- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-23
- Bylos Nr.
- eI3-257-621/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01904-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas (pirm.), Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- UAB "Autotiltas"
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centras, VĮ Registrų centras
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Stankevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Autotiltas“ skundą ir patikslintą skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimų panaikinimo bei kitų reikalavimų,.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Autotiltas“ kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Šiaulių skyriaus 2021 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. SPR5-8430 (14.4 E), 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyriaus 2021 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. SPR4-6507 (14.5 E); 3) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą; 4) įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Šiaulių skyrių patenkinti pareiškėjos 2021 m. gegužės 26 d. prašymą Nr. 27108771.
Skunde ir patikslintame skunde pareiškėja nurodė, kad 2021 m. gegužės 26 d. pareiškėja su prašymu Nr. 27108771 kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyrių (toliau – ir Šiaulių registro skyrius) prašydama nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbiami). Pareiškėja prie prašymo pridėjo dokumentą, kurio pagrindu norėjo įregistruoti nuosavybės teises – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 31SK-14-11-(14.31.110.) „Dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“. Šiaulių skyrius 2021 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. SPR4-6507 (14.5 E) buvo nuspręsta sprendimo dėl 2021 m. gegužės 26 d. prašymo priėmimą atidėti, kadangi žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, minėtu sprendimo pagrindu padalintas į šešiasdešimt aštuonis žemės sklypus, tačiau valstybės įmonei Registrų centrui pateiktu prašymu prašoma Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjai nuosavybės teises ne į visus naujai suformuotus nekilnojamuosius daiktus, o tik į vieną padalijimo būdu suformuotą žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, kad registravimui pateikti dokumentai patvirtina bendrovės nuosavybės teisių pabaigą į performuotą žemės sklypą ir nuosavybės teisių atsiradimą į šešiasdešimt aštuonis naujai suformuotus nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypus, užtikrinant registro duomenų teisingumą ir išsamumą, jų atitikimą registravimui teikiamiems dokumentams, Nekilnojamojo turto registre išregistruojant bendrovės nuosavybės teises į pertvarkytą padalijimo būdu žemės sklypą, nuosavybės teisės turi būti įregistruotos į visus iš minėto nekilnojamojo daikto kilusius nekilnojamuosius daiktus, kurių kadastro duomenys patvirtinti minėtu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo sprendimu. Pareiškėjai buvo pasiūlyta per 1 mėnesį pašalinti aplinkybes, trukdančias Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Šiaulių skyrius 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. SPR5-8430 (14.4E) „Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimu prašymą atmesti“ atmetė pareiškėjos 2021 m. gegužės 26 d. prašymą Nr. 27108771 įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, žemės sklypą ir kartu su prašymu pateiktą Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą, nes priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus 2021 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. SPR4-6507 (14.5E.) prašymą atmesti. Šis sprendimas buvo motyvuotas tuo, kad priimant sprendimą įregistruoti naują nekilnojamąjį daiktą kartu turi būti priimamas sprendimas dėl daiktinių teisių į tą nekilnojamąjį daiktą įregistravimo. 2021 m. liepos 7 d. pareiškėja kreipėsi į Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją (toliau – ir Komisija). 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Komisija pareiškėjos prašymą atmetė, palikdama galioti teritorinio registratoriaus sprendimus. Pareiškėja mano, kad Šiaulių skyriaus 2021 m. birželio 2 d. sprendimas Nr. SPR5-8430 (14.4 E) ir Šiaulių skyriaus 2021 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. SPR4-6507 (14.5 E) yra neteisėti ir naikintini dėl to, kad jie prieštarauja aukštesnę galią turintiems teisės aktams. Paaiškino, kad teritorinis registratorius nepagrindė savo sprendimų jokiomis naujomis įstatymų nuostatomis, kurios įsigaliojo nuo 2021 m. ar vėliau iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Esant analogiškiems prašymams įregistruoti vieną, ar kelis iš daugelio pertvarkyto žemės sklypo padalintų žemės sklypų, šie prašymai buvo tenkinami, todėl toks teritorinio registratoriaus pozicijos pasikeitimas nepagrįstas įstatymų ar kitų teisės aktų pasikeitimais, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Sprendimu buvo pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai, pagrįstai tikintis, kad nepasikeitus teisės aktų reikalavimams, teritorinis registratorius laikysis tokios pačios pozicijos, kaip laikėsi analogiškų prašymų atžvilgiu. