Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei Birutei Motiejūnienei,

institucijos, teikiančios išvadą – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovui Linui Ruseckui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei V. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucijos, teikiančios išvadas – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu prašė teismo nustatyti jo nepilnamečio sūnaus G. K. gyvenamąją vietą su juo – M. K. (1 t., b. l. 3-6).Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jam ir atsakovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. K.. Gimus sūnui, jie pradėjo nesutarti. Kartu su juo ir atsakove gyveno atsakovės sūnūs – A. S. ir G. S. Dėl nuolatinių nesutarimų su atsakove ir jos sūnumis, siekdamas apsaugoti vaiką nuo neigiamų padarinių, sūnų G. K. atsakovės sutikimu išvežė pas savo mamą N. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Manė, kad, kol vaikas bus saugioje aplinkoje, su atsakove ras bendrą kalbą dėl tolimesnio bendravimo. Tačiau to pasiekė. Atsakovė ir jos sūnūs netinkamai elgėsi jo atžvilgiu, dėl ko kildavo konfliktai. Atsakovė, siekdama jį pažeminti, įskaudinti, susitarusi su jo tėvu A. K., nuvyko į (duomenys neskelbtini), prievarta sūnų atėmė bei išvežė į Lietuvą. Vaikas šiuo metu gyvena pas jo tėvą A. K. Jis ėmėsi priemonių, kad vaikas būtų grąžintas jam, kad galėtų su vaiku bendrauti. Tačiau rūpintis vaiku negali, nes su savo tėvu nepalaiko ryšių, tėvas susitaręs su atsakove, neleido su vaiku matytis. Dėl to kreipėsi į policiją, į Klaipėdos rajono, Klaipėdos miesto, Palangos miesto vaiko teisių apsaugos tarnybas. Jam nežinoma, kur gyvena atsakovė, ji su vaiku nebendrauja, juo nesirūpina, tai daro jo tėvas, kuris jokių teisių į vaiką neturi. Atsakovė, būdama trijų vaikų mama, netinkamai vykdo motinos pareigas, netinkamai rūpinasi vaikais, piktnaudžiauja alkoholiu. Jis nuo 2015 m. spalio 6 d. dirba (duomenys neskelbtini) kasininku – pardavėju, darbas nuolatinio pobūdžio. Kadangi jis yra dirbantis, gauna pajamas, yra pajėgus išlaikyti vaiką, suteikti jam kokybiškas gyvenimo sąlygas, tinkamai auklėti, ugdyti sūnų. Kadangi atsakovė nesirūpina sūnaus sveikata, ugdymu, vystymusi, tinkamu asmenybės formavimu, vartoja alkoholį, jos elgesys laikytinas neatsakingu, netoleruotinu visuomenėje. Jis yra sąžiningas, pareigingas, drausmingas darbuotojas. Siekdamas apginti sūnaus teises ir teisėtus interesus, apsaugoti jį nuo smurto ir netinkamo auklėjimo, prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Jis nori pastoviai matyti vaiką ir gyventi kartu. Kai su atsakove gyveno kartu, jie gyveno jo (ieškovo) mamos bute. Kai vaikas gimė, prasidėjo atsakovės priekaištai dėl vaiko. Vienerių metų amžiaus vaiką atidavė jo mamai į (duomenys neskelbtini), kad abu „atsistotų ant kojų“, pradėtų dirbti. Vaiką į (duomenys neskelbtini) nuvežė V. Atsakovės vaikai jo neklausydavo, dėl to kildavo konfliktai. Buvo atvykęs jo tėvas, jie susipyko, atsakovė išvyko gyventi atskirai, tuo metu G. buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gyveno atsakovė. Jis siuntė mamai pinigus vaiko išlaikymui, nežino, ar V. siuntė pinigus. Parsivežus vaiką, V. gyveno pas jo tėvą, su jo tėvu pakrikštijo vaiką jam nežinant. Prašo nustatyti su juo gyvenamąją vietą, nes jis dirba, gali jį išlaikyti, vaikui yra darželis. Jo pajamos – 358,00 Eur mėnesiui, įsiskolinimų neturi, tai jo vienintelis vaikas, daugiau išlaikytinių neturi. Gyvena pusėje mamos namo kaip sūnus, turi seserų, jos negyvena Lietuvoje. Jis registruotas tame name, ten gyvena apie 10 metų. Name yra sąlygos vaikui, mama sutinka, kad ten anūkas gyventų. Jis neteistas, administracine tvarka nebaustas. Dėl negalėjimo matytis su vaiku atsakovė nurodo tokias priežastis – kad vaikas serga arba per toli atvažiuoti. Jis perveda vaikui kiekvieną mėnesį po 100,00 Eur išlaikymui. Vaikas (duomenys neskelbtini) buvo apie pusę metų. Kalbėdavo tada per „Skype“, buvo nuvažiavęs. Vaiką kartą jam davė paros laikui. Atsakovė buvo šeimyniška, priekaištų dėl to už laiką, kai kartu buvo, neturi. Buvo atvejis, kai atsakovė sukėlė konfliktą, jis jai pataikė į veidą. Kai jį išvežė policija, jo motina liepė atsakovei išsikelti iš namų (1 t., b. l. 3-6). Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Sūnus G. K. nuo birželio pradžios gyvena su ja. Vaikas turi augti su mama ir broliais. Ieškovas mato per „Skype“. Ji gyveno pas ieškovą. Susitarė abu, kad išveš vaiką pas motiną. Vaikas (duomenys neskelbtini) buvo pusę metų, ieškovo sesuo (duomenys neskelbtini) turėjo eiti dirbti, negalėjo daugiau prižiūrėti vaiko. Pradėjo nesutarti, sakė pasiimti vaiką, o kai atvažiavo su ieškovo tėvu pasiimti, nenorėjo atiduoti. Ieškovui ji buvo pasakius, kad vyks į (duomenys neskelbtini) pasiimti vaiką. Tuo metu jau negyveno su ieškovu, nes buvo išvyta. Nedraudžia ieškovui pasiimti vaiko. Vaikas darželio (duomenys neskelbtini) nelankė. (duomenys neskelbtini) apsigyveno pas buvusią bendradarbę, paskui išsinuomojo butą. Kol dirbo, vaikas būdavo pas ieškovo tėvo žmoną, o kai būdavo laisvos dienos – pasiimdavo vaiką pas save. Grįžo į (duomenys neskelbtini) rajoną, nes jai liepė išsikraustyti iš nuomojamo buto. Kai gyveno su ieškovu, ji valgyti gamino, skalbė rūbus, ieškovas padėdavo. Vaikas yra sveikas. Vyresni vaikai eina į mokyklą. Jos išsilavinimas – siuvėja, paskutiniu metu dirbo (duomenys neskelbtini) fasuotoja. Vaikui būtų darželis (duomenys neskelbtini). Vaikas tėvą pažįsta. Dėl administracinių nuobaudų – vyresni vaikai blogai darė. Bet tai (duomenys neskelbtini) nesikartoja. Gauna per mėnesį apie 400,00 Eur: 100,00 Eur vaiko išlaikymui, po 50,00 Eur našlaičių pašalpos, birža 240,00 Eur moka. Senelis pas anūką neatvažiuoja iš (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 49-50).Institucijos, teikiančios išvadą – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadose nurodyta, kad skyriui M. K. ir V. M. šeima žinoma nuo 2015 m. gegužės mėnesio, kai buvo gauta informacija iš seniūnijos socialinių darbuotojų, kad šeimoje yra konfliktas, kad V. M. su vaikais išvaroma iš namų. 2016 m. vasario 25 d. gauta informacija iš Klaipėdos rajono policijos komisariato, kad M. K. smurtavo prieš G. S. 2016 m. vasario 26 d. gauta informacija, kad V. M. su vaikais G. ir A. S. išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) miestą. V. M. šeima nuo 2016 m. kovo 24 d. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Ieškovas gyvena savo mamai priklausančiame 4 kambarių su visais patogumais bute, adresu (duomenys neskelbtini). Vaikui pakaktų vietos poilsiui, žaidimams. Jei G. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, jam būtų reikalinga pagalba prižiūrėti vaiką. Tokią nuomonę lankymosi šeimoje metu išreiškė ir M. K. močiutė. Ieškovas nuo 2015 m. spalio 7 d. dirba, vidutinės jo mėnesinės pajamos apie 450,00 Eur. Ieškovas ne kartą kreipėsi dėl to, kad neturi galimybės bendrauti su G. K. 2016 m. rugsėjo 20 d. skyriuje vyko pasitarimas dėl situacijos, kuriame dalyvavo M. K., V. M., Palangos miesto savivaldybės, Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai, Klaipėdos miesto Šeimos ir vaiko geroves centro socialinė darbuotoja. Buvo sudaryta M. K. ir G. K. bendravimo tvarka (1 t., b. l. 41, 95). Institucijos atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad į skyrių taip pat buvo kreipusis atsakovė, nes sunkiai sekasi sutarti su berniukais, jie nelabai klauso jos sugyventinio M. K. 2016 m. spalį ar lapkritį šeima išvyko į (duomenys neskelbtini). Ieškovas ne kartą kreipėsi dėl to, kad negali bendrauti su vaiku. Bendravimo tvarka buvo nustatyta, bet nesilaikoma. Jei būtų informacijos, kad mama negeba pasirūpinti vaiku, tėvas padedamas giminaičių galėtų juo rūpintis. Jei atsakovės sąlygos dabar tinkamos, yra ryšys su broliais, tai vaikas galbūt galėtų gyventi su atsakove. Institucijos, teikiančios išvadą – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad atsakovė šiuo metu gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). Bute yra 2 kambariai, virtuvė, butas su daliniais patogumais. G. K. sudarytos tinkamos sąlygos, yra būtini namų apyvokos reikmenys. G. K. auga namuose prižiūrimas motinos. Atsakovė šiuo metu yra bedarbė, registruota darbo biržoje. Atsakovės teigimu, tėvų pareigas: suteikti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, prižiūrėti, rūpintis jo sveikata, ugdyti įgimtus bei įgytus gebėjimus, šiuo metu vykdo tik ji. Atsakovės teigimu, ieškovas sūnų per vienerius metus aplankė vieną kartą, jis sūnaus išlaikymui skiria po 100,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. G. K. nuomonės nesužinojo dėl jo mažo amžiaus ir dėl negalėjimo suformuoti savo nuomonės. Skyriaus specialistų nuomone, G. K. teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami, augant atsakovės šeimoje. G. K. visą laiką nuo gimimo auga ir gyvena su motina, tokio amžiaus vaikui ypatingai reikalinga motinos priežiūra ir rūpestis, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu neatitinka jo teisių ir teisėtų interesų (1 t., b. l. 120). Institucijos atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad namuose palaikoma švara, tvarka, yra dušas, tualetas, kambariai tvarkingi, atskira virtuvė, mažasis sūnus gyvena su mama viename kambaryje, iš policijos, mokyklų informacijos negavę apie šeimą per 5 mėnesius. Vaikas G. S. buvo aplinkoje, kurioje smurtauta, bet jo atžvilgiu nesmurtauta. Jų priemonė tęsis, jei per metus laiko neužfiksuos jokių pažeidimų, šeima gali būti išbraukta iš socialinės rizikos šeimos. Girtavimo atvejų neužfiksavo, nusiskundimų dėl šios šeimos nėra gavę. Atsakovė planuoja ieškoti darbo. Lankant šeimą, vaikas randamas linksmas, žvalus.Institucijos, teikiančios išvadą – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad skyriuje dalyvaujant šalims buvo aptartos jų problemos, ieškoma sprendimų, abiem tėvams skirti įpareigojimai. Atsakovė iki 2016 m. spalio 11 d. dirbo (duomenys neskelbtini), valytoja. Ji augina tris vaikus G. K., gim. (duomenys neskelbtini), G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini). G. ir A. tėvas G. S. yra miręs. A. S. mokosi, jis turi specialiųjų ugdymo poreikių dėl nežymaus intelekto sutrikimo. G. S. mokosi, jam nustatyti bendrieji mokymosi sutrikimai, ugdomas pagal pritaikytas programas. G. K. ikimokyklinio ugdymo įstaigos nelanko. Vyresni vaikai praleidžia pamokų, kurios yra nepateisintos. Darytina prielaida, jog mamai dirbant, G. paliekamas brolių priežiūrai. V. M. nuo 2016 m. kovo 24 d. įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Socialinis darbuotojas skyrių informavo, kad atsakovė skolų už buto nuomą ir komunalinius patarnavimus neturi, maisto stygiaus šeimoje neužfiksuota. Skyriuje įvykusio 2016 m. rugsėjo 21 d. pasitarimo metu, tėvai įpareigoti dėl bendravimo su vaiku, išlaikymo teikimo ir kt. Tačiau atsakovė nurodytu laiku į skyrių su vaiku neatvyko, neįvykdė kitų jai skirtų įpareigojimų. Skyrius siūlė atsakovei pagalbą, tačiau atsakymo nesulaukta. Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), gyvena mamai nuosavybės teise priklausančiame bute, jo mama dirba (duomenys neskelbtini), jam finansiškai padeda. Ieškovas turi galimybę leisti vaiką į darželį. Skyriaus nuomone, G. K. geresnės gyvenimo bei priežiūros sąlygos šiuo metu būtų užtikrintos ieškovo namuose (1 t., b. l. 59).Institucijos, teikiančios išvadą – Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad M. K. 2016 m. kovo 23 d. į skyrių kreipėsi dėl galimybės bendrauti su sūnumi, kuris tuo metu svečiavosi pas M. K. tėvą A. K.. M. K. nuogąstavo, kad jo sūnus senelio namuose yra netinkamai prižiūrimas. Specialistai aplankė G. K., tuo metu buvusį pas senelį, įvertino, kad mažametis yra saugioje aplinkoje, tinkamai prižiūrimas ir informavo apie tai M. K.. Vaiko nepriežiūros bei vaiko teisių pažeidimų faktų nenustatyta, mažametis senelio šeimoje svečiavosi mamos sutikimu (1 t., b. l. 103).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas. Pagal aktualius ieškinio pagrindui, dalykui proceso dalyvių paaiškinimus, byloje surinktą rašytinę medžiagą nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi nepilnametį sūnų – G. K., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9). Ieškovas ir atsakovė gyveno kartu ieškovo mamai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12-13). G. K. nuo gimimo iki 2015 m. spalio gyveno kartu su ieškovu, atsakove ir atsakovės dviem sūnumis – savo broliais, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir atsakovė bendru sutarimu sūnų G. K. 2015 m. spalį perdavė auginti ir prižiūrėti ieškovo motinai ir seseriai, gyvenančioms (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 19, 92). Ieškovas ir atsakovė sutarė, kad sūnus bus (duomenys neskelbtini), kol jie abu įsidarbins, pagerės gyvenimo sąlygos. G. K. būnant (duomenys neskelbtini), 2016 m. vasarį ieškovas ir atsakovė nustojo kartu gyventi, atsakovė išsikraustė iš ieškovo motinos buto (1 t., b. l. 41). 2016 m. kovo 17 d. atsakovė, padedama ieškovo tėvo, sūnų G. K. parsivežė gyventi į Lietuvą (1 t., b. l. 20, 92). Parsivežus sūnų iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, atsakovė gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 41, 60, 64). G. K. gyveno kartu su atsakove, tačiau atsakovei dirbant, G. K. svečiuodavosi ir būdavo prižiūrimas ieškovo tėvo šeimos (1 t., b. l. 20-21, 29, 103). Atsakovė su sūnumis 2016 m. rudenį iš (duomenys neskelbtini) persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovo ir atsakovės kildavo ginčai dėl ieškovo bendravimo su sūnumi G. K. tvarkos (1 t., b. l. 19-21, 28-29, 59, 60, 95, 103). Ieškovas šiuo metu gyvena jo motinai nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame sąlygos vaikui gyventi yra tinkamos (1 t., b. l. 10, 12-13, 41). Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) kasininku – pardavėju, jo pajamos – apie 473,00 Eur per mėnesį, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 14-16, 18, 95, 102). Ieškovui būtų reikalinga pagalba prižiūrint vaiką (1 t., b. l. 41, 99). Atsakovė šiuo metu gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 106-107, 120). Su atsakove kartu gyvena jos trys sūnūs – G. K., A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. S., (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 64). Atsakovė nedirba, registruota darbo biržoje, jos šeimos pajamas kas mėnesį sudaro: 112,00 Eur šalpos našlaičių pensijos, 89,30 Eur išmokos vaikams, 100,00 Eur ieškovo mokamas išlaikymas vaikui, 240,00 Eur mokami darbo biržos (1 t., b. l. 64, 120). Atsakovės buitis tvarkinga, ji geba savarankiškai spręsti šeimos problemas, sąlygos vaikams gyventi sudarytos tinkamos (1 t., b. l. 65, 67, 120). Atsakovė yra bausta administracine tvarka (1 t., b. l. 147-151). Atsakovės šeima nuo 2016 m. kovo 24 d. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos (1 t., b. l. 41, 64, 81).Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. CK 3.174 straipsnio 2 dalis nustato, kad ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą, kai jis neprieštarauja vaiko interesams. Nustatyta, kad G. K. nuo gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. spalio gyveno kartu su abiem tėvais – ieškovu ir atsakove, nuo 2015 m. spalio iki 2016 m. kovo 17 d. gyveno atskirai nuo abiejų tėvų, nuo 2016 m. kovo 17 d. iki dabar gyvena su atsakove. Nuo 2016 m. kovo 17 d. vaikas kartais būdavo paliekamas svečiuotis pas senelio – ieškovo tėvo, šeimą. Nuo 2016 m. kovo 17 d. iki dabar ieškovas su vaiku bendravo kompiuterine programa „Skype“, vieną dieną buvo paėmęs jį iš atsakovės. Vaikas nuo gimimo didesnę laiko dalį gyveno su atsakove, su ja gyvena ir šiuo metu. Teismo vertinimu, dėl ilgesnio gyvenimo kartu su motina, atsakove, G. K. prisirišimo laipsnis prie jos yra didesnis nei prie tėvo, t. y. ieškovo. G. K. turi du brolius – A. S. ir G. S. G. K. nuo gimimo iki 2015 m. spalio bei nuo 2016 m. kovo 17 d. iki dabar gyvena kartu su broliais. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad G. K. yra prisirišęs prie brolių. Brolių, kurie yra vienas prie kito prisirišę, išskyrimas gali vaikus traumuoti, turėti neigiamos įtakos jų vystymuisi. Gyvendami atskirai vaikai gali atprasti vienas nuo kito ir susvetimėti, todėl vaikų išskyrimas pažeistų jų interesus.Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, svarbu išsiaiškinti, kiekvieno iš tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė su vaiku nebendrauja, juo nesirūpina, tai daro jo tėvas, atsakovė netinkamai vykdo motinos pareigas, piktnaudžiauja alkoholiu, nesirūpina sūnaus sveikata, ugdymu, vystymusi, tinkamu asmenybės formavimu. Tačiau Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad G. K. sudarytos tinkamos sąlygos, jis auga namuose prižiūrimas motinos, G. K. teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami, augant atsakovės šeimoje. Nors atsakovė yra bausta administracine tvarka už vaikų nepriežiūrą, tačiau pažeidimai buvo susiję ne su G. K., bet su kitų sūnų nepriežiūra. Atsakovė nurodė ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas patvirtino, kad šiuo metu situacija pasikeitusi – nusiskundimų negaunama, vyresni atsakovės sūnūs pažeidimų nedaro. Per 5 mėnesių laikotarpį, skyriui dirbant su atsakovės šeima, nusiskundimų dėl jos ir vaikų elgesio negauta, alkoholio vartojimo atvejų neužfiksuota. Atsakovės šeima nuo 2016 m. kovo 24 d. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Tačiau tai buvo padaryta dėl aplinkybių, susiklosčiusių atsakovei dar kartu gyvenant su ieškovu – dėl ieškovo nesutarimo su atsakovės sūnumis, dėl galimo smurto ieškovo ir atsakovės šeimoje ir kt. Pagal vaiko teisių apsaugos skyrių atstovų paaiškinimus, konstatuotina, kad situacija atsakovės šeimoje yra pagerėjusi. Ieškovas taip pat nurodė, kad prašo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo, siekdamas apsaugoti jį nuo smurto. Byloje yra duomenys, kad į atitinkamas institucijas buvo kreiptasi dėl galimo ieškovo smurtavimo atsakovės atžvilgiu (1 t., b. l. 19, 41, 71, 74, 92, 95-96), tačiau nėra duomenų, kad atsakovė galimai smurtavo vaikų ar kitų asmenų atžvilgiu. Darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, dėl kurių būtų galima konstatuoti, jog atsakovės doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai šiuo metu yra abejotini. Todėl vaiko palikimas motinos priežiūroje jo interesų nepažeistų. Svarbi aplinkybė, į kurią būtina atsižvelgti, nustatant vaiko gyvenamąją vietą, yra G. K. amžius – (duomenys neskelbtini). Ikimokyklinio amžiaus vaikui daugiau reikia motinos globos, kadangi tokio amžiaus vaiko priežiūra reikalauja daugiau švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios daugiau būdingos moterims (Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium, apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 35). Nors įstatymai ir nenumato kokių nors pirmenybių motinai, tačiau mažamečiui vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa, todėl motina, esant kitoms tėvų sąlygoms vienodoms, turi pirmenybės teisę auklėti vaiką. LAT yra nurodęs, kad tai, jog mažamečio vaiko interesams labiau atitiks motinos globa, nereiškia tėvų teisių ir pareigų lygiateisiškumo principo pažeidimo, kadangi atskirai gyvenančiam tėvui išlieka visos teisės ir pareigos vaikui – vaiko interesų atstovavimas, jo teisių gynimas, rūpinimasis vaiko fiziniu vystymusi, mokymu, vaikui augti ir vystytis tinkamų sąlygų sudarymu ir kt., tačiau tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, objektyviai turi didesnes galimybes tiesiogiai kasdien bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (LAT 2000 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2000). G. K. amžius