Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. S. ir L. S. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl kelio servituto panaikinimo, tretieji asmenys Z. L., A. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. 37SK-(14.37.110.)-199 pagrindu žemės sklypui nustatytas 0,1218 ha servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus.

Ieškovų žemės sklypas pietuose ribojasi su trečiųjų asmenų žemės sklypais, per ieškovų žemės sklypą einančiu keliu patenkama į trečių asmenų žemės sklypus. Trečiųjų asmenų žemės sklypams kelio servitutas neįregistruotas. Trečiųjų asmenų žemės sklypai pietuose ribojasi su valstybei priklausančiu žemė sklypu, kuriam įregistruotas kelio servitutas.

Ieškovai 2020 m. lapkričio 26 d. prašymu kreipėsi į atsakovę, prašydami pripažinti jų sklype nustatytą kelio servitutą pasibaigusiu arba priimti sprendimus dėl servituto panaikinimo.

Atsakydama į ieškovų prašymą atsakovė 2020 m. gruodžio 18 d. rašte nurodė servituto panaikinimo tvarką, pridėjo trečiųjų asmenų žemės sklypų su bendro naudojimu keliu planą, nurodė ieškovams teisę kreiptis į teismą dėl servituto pasibaigimo pripažinimo.

Atsakovė ieškovams 2021 m. vasario 11 d. atsakyme nurodė, kad pradinis pastatų savininkas sutiko su žemės sklype formuojamu kelio servitutu, o ieškovai sklypą nupirko su nurodytu kelio servitutu, nurodė, kad dėl servituto panaikinimo ieškovai turi teisę kreiptis į teismą.

Tretieji asmenys Z. L. ir A. G. raštiškais pranešimais atsisakė kelio servituto, nustatyto ieškovų žemės sklypui, nurodydami, kad kelio servitutu nesinaudoja, į jiems priklausančius žemės sklypus patenka kitu keliu.

Ieškovai 2021 m. gegužės 4 d. atsakovei pateikė trečiųjų asmenų atsisakymus dėl servituto panaikinimo, jiems galint patekti į savo sklypus kitais keliais, prašė panaikinti kelio servitutą.

Atsakydama į ieškovų prašymą atsakovė 2021 m. gegužės 21 d. raštu faktiškai atkartojo 2020 m. gruodžio 18 d. raštą.

Dėl nustatyto servituto būtinumo išnykimo ir panaikinimo pagrindų

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalis nustato, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kita ko, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra. CK 4.112 straipsnio 5 dalyje nustato viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininko teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis ar nenumatytų aplinkybių atsiradimu, dėl kurių servitutu suteikiamų teisių įgyvendinimas tampa neįmanomas ar labai sudėtingas. Servitutas gali būti panaikintas tik įstatymų nustatyta tvarka šalims dėl to susitarus ar kitais specialiais CK išvardytais pagrindais, įskaitant atvejus, kai servitutas baigiasi išnykus servituto būtinumui (CK 4.130 straipsnis 1 dalies 5 punktas). Tokiu būdu, sprendžiant dėl administraciniu aktu nustatyto servituto panaikinimo pagal CK 4.112 straipsnio 5 dalį, būtina nustatyti (įrodyti), kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, o dėl servituto pasibaigimo pagal CK 4.130 straipsnio 1 dalį – kad yra bent vienas iš šioje normoje nustatytų pagrindų. Kadangi servitutas yra nuosavybės teisės suvaržymas, tai jis nustatomas ir pateisinamas tik tada, kai egzistuoja objektyvus būtinumas (CK 4.135 straipsnis). Jei būtinumo nėra, tai nėra ir pagrindo nustatyti servitutą, o jeigu jis buvo, bet, pasikeitus aplinkybėms, išnyko, laikytina, kad atsirado pagrindas servitutui pasibaigti ar jį panaikinti.

Remdamasis byloje esančiais dokumentais – žemės sklypų planais, atsakovės raštais, šalių paaiškinimais, teismas konstatuoja, kad kelio servitutas ieškovų žemės sklype (tarnaujantysis daiktas) buvo nustatytas siekiant užtikrinti tretiesiems asmenims ir valstybei nuosavybės teise priklausančių daiktų (viešpataujantieji daiktai) – žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tinkamą naudojimą. Nesinaudojant kelio servitutu tretiesiems asmenims buvo negalima patekti į jiems priklausančius žemės sklypus. 2020 m. vasario 4 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 37SK-265-(14.37.110.) pagrindu valstybiniam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiaurėje ribojasi su tretiesiems asmenims priklausančiais žemės sklypais, įregistruotas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis). Šiuo valstybiniame žemės sklype įregistruotu kelio servitutu tretieji asmenys gali patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus.

Tretiesiems asmenims savo žemės sklypų tinkamam naudojimui nereikalinga teisė naudotis svetimu daiktu – kelio servitutu ieškovų žemės sklype, nes prie jiems priklausančių žemės sklypų jie patenka per valstybei priklausantį žemės sklypą. Tretieji asmenys raštiškais sutikimais neprieštarauja dėl kelio servituto panaikinimo. Pažymėtina, kad trečiųjų asmenų žemės sklypams kelio servitutas neįregistruotas.

Kitų asmenų, kuriems būtų reikalingas kelio servitutas ieškovų žemės sklype, ieškovai ir atsakovė nenurodė.