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.6 straipsnio nuostatas, eliminuodamas savininkui galimybę įregistruoti dalijo daikto, kurio kiekviena iš dalių gali egzistuoti kaip savarankiškas daiktas, padalijimą, nustatydamas savininkui įstatymais nereglamentuotą draudimą padalinti ir įregistruoti daikto padalinimą ne taip, kaip to pageidauja daikto savininkas, o taip, kaip to pageidauja teritorinis registratorius, kuris nėra daikto savininkas. Atsakovas taip pat pažeidė CK 4.37 straipsnį, nes nenurodė, kad vieno iš sklypų įregistravimas, neregistruojant kitų padalinto sklypo žemės sklypų, pažeis įstatymus ir / ar kitų asmenų teises ir / ar interesus. Pakankamai akivaizdu, kad savininko teisių turinys negali būti ribojamas be teismo sprendimo, pateis savininko valios ar atitinkamo įstatymo, kuriame būtų reglamentuotas toks ribojimas. Nesant įstatymais reglamentuoto draudimo savininkui registruoti dalį padalintų sklypų bei įsakmaus reikalavimo registruoti visus padalintus sklypus, priimant sprendimus buvo pažeisti Konstituciniai teisėtumo, teisinio apibrėžtumo principai. Teritorinio registratoriaus nurodytas teisinis pagrindas, jog nepriimant sprendimo dėl prašymo ir atmetant prašymą įregistruoti daiktines teises buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 29 straipsnio 7 punkto nuostatomis, pagal kurias, šiuo nagrinėjamu atveju, įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, neatitinka tikrovės. Minėto įstatymo 22 straipsnis, numatantis daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisinius pagrindus, nustato, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra valstybės institucijos sprendimas. Šiuo atveju pareiškėjos pateiktas dokumentas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo sprendimas būtent ir yra valstybės institucijos sprendimas. Kita vertus, netgi jei įstatymas nenumato (neaptaria) vieno iš kelių padalintų sklypų registracijos, neregistruojant likusių sklypų, tai nereiškia, kad teritorinis registratorius turi teisę atsisakyti jį registruoti, nes teisėje galioja principas, kad leidžiama viskas, kas nedraudžiama įstatymu.
Atsiliepimas
Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras su pareiškėjos pateiktu skundu ir patikslintu skundu nesutiko. Atsiliepime paaiškino, kad 2021 m. birželio 1 d. Šiaulių skyrius priėmė sprendimą Nr. SPR4-6507 (14.5 E), kuriuo nusprendė sprendimo dėl pareiškėjo nuosavybės teisių įregistravimo priėmimą atidėti, kadangi žemės sklypas (duomenys neskelbtini) padalintas į šešiasdešimt aštuonis žemės sklypus, tačiau valstybė įmonei Registrų centrui pateiktu prašymu prašoma Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises ne į visus naujai suformuotus nekilnojamuosius daiktus, o tik į vieną padalijimo būdu suformuotą žemės sklypą. 2021 m. birželio 2 d. Šiaulių skyrius priėmė sprendimą Nr. SPR5-8430 (14.4 E), kuriuo nusprendė pareiškėjo prašymą įrašyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris yra suformuotas iš žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą atmesti, kadangi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Registro nuostatai) 66 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą įregistruoti naują nekilnojamąjį daiktą kartu turi būti priimamas sprendimas dėl daiktinių teisių į tą nekilnojamąjį daiktą įregistravimo. Nekilnojamasis daiktas gali būti įregistruojamas tik tada, kai kartu įregistruojamos daiktinės teisės į jį. Komisija 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. CSPR-252 pareiškėjo skundo netenkino ir paliko galioti Šiaulių kadastro skyriaus ir Šiaulių registro skyriaus priimtus sprendimus. Atsakovas atsakydamas į pareiškėjos argumentą, jog pastaroji tikėjosi, kad teritorinis registratorius laikysis tokios pačios pozicijos, kaip laikėsi analogiškų prašymų atveju, pažymėjo, kad tokie pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi. Viena vertus, pareiškėjos skunde nėra nurodyta jokių anksčiau priimtų sprendimų ar prašymų, o apsiribojama tik bendro pobūdžio pasisakymu. Kita vertus, šios administracinės bylos dalykas yra konkretūs Šiaulių kadastro skyriaus ir Šiaulių registro skyriaus sprendimai bei Komisijos sprendimas, dėl kurių panaikinimo pareiškėja kreipėsi į teismą. Atsakovas nesutinka, kad buvo pažeistos pareiškėjos nuosavybės teisės, nepagrįstai apribojant savininko teisę registruoti vieną padalintų sklypų, tuo pačiu neregistruojant nuosavybės teisių į kitus priklausančius sklypus. Nurodė, kad nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į juos registruojami laikantis Įstatyme ir Registro nuostatuose nustatytų reikalavimų. Įstatymo 16 straipsnio 1 dalis ir Registro nuostatų 69 punktas numato, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Atsižvelgiant į šiuo atveju pateiktą NŽT sprendimą, akivaizdu, kad visas 12.5492 ha ploto žemės sklypas yra pertvarkytas