tvirtina, kad pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai, nes kasos išlaidų orderių neklastojo ir UAB „XXX“ buhalterinės apskaitos apgaulingai netvarkė.

Pažymėtina, kad pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padarinių: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje nurodoma, jog apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada.

Byloje dėl nuteistojo A. B. apgaulingai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos apskaitos kilę padariniai nustatyti remiantis 2009 m. gruodžio 23 d. specialisto išvada Nr. 5-1/226. Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą tiriamuoju laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. tvarkė UAB „XXX“, kuriai vadovavo A. B. Specialisto išvadoje nurodoma, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. iš UAB „XXX“ kasos 2008 m. rugsėjo 9 d. (Kasos išlaidų orderis Nr. XXX) J. L. buvo išmokėti 300 000 Lt, kurie buvo apskaityti UAB „XXX“ 2008 m. rugsėjo mėnesio Kasos knygoje. Taip pat, tyrimui atlikti advokatas P. V. pateikė 2008 m. rugsėjo 5 ir 9 dienomis du UAB „XXX“ vardu išrašytus kasos išlaidų orderius (be numerių) apie J. L. iš UAB „XXX“ kasos išmokėtus 635 000 Lt. Tačiau pateiktoje bendrovės 2008 m. rugsėjo mėnesio Kasos knygoje nėra apskaityta, kad pagal šiuos orderius J. L. buvo sumokėta 635 000 Lt už žemės sklypą. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad pats nuteistasis J. L. nurodė, jog pagal žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį pinigų negavo. Taip pat, tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „XXX“ savo buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 14 d., nefiksavo visų ūkinių operacijų, t. y. neapskaitė visų iš kasos išmokėtų pagal išrašytus kasos išlaidų orderius pinigų už parduodą žemės sklypą (635 000 Lt) bei kt., neįrašė šių įvykusių ūkinių operacijų į apskaitos registrus. Be to, tyrimui nebuvo pateikti laikotarpio nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2009 m. gegužės 14 d. apskaitos registrai. Specialisto išvadoje konstatuota, kad UAB „XXX“ pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 4 dalies ir 16 straipsnio nuostatas. Tyrimui nebuvo pateikta 2008 m. UAB „XXX“ finansinė atskaitomybė. Specialistas V. K. dėl aukščiau išvardintų priežasčių pateikė išvadą, kad iš dalies negalima nustatyti UAB „XXX“ turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 14 d. (13 t., 16-199 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, šį specialisto išvada atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus. Todėl, pirmosios instancijos teismas nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, pagrįstai ja grindė apkaltinamąjį nuosprendį nustatydamas A. B. padaryta nusikalstama veika sukeltus padarinius.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas atsakomybę už buhalterinės apskaitos bendrovėje pažeidimus, t. y. BK 222 straipsnio nuostatas nepagrįstai sutapatino su BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 216 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu. Tokia apelianto argumentacija nelogiška ir nepagrįsta. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad A. B. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį remiantis specialisto išvada dėl apgaulingai tvarkytos teisės aktų apskaitos, neįrašius įvykusių ūkinių operacijų į apskaitos registrus, neapskaičius pagal išrašytus kasos išlaidų orderius iš kasos išmokėtų pinigų už parduodą žemės sklypą ir pan. Tokiu būdu, A. B. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimus. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad šią veiką A. B. padarė tiesiogine tyčia, sąmoningai pažeisdamas aukščiau nurodytus teisės aktų reikalavimus (BK 15 straipsnio 2 dalis). Todėl A. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nulėmė ne nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 216 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje padarymas, bet specialisto išvada. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. dėl jam inkriminuotų veikų kaltu neprisipažino, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad subjektyvieji ir objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję, ir kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet taip pat ir byloje surinkta ir teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga.

Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes A. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė neturtinę žalą ir proceso išlaidas nukentėjusiojo G. V. M. atžvilgiu, nes dėl sukčiavimo G. V. M. atžvilgiu yra išteisintas.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam (įtariamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Aplinkybė, kad neturtinė žala, jeigu ji yra įrodyta, atlyginama nusikaltimo padarymo atveju, pabrėžia, kokią svarbą suteikia įstatymų leidėjas nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų gynimui, kaip vienos iš didžiausių vertybių, apsaugai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teismas taip pat atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Svarbu pastebėti, kad sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimus būtina atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t., kas sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kita vertus, tai galima daryti ne visuomet, nes įstatymas teismui leidžia atsižvelgti į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį ir sumažinti atlygintinos žalos dydį tik tuomet, kai žala nėra padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai pinigais įvertinti neįmanoma, kadangi neturtinė žala atlyginama pažeidus, vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuoti piniginiu ekvivalentu. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl G. V. M. apgaulės būdu užvaldyto jam nuosavybės teise priklausančio didelės vertės nekilnojamojo turto, kaltais pripažinti nuteistieji A. B., J. L., R. M., D. Č., V. M., todėl jie privalo solidariai nukentėjusiajam atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Atkreipiamas nuteistojo A. B. dėmesys į tai, kad paprastai nuostolius privalo atlyginti prievolę pažeidęs (nusikalstamą veiką padaręs) asmuo. Kai prievolę pažeidusi šalis yra keli skolininkai, tai jų atsakomybės dydis priklauso nuo to, ar pažeista prievolė yra dalinė ar solidarioji. Civilinėje teisėje daline vadinama atsakomybė, taikoma dviem arba daugiau asmenų, kurių kiekvienas atsako kreditoriui lygiomis dalimis. Jeigu įstatyme ar sutartyje nenustatyta, kad atskirų bendraskolininkų dalys yra nelygios, tai laikoma, kad visų jų dalys lygios (CK 6.5 straipsnis). Solidariąja vadinama atsakomybė dviejų ir daugiau asmenų, iš kurių kiekvienas atsako kreditoriui visa prievole. Esant solidariajai atsakomybei, kreditorius gali reikalauti iš visų bendraskolininkų ir iš bet kurio jų atskirai įvykdyti tiek visą prievolę, tiek ir bet kurią jos dalį. Jeigu visi nuostoliai išieškomi iš vieno skolininko, šis turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš visų kitų bendraskolininkų lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.280 straipsnis). Solidarioji skolininkų prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas iš nuteistųjų A. B., J. L., R. M., D. Č., V. M. solidariai priteisė 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (25 t., 54-55 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė priteistinos neturtinės žalos kriterijus, juos aptarė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų vertinti kitaip ir su jais sutinka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pusiausvyra tarp nukentėjusiojo teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą, teisėtą jos prioritetą yra išlaikyta.

Be to, BPK 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Šios išlaidos nurodytas BPK 103 straipsnyje. Vilniaus apygardos teismas iš dalies tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turėtų procesinių išlaidų ir pagrįstai iš nuteistųjų A. B., J. L., R. M., D. Č., V. M. solidariai priteisė 217,75 Lt. Apeliacinio teismo nuomone, esant šioms aplinkybėms, nuteistojo A. B. skundo argumentas, kad apygardos teismas iš jo nepagrįstai priteisė neturtinę žalą ir proceso išlaidas nukentėjusiajam G. V. M., atmestinas. Tai, kad apeliantas A. B. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl G. V. M. atžvilgiu) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, šiuo atveju neturi reikšmės sprendžiant neturtinės žalos ir procesinių išlaidų atlyginimo klausimą.

Dėl bausmių skyrimo

Apeliacinis teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas byloje kiekvienam nuteistajam skirdamas bausmes jas individualizavo tinkamai, atsižvelgė į visas reikšmingas bausmei skirti aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas nuosprendyje pagristai nustatė, jog nuteistieji veikė organizuota grupe (25 t., 52 b. l.). Pažymėtina, kad tyčiniai nusikaltimai, padaryti organizuoti grupe, labai padidina tokios veikos pavojingumą, todėl BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių priskiriama ir veika padaryta organizuota grupe. Be to, jei veikos padarytos organizuota grupe, tai tokiu atveju visiems bendrininkams pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte). Tačiau remiantis pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu matyti, kad ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažinta ne visiems nuteistiesiems arba tokia aplinkybė pripažinta tik dėl kai kurių nusikalstamų veikų padarymo. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad nuteistajam R. M. ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nepripažinta, nors aprašomojoje dalyje apygardos teismas nustatė, jog nuteistieji V. M., D. Č., A. B., R. M. ir J. L. kai kurias nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis) (25 t., 52-53 b. l.). BPK 320 straipsnis nustato bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas. Pabloginti nuteistųjų padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai yra prokuroro ar nukentėjusiojo skundai. Šiuo atveju byla nagrinėjama tik pagal nuteistųjų A. B., R. M. ir J. L. apeliacinius skundus, todėl nuteistųjų padėtis negali būti bloginama.

