Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. B., jo atstovui advokatui Evaldui Valčiukui, nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos atstovui Vaidui Maziliauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. skundą dėl Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2016-03-30 nutarimo Nr. 14N-55694254-16,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja Viktorija Astramovič surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-55690722-16 A. B. dėl to, kad šis 2016-03-30 apie 13.30 val. J. Lelevelio g. 4, Vilniuje, būdamas viešoje vietoje, nesilaikydamas saugumo reikalavimų, naudojo civilines pirotechnikos priemones – sprogdino pirotechnikos gaminius (petardas) ir sukėlė žmonių sumaištį ir nepasitenkinimą. Tokiais veiksmais padarė LR ATPK 176¹ str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą.

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiasis tyrėjas Vaidas Maziliauskas 2016-03-30 nutarimu Nr. 14N-55694254-16 pripažino A. B. pažeidus Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos įstatymo 16 str. 1 d. 2 p . nuostatas ir už LR ATPK 176¹ str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą A. B. paskyrė 20 eurų dydžio baudą su pirotechnikos priemonių konfiskavimu.

A. B. padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2016-03-30 nutarimą Nr. 14N-55694254-16, ir nutraukti jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Skunde nurodo, kad jis 2016 m. kovo 30 d., Lietuvos pieno gamintojų asociacijos organizuojamos Lietuvos pieno gamintojų eisenos ir piketo prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos metu, netoliese J. Lelevelio g. 4 esančio pastato, vadovaudamasis pirotechnikos priemonės naudojimosi instrukcija, atsitraukęs saugiu atstumu nuo pikete dalyvaujančių asmenų, ant tvirto ir nedegaus pagrindo - žolės, panaudojo pirotechnikos priemonę „Suktukas“. Netrukus po pirotechnikos priemonės panaudojimo prie pareiškėjo priėjo policijos pareigūnas ir pradėjo aiškintis pirotechnikos panaudojimo aplinkybes. Pareiškėjas buvo pristatytas į policijos komisariatą. Pareiškėjas paaiškino, kad pirotechnikos priemonę panaudojo laikydamasis pirotechnikos priemonės naudojimo instrukcijoje nurodytų reikalavimų, t.y. atsitraukęs saugiu atstumu nuo pikete dalyvaujančių asmenų minios, nesiekė sutrikdyti viešąją rimtį ar sukelti pavojų aplinkiniams ir to nepadarė. Panaudota pirotechnikos priemonė nėra pagaminta skristi, ji naudojama ir veikia ant horizontalaus pagrindo, nekelia realaus pavojaus ar didelio triukšmo. Pareiškėjas 2016-03-30 nutarimu Nr. 14N-55694254-16 buvo nubaustas pagal LR ATPK 176¹ str. 1 d. 20 eurų bauda dėl to, kad pažeidė Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo 16 str. 1 d. 2 p. Galiojančiame Kontrolės įstatyme tokio punkto iš viso nėra. Kontrolės Įstatymo 16 str. 1 d. nustato leidimo prekiauti Fl ir F2 kategorijos pirotechnikos priemonėmis išdavimo tvarką. Atsižvelgiant į nutarime nurodytas aplinkybes, tikėtina, kad yra suklysta dėl taikytino straipsnio ir šiuo atveju norėta nurodyti šio įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. Minėtas punktas numato, kad draudžiama naudoti civilines pirotechnikos priemones (išskyrus Fl kategorijos fejerverkus) arčiau kaip 30 metrų nuo mokyklų, gydymo ir reabilitacijos įstaigų, kulto, šarvojimo patalpų, jeigu tai nesuderinta su pastatų (statinių) ar patalpų valdytojais, taip pat kitose savivaldybės tarybos nustatytose vietose. Pirotechnikos priemonė buvo panaudota šalia pastato, esančio J. Lelevelio g., kuriame nėra įsikūrusi nei viena iš Kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. nurodytų organizacijų. Pirotechnikos priemonė buvo panaudota toliau nei 30 metrų nuo artimiausių