padalijimo būdu į naujai suformuotus šešiasdešimt aštuonis žemės sklypus, tačiau dėl šio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimo pareiškėjas nesikreipė ir atitinkamo prašymo nėra pateikta. Priešingai, pareiškėja teikia prašymą įregistruoti tik vieną iš naujai suformuotų žemės sklypų, tokiu būdu kurdama situaciją, kuomet esant įregistruotam nekilnojamajam daiktui ir nuosavybės teisėms į jį, atskiru daiktu dar kartą būtų įregistruota šio nekilnojamojo daikto dalis ir pakartotinai atlikta nuosavybės teisių registracija į ją. Pažymėjo, jog tokiu būdu būtų pažeistas aukščiau minimas Įstatyme ir Registro nuostatuose numatytas teisinis reguliavimas, kuris nenumato dvigubos registracijos į tą patį daiktą (ar jo dalį) galimybės, kadangi taip būtų pažeistas Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumas ir išsamumas. Paaiškino, kad Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrašydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadastro tvarkytojas kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi šiuos daiktus Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Vertinant pareiškėjos pateiktą prašymą, prašymo tenkinimo atveju, dviejų Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų ribos Nekilojamojo turto kadastro žemėlapyje dalinai sutaptų arba kirstųsi, tačiau Kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, kad prieš pažymint Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas, turi būti patikrinama, ar žemės sklypų ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų Nekilojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja. Kadastro įstatymo 14 straipsnio 5 punkte nurodoma, kad kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje. Atsakovas nurodė, jog teisės aktai nenumato galimybės tuo pačiu metu Nekilnojamojo turto registre atskirais nekilnojamojo turto objektais registruoti tiek visą nekilnojamąją daiktą, kuris yra padalintas NŽT sprendimo pagrindu, tiek ir atidalintą jo dalį, o tuo pačiu – dvigubai įregistruoti ir nuosavybės teises į šiuos nekilnojamus daiktus. Pareiškėja, kurios iniciatyva buvo priimtas NŽT sprendimas dėl 15.5492 ha ploto žemės sklypo pertvarkymo, elgiasi nesąžiningai, nesikreipdama dėl viso žemės sklypo registro duomenų pakeitimo, bet tuo pačiu teikdama prašymą tik dėl vieno iš šešiasdešimt aštuonių atidalintų ir naujai suformuotų žemės sklypų įregistravimo. Taip pat pastebėjo, kad pareiškėjos skunde be bendro pobūdžio CK straipsnių, nėra nurodyta nei vienos CK, Registro įstatymo, Kadastro įstatymo ar kitos teisės normos, kurios reikalavimų Registrų centras, būdamas Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytoju, nebūtų laikęsis ar būtų pažeidęs.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės skundas ir patikslintas skundas atmestini.
Byloje ginčas kilo dėl Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Šiaulių skyriaus 2021 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. SPR5-8430 (14.4 E), Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Šiaulių skyriaus 2021 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. SPR4-6507 (14.5 E), Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. CSPR-252 teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas.
Byloje nustatyta, kad 2021 m. gegužės 26 d. prašymą Nr. 27108771 įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, žemės sklypą, kurio (duomenys neskelbtini) ir kartu su prašymu pateiktą Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą. 2021 m. birželio 1 d. Registro departamento Šiaulių skyrius priėmė sprendimą Nr. SPR4-6507 (14.5 E), kuriuo nusprendė sprendimo dėl pareiškėjo nuosavybės teisių įregistravimo priėmimą atidėti, kadangi žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 31SK-1411-(14.31.110.) „Dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“), nusprendė sprendimo dėl prašymo priėmimą atidėti, kadangi žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, minėto sprendimo pagrindu padalintas į šešiasdešimt aštuonis žemės sklypus, tačiau valstybės įmonei Registrų centrui pateiktu prašymu Nekilnojamojo turto registre prašoma įregistruoti nuosavybės teises ne į visus naujai suformuotus nekilnojamuosius daiktus, o tik į vieną padalijimo būdu suformuotą žemės sklypą. 2021 m. birželio 2 d. Kadastro departamento Šiaulių skyrius priėmė sprendimą Nr. SPR5-8430 pareiškėjos prašymą atmesti, nes priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus 2021 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. SPR4-6507 (14.5 E) prašymą atmesti. Pareiškėja, nesutikdama su priimtu sprendimu, kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją, prašydama panaikinti aukščiau priimtus sprendimus. 2021 m. rugpjūčio 12 d. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, atmetė skundą ir paliko galioti Šiaulių registro skyriaus 2021 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. SPR4-6507 (14.5 E) ir Šiaulių kadastro skyriaus 2021 m. birželio 2 d. priimtą sprendimą Nr. SPR5-8430 (14.4 E).