Apeliacinis teismas pažymi, kad nuteistasis A. B. skunde paskirtos bausmės neginčija. Vilniaus apygardos teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam A. B. pagrįstai paskyrė teisingą bausmę. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė tris sunkius ir tris apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnis), bei į tai, kad yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe (epizoduose dėl inkriminuojamų veikų pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino kaltės formą – tiesioginę tyčią, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę (neteistas, vedęs, iki suėmimo dirbo). Apeliacinio teismo teisėjų nuomone, Vilniaus apygardos teismas atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų (BK 54 straipsnio 2 dalis). A. B. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas ir nustatyta subendrinta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisingos ar per švelnios ir jų švelninti nėra pagrindo, nes užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Apeliantas J. L. skunde prašo atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra per griežta ir neproporcinga kitų nuteistųjų atžvilgiu.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos buvo jau susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Vilniaus apygardos teismas skirdamas bausmę nuteistajam J. L. pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė tris sunkius ir keturis apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys), už kurias baudžiamasis įstatymas be alternatyvų numato tik laisvės atėmimo bausmes, bei į tai, kad yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe (epizoduose dėl inkriminuojamų veikų pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino kaltės formą – tiesioginę tyčią, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę (neteistas, vedęs, iki suėmimo dirbo).

Tenkinti apelianto J. L. prašymą ir skirti jam švelnesnes bausmes, negu įstatymo numatyta, nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą išnagrinėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme kokių nors išimtinių aplinkybių, susijusių su J. L. padarytomis nusikalstamomis veikomis ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindų būtų galima daryti išvadą, jog sankcijose numatytų bausmių paskyrimas J. L. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir savo skunde. Todėl taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę motyvuotai ir teisingai.

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam R. M. pagrįstai paskyrė teisingą bausmę. Skirdamas bausmę pirmosios teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis R. M. padarė du sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnis). Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino kaltės formą – tiesioginę tyčią, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę (tris kartus teistas, teistumas neišnykęs, iki suėmimo nedirbo). Apeliacinio teismo teisėjų nuomone, Vilniaus apygardos teismas atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų (BK 54 straipsnio 2 dalis). Nuteistajam R. M. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas ir nustatyta subendrinta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisingos ar per švelnios ir jų švelninti nėra pagrindo, nes užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą bei BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas ji kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo G. V. M. atžvilgiu) ir BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo L. ir T. P. atžvilgiu), nevertino jo nusikalstamų veikų kaip tęstinių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikaltimų sutaptis yra tada, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, savo požymiais atitinkančių veikas, numatytas keliuose BK specialiosios dalies straipsniuose. Nusikaltimų sutaptis gali būti realioji arba idealioji. Pagal įstatymo prasmę ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose. Reali nusikaltimų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose ar jų dalyse, ir už juos traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Iš apkaltinamajame nuosprendyje aprašytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių matyti, kad nuteistasis R. M. veikdamas organizuota grupe, pirmiausia atliko parengiamuosius veiksmus, kurių pagrindu, apgaule, savo ir kitų naudai įgijo G. V. M. priklausantį didelės vertės turtą, o vėliau – disponuodamas nusikalstamu būdu įgytu G. V. M. priklausančiu nekilnojamuoju turtu, suteikė tikrovės neatitinkančias žinias ir 2009 m. sausio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pardavė L. P., nuslėpęs esminį faktą, kad šis turtas yra įgytas neteisėtai ir negali būti parduodamas. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju du atskiri apgaulės atvejai yra baigtiniai, padaryti skirtingu laiku ir aplinkybėmis. Nors abi nusikalstamos veikos kvalifikuotos analogiškai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, savo pavojingumo laipsniu priskiriami tai pačiai tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau vertinami kaip savarankiški nusikaltimai, t. y. sudaro realią nusikaltimų sutaptį.

Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartimi nuteistajam D. Č. šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. vasario 17 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. Č. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2009 m. gegužės 17 d. (2 t., 50 b. l.). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi D. Č. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams (2 t., 57-59 b. l.). Vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas iki 2010 m. birželio 18 d. (2 t., 65-67, 73-75, 82, 102-107 b. l.). Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 18 d. nutartimi D. Č. kardomosios priemonės – suėmimo nepratęsė, kadangi suimtajam Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartimi buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas kitoje baudžiamojoje byloje ir D. Č. paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 4 d. nuosprendį atlikinėja pataisos namuose (2 t., 176-178 b. l.). Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžiu D. Č. taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme, tačiau kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam nebuvo paskirta, kadangi nuteistasis tuo metu atlikinėjo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, kurios terminas baigiasi 2012 m. vasario 17 d. Todėl nuteistajam D. Č. į bausmės laiką turi būti įskaitytas kardomosios priemonės – suėmimo laikotarpis nuo 2012 m. vasario 17 d. iki 2012 m. balandžio 13 d., o bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų A. B., J. L., R. M. apeliacinius skundus atmesti.

Patikslinti, kad nuteistajam D. Č. į bausmės laiką turi būti įskaitytas kardomosios priemonės – suėmimo laikotarpis nuo 2012 m. vasario 17 d. iki 2012 m. balandžio 13 d. Bausmės atlikimo pradžią D. Č. skaičiuoti nuo 2012 m. balandžio 13 d.