pastatų. Pareiškėjas laikėsi visų pirotechnikos priemonės „Suktukas" gamintojo Luiyang Leping Fireworks& Firecracks Import& Export Co Ltd nustatytų naudojimo reikalavimų, t.y. (i.) pirotechnikos priemonė buvo naudojama lauke, ant lygaus pagrindo - žolės; (ii.) uždegus pirotechnikos priemonę pareiškėjas atsitraukė didesniu nei 8 metrų atstumu bei įsitikino, kad aplink padėtą pirotechnikos priemonę nėra kitų asmenų, esančių arčiau nei 8 metrai. Pareiškėjo panaudota pirotechnikos priemonė nėra tokio galingumo, kuris galėtų sukelti realų pavojų aplinkiniams. Taigi, pirotechnikos priemonė buvo panaudota laikantis visų gamintojo nustatytų saugumo reikalavimų, taip užtikrinant Pareiškėjo bei aplinkinių saugumą. Atkreiptinas dėmesys, kad jokios sumaišties tarp piketo dalyvių ar aplinkinių nekilo, o pirotechnikos priemonė, kaip nurodyta aukščiau, buvo panaudota laikantis saugumo reikalavimų. Taip pat pabrėžtina, kad skirtingai, nei kad nurodyta Nutarime, pareiškėjas panaudojo tik vieną pirotechnikos priemonę. Netiksli ir neteisinga informacija, nepagrįsta jokiais įrodymais, patvirtina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato vyriausiasis tyrėjas Vaidas Maziliauskas netinkamai ir neobjektyviai ištyrė visas reikšmingas pareiškėjo atliktų veiksmų aplinkybes, dėl to priėmė pagrįstą ir neteisėtą Nutarimą.

Vertinant pareiškėjo veiksmus būtina atsižvelgti į vykusio renginio, kurio metu buvo panaudota pirotechnikos priemonė, specifiką bei pobūdį. Pareiškėjas pirotechnikos priemonę panaudojo vykstant Lietuvos pieno gamintojų eisenai piketo metu. Viešai žinoma ir įprasta, kad tokio pobūdžio renginiuose dalyvaujantys asmenys naudoja priemones, sukeliančias garso efektus - racijas, garsiakalbius, nešiojamas kolonėles, kurios sukelia didesnius garso efektus, nei pirotechnikos priemonės. Šiuo atveju negalima suabsoliutinti pirotechnikos priemonės panaudojimo aplinkybės, esą savaime reiškiančios, kad buvo sukelta sumaištis ir pažeista viešoji tvarka. Pareiškėjas nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir nesutrikdė viešosios tvarkos bei nesukėlė sumaišties. Akivaizdu, jog Pareiškėjo atliktas veiksmas nebuvo itin neįprastas ir galėjęs „sukelti sumaištį" vykusio renginio (protesto eisenos ir piketo) kontekste. Šiuo atveju vienintelis įrodymas, kurio pagrindu buvo surašytas skundžiamas Nutarimas, yra pareigūno surašytas Protokolas. Jokių papildomų įrodymų (pvz., liudytojų paaiškinimų ir pan.) byloje nėra. Šiuo atveju Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato vyriausiasis tyrėjas Vaidas Maziliauskas priėmė Nutarimą vadovaudamasis vieninteliu dokumentu - Protokolu, kuriame abstrakčiai nurodyta, esą Pareiškėjas, nesilaikydamas saugumo reikalavimų, naudojo civilines pirotechnikos priemones - sprogdino pirotechnikos gaminius (petardas) ir sukėlė žmonių sumaištį bei nepasitenkinimą. Savo ruožtu tyrėjas V. Maziliauskas iš esmės perrašė Protokolo turinį. Pažymėtina, jog Pareiškėjas, priešingai nei nurodyta Nutarime, policijos pareigūnams nenurodė, esą „nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius", kadangi jis nemanė padaręs pažeidimą, o kas yra kiti pažeidimo dalyviai iš viso nežino. Akivaizdu, kad šiuo atveju buvo netinkamai ir nevisapusiškai įvertinos susiklosčiusios aplinkybės. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato tyrėjai neįvertino pirotechnikos priemonės galingumo, jos naudojimo pavojingumo aplinkiniams, atstumo nuo aplinkinių asmenų bei pastatų, kitų reikšmingų aplinkybių. Būtent šios nurodytos aplinkybės lėmė, kad buvo nepagrįstai nustatyta, esą Pareiškėjas padarė teisės pažeidimą ir atitinkamai nepagrįstai buvo paskirta 20 EUR bauda.