Byloje ginčo nėra, kad pareiškėjai UAB „Autotiltas“ priklauso įregistruotas 12.5492 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 31SK-1411-(14.31.110.) žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietoje, padalintas į šešiasdešimt aštuonis žemės sklypus. Pareiškėja 2021 m. gegužės 26 d. pateikė prašymą Nr. 27108771 įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, vieną iš atidalintų šešiasdešimt aštuonių žemės sklypų, kurio (duomenys neskelbtini). Atitinkamai administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, kuriais atsisakyta įregistruoti vieną iš šešiasdešimt aštuonių atidalintų žemės sklypų.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti.
Teismų praktikoje aiškinant Nekilnojamojo turto registro paskirtį yra konstatuota, kad nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų pagal pateiktus dokumentus apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į registrą/kadastrą ir išviešinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011; 2015 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-835-502/2015).
Pažymėtina, kad registro tvarkytojas nesprendžia fakto klausimų, bet juridinius faktus registruoja ir išregistruoja remdamasis jam pateiktais juridinių faktų atsiradimą ir pasibaigimą patvirtinančiais dokumentais, nustatytais Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas.
Prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarką reglamentuoja Registro įstatymo 26 straipsnis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai (toliau – ir Nuostatai).
Nuostatų 60 punkte numatyta, kad nagrinėjant prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos ar pakeisti nekilnojamojo daikto Registro duomenis, patikrinama, ar: 1) Registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (60.1 papunktis); 2) registruoti pateiktuose dokumentuose pateikti visi duomenys, nurodyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnyje (60.2 papunktis); 3) nėra aplinkybių, nustatytų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje (60.3 papunktis); 4) prašyme nurodyti visi asmenys, susiję su teisine registracija, jų identifikavimo duomenys, taip pat dalykas, kurį prašoma įregistruoti ar išregistruoti (60.4 papunktis). Išnagrinėjus prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos ar pakeisti Registro duomenis, gali būti priimamas vienas iš sprendimų, nurodytų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje (Nuostatų 61 punktas).
Registro įstatymo 29 straipsnio 7 punkte numatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje susidarė situacija, kuomet pareiškėjai nuosavybės teise valdant 12.5492 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ji pati kreipėsi į teritorinį registratorių, prašydama įregistruoti nuosavybės teises į vieną iš aukščiau nurodyto atidalinto sklypo dalių, nors prašymo teritoriniam registratoriui pakeisti Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis nepateikė.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) 17 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, kad įrašydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi šiuos daiktus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas patikrinama, ar žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja, išskyrus atvejus, kai šių žemės sklypų ribos Kadastro nuostatų nustatyta tvarka atliekant kadastrinius matavimus nustatytos tiksliau.
Teismas sutinka su atsakovo išdėstyta pozicija, kad pastarasis neturi teisės Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kitokio žemės sklypo ploto ir jo ribų, t. y. veikdamas įstatymo ribose, atsakovas gali perkelti į Nekilnojamojo turto registrą / kadastrą duomenis, tačiau negali pats nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų.
Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad Teritorinis registratorius (Šiaulių registro skyrius, Šiaulių kadastro skyrius) teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamiesi Registro įstatymo 29 straipsnio 7 dalimi netenkino pareiškėjos UAB „Autotiltas“ prašymo įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, žemės sklypą, kurio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto kadastre (registro įrašo (duomenys neskelbtini)) ir kartu su prašymu pateiktą Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą.
Netenkinus pareiškėjos prašymo dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, netenkintas ir išvestinis pareiškėjos UAB „Autotiltas“ reikalavimas įpareigoti atsakovą patenkinti pareiškėjos 2021 m. gegužės 26 d. prašymą Nr. 27108771.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Autotiltas“ skundą ir patikslintą skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.