Nustačius, kad nuo 2015 m. kovo 18 d., kai buvo nustatytas kelio servitutas, iš esmės pasikeitė aplinkybės (2020 m. vasario 4 d. įregistravus kelio servitutą valstybei priklausančiame žemės sklype), tretieji asmenys, kurių naudai, interesais buvo nustatytas servitutas, turi galimybę į jiems priklausančius žemės sklypus patekti kitu būdu, ir jiems atsisakius servituto, nesant kitų asmenų, kuriems kelio servitutas yra būtinas, darytina išvada, kad servituto būtinumas išnyko, tai lemia servituto pabaigą (CK 4.130 straipsnis 1 dalies 5 punktas, 4.131 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė teigia, kad kelio servitutas nustatytas kaip bendro naudojimo kelias.

Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – KĮ) 3 straipsnį keliai skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Vietinės reikšmės keliai skirstomi į 1) viešuosius kelius (keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse, jungiamieji ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams); 2) vidaus kelius (fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Pagal KĮ 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Keliai numeruojami ir pavadinimai jiems suteikiami sudarant kelių sąrašus, vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos, valstybinės ir vietinės reikšmės kelių duomenys tvarkomi Kelių registre (KĮ 6 straipsnio 1, 4 dalys, 7 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovų žemės sklype esantis kelio servitutas neatitinka keliui nustatytų reikalavimų: neturi pavadinimo, nėra patvirtintas Telšių rajono savivaldybės Vietinės reikšmės kelių sąraše, neįregistruotas Kelių registre. Telšių rajono savivaldybės administracija 2021 m. spalio 7 d. rašte Nr. R7-2027 nurodė, kad ieškovų žemės sklype kelio servituto nuosavybės teisėmis nevaldo.

Iš Telšių rajono savivaldybės Vietinės reikšmės viešųjų kelių išdėstymo schemos matyti, kad tiek ieškovų žemės sklype esantis kelio servitutas, tiek kitas kelias, einantis per sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra pažymėti tokia pat pilka siaura linija. Pastarasis keliukas neįregistruotas kaip kelio servitutas, nėra valdomas Telšių rajono savivaldybės, todėl darytina išvada, kad ir analogiškai pilka siaura linija pažymėtas kelio servitutas ieškovų žemės sklype nėra vietinės reikšmės kelias, kaip tą bando įrodyti atsakovė.

Atsakovė taip pat teigia, kad per žemės sklypus, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), einantis keliukas yra netinkamas naudojimui, todėl negalima panaikinti kelio servituto ieškovų žemės sklype. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog įrengti įvažiavimo iš žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), neįmanoma ar tai sietina su didelėmis išlaidomis (CPK 178 straipsnis). Ta aplinkybė, kad minimas keliukas galimai yra netinkamas, nėra pakankamas pagrindas palikti servitutą ieškovų sklype, nes būtų pažeisti proporcingumo ir interesų pusiausvyros užtikrinimo principai, nepagrįstai toliau varžomos ieškovų nuosavybės teisės. Per žemės sklypus, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), einantis keliukas yra pakankamas, kad būtų užtikrinamas atitinkamų paslaugų teikimas visuomenės reikmėms.

Visos šios aplinkybės įrodo, jog viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis).

Atsakovė taip pat nurodė, kad servitutas nustatytas administraciniu aktu, jis susijęs su detaliojo plano sprendiniais, o pagal Teritorijų planavimo įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą detaliųjų planų sprendiniai galioja neterminuotai, jeigu tvirtinant detalųjį planą nebuvo nustatytas konkretus galiojimo terminas, detaliųjų planų keitimai rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir detalusis planas. Ieškovai privalėjo inicijuoti detaliojo plano keitimo procesą, buvo būtina atlikti visus teritorijų planavimo įstatyme nustatytus detaliojo plano pakeitimo veiksmus, kelio servitutas susijęs su patogesnės kelių infrastruktūros visuomenei sudarymu. Kadangi ieškovai neinicijavo detaliojo plano keitimo proceso, kreipdamiesi į teismą nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas.

Teismo vertinimu, šie atsakovės argumentai yra nepagrįsti. Su servitutu susijusius santykius reguliuoja daiktinės teisės normos, t. y. privatinės teisės normos. Kelio servituto nustatymą, pakeitimą, panaikinimą reglamentuoja privatinės (CK 4.112 straipsnio 5 dalis, 4.117-4.120, 4.130–4.137 straipsniai), bet ne viešosios teisės normos. Tik kai pagal galiojantį teisinį reguliavimą servitutas išimtiniais atvejais (pvz., pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalį administraciniu aktu privačios žemės sklypams nustatomas servitutas, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų) privačios nuosavybės teise priklausančiam tarnaujančiajam daiktui nustatomas administraciniu aktu (Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu), jis baigiasi CK nustatytais pagrindais institucijai, priėmusiai sprendimą nustatyti servitutą, priėmus sprendimą tokį servitutą panaikinti. Tik tokiais atvejais turėtų būti taikomos su servitutų nustatymu ir jų panaikinimu susijusios viešosios teisės normos. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl servituto, kuris nustatytas siekiant užtikrinti galimybę naudoti pagal paskirtį privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančius sklypus.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškinys tenkinamas, ieškovai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovės 75 Eur žyminį mokestį, 3448,50 Eur išlaidas advokato pagalbai, patirtas rengiant prašymus atsakovei, tretiesiems asmenims, ieškinį, prašymą savivaldybei, atstovaujant teisme, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Ieškovų prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 7, 8.2, 8.16, 8.18, 8.19 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, todėl šių išlaidų atlyginimas ieškovams priteistinas iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 37SK-(14.37.110.)-199 nustatyto kelio servituto (tarnaujantis) ieškovų A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pabaigą, išnykus kelio servituto būtinumui.

Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos A. S. ir L. S. 3523,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.