lemia poreikį nuolat būti prižiūrimam kito asmens, todėl svarbu nustatyti kiekvieno iš tėvų galimybes užtikrinti šį poreikį. Ieškovas dirba, atsakovė – ne. Tai reiškia, jog ieškovas ne visada būna namuose, dėl ko sūnus, nustačius gyvenamąją vietą kartu su juo, būtų paliktas kitų asmenų priežiūroje. Atsakovė turi galimybę rūpintis sūnumi visą laiką, nepaliekant jo kitiems asmenims. Be to, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, kad ieškovui rūpinantis vaiku reikėtų kitų asmenų pagalbos. Darytina išvada, kad ieškovo galimybės betarpiškai pačiam prižiūrėti vaiką, dalyvauti vaiko auklėjime yra mažesnės nei atsakovės.Materialinė tėvų padėtis, nors ir nėra lemiantis faktorius, tačiau taip pat turi įtakos tėvų galimybėms suteikti vaikui tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Atsakovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovas šiuo metu gyvena savo motinos bute. Todėl atsakovės galimybė užtikrinti vaikui nuolatinę gyvenamąją vietą yra geresnė nei ieškovo. Ieškovo atstovas baigiamojoje kalboje nurodė, kad pasikeitė aplinkybės, atsakovės sudarytos sąlygos vaikui yra tinkamos, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, nustatant, kad vaikas mėnesio 1-15 dienomis gyvena su ieškovu, o 16-31 dienomis – su atsakove. Ieškovo ir atsakovės gyvenamosios vietos yra skirtinguose rajonuose. Ieškinį tenkinus iš dalies, vaikui tektų kas penkiolika dienų kilnotis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą. Teismo vertinimu, tokio amžiaus vaikui būtina stabili namų aplinka, dienos režimas, kurių užtikrinimą būtų sunku pasiekti kas penkiolika dienų gyvenant skirtinguose namuose. Be to, toks vaiko gyvenamosios vietos nustatymas gali sukelti tarp šalių ginčą ateityje, kai vaikas turės eiti į mokyklą ir faktiškai galės turėti tik vieną gyvenamąją vietą. Teismo vertinimu, toks gyvenamosios vietos nustatymas yra neracionalus ir neužtikrinantis stabilios vaiko aplinkos.Teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, kad G. K. palikimas atsakovės priežiūroje prieštarautų vaiko interesams. Priešingai, institucijų, teikiančių išvadas byloje, atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti paliktina su atsakove, skyriai duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą, priešingą G. K. interesams, neturi. Nors Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad G. K. geresnės gyvenimo bei priežiūros sąlygos būtų užtikrintos ieškovo namuose, tačiau po šios išvados pateikimo atsakovė pakeitė gyvenamąją vietą, jos gyvenimo sąlygos pasikeitė (1 t., b. l. 59, 120). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad G. K. palikimas motinos priežiūroje labiau atitinka jo teises ir teisėtus interesus nei gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, todėl ieškinys atmestinas.Teismas kartu pažymi, kad ieškinio atmetimas nepanaikina tėvo, t. y. ieškovo, teisės ir pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Ieškovas turės teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su vaiku ir atsakovė negalės tam kliudyti (CK 3.170 straipsnio 2, 3 dalys).Bylinėjimosi išlaidas valstybei byloje sudaro: 6,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 416,45 išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos atsakovei suteikimo (2 t., b. l. 2-3). Kadangi ieškinys atmestinas, visos anksčiau paskaičiuotos valstybės bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 307, 310 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 6,53 Eur (šešis eurus 53 euro ct) valstybei bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas – akcinė bendrovė „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš ieškovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 416,45 Eur (keturis šimtus šešiolika eurų 45 euro ct) valstybei bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas – akcinė bendrovė „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.