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas prašė tenkinti skundą, nurodė, kad A. B. užtikrino saugumą, panaudodamas pirotechnikos gaminį pagal instrukcijas – jis panaudojo dvi pirotechnikos priemones, toliau nuo žmonių susibūrimo, ne ant šaligatvio, o ant žolės, ne mažiau kaip už 8 metrų. Žmonių šalia naudojant tas pirotechnikos priemones nebuvo. Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas tai leido daryti, kadangi jis numato, kad pirotechnikos priemones draudžiama naudoti, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, naudoti priemones nuo 22 h vakaro iki 8 h ryto, išskyrus švenčių dienas, taip pat per masinius renginius, kuriuos rengti vykdomoji savivaldybės institucija yra išdavusi leidimą. Taigi, įstatymas daro išimtį, kad pirotechnines priemones galima naudoti per masinius renginius nuo 22h iki 8h. Vilniaus savivaldybė yra patvirtinusi tvarkymo ir švaros taisykles, kuriose yra apribojama šita įstatymo nuostata, tai yra, nors įstatymas ir leidžia naudoti pirotechnikos priemones minėtu laiku, savivaldybės taisyklės sako, kad per masinius renginius to daryti negalima važiuojamosiose kelio dalyse ir pėsčiųjų judėjimo zonose. Žolė nėra nei važiuojamoji kelio dalis, nei pėsčiųjų judėjimo zona, o tas apribojimas, kad negalima naudoti per masinius renginius, prieštarauja įstatymui. Jos nepagrįstai susiaurina civilinių pirotechnikos priemonių naudojimo galimybes. Jos numato, kad renginiuose jų naudoti apskritai negalima, tuo tarpu, įstatymas daro išlygą, kad galima naudoti. A. B., susipažinęs su įstatymo nuostatomis ir atsižvelgdamas į tai, kad tokiuose renginiuose yra įprastas triukšmas ir visokios garsą stiprinančios priemonės, tai yra megafonai ir taip toliau, panaudojus tas pirotechnikos priemones, jos nebuvo pavojingos, jos tiesiog sukėlė garsą. Jis jas naudojo laikydamasis visų instrukcijų, tad rimtis negalėjo būti sutrikdyta, kadangi rimties ten apskritai nebuvo, buvo masinis renginys, kuriame buvo daug triukšmo, dėl to, jis nepadarė šio pažeidimo, kuriuo jis baudžiamas. Ar mitingo metu buvo duotas leidimas naudoti pirotechnikos priemones, nežino.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje paaiškino, kad jis pripažįsta, jog numetė petardą, bet nesutinka, kad tuo sukėlė pavojų aplinkiniams ar turtui. Ji buvo numesta ant žolyno, kur nebuvo žmonių. Jei būtų kam nors sukėlęs pavojų, kiti žmonės būtų jį apskundę mitinge buvusiems pareigūnams, ar prie jo priėję uniformuoti pareigūnai. Dabar priėjo civiliais rūbais apsivilkę asmenys. Buvo mitingas, skanduotės, eisena, jis numetė petardą – tai buvo nepasitenkinimo išreiškimo forma. Mitingas vyko gatvėje, kuria žygiavo žmonės. Gatvės dabar negali pasakyti, nes yra ne vietinis, tai buvo prie Žemės ūkio ministerijos pastato. Ten buvo galutinė stotelė. O petardą numetė ant žolyno prie pastato. Kad jos skeveldros lėktų link žmonių, taip nebuvo. Petarda duoda tik garsinį efektą, nei sprogimo, nei žiežirbų nėra. Po petardos metimo jį iš karto sulaikė civiliais rūbais apsirengę žmonės, nuvedė prie uniformuoto policijos pareigūno, pasakė, kad va šitas sprogdino. Jis neklausė mitingo organizatoriaus, ar galima naudoti pirotechnikos gaminių. Jis iš karto pripažino, kad susprogdino petardą, bet nepripažįsta, kad jis tuo padarė administracinį teisės pažeidimą.

Liudytojas A. A. teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra Vilniaus apsk. VPK Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos II Skyriaus vyr. patrulis. A. B. matė mitingo prie Žemės ūkio ministerijos metu. Jis buvo be uniformos, nes vykdė ne viešą patruliavimą. Jo užduotis buvo pastebėti asmenis ir perduoti juos viešiems patruliams. A. B. uždegė bei metė petardą, ji sprogo šalia žmonių. A. B. matė metant tik vieną petardą. Petardas mėtė ne vienas asmuo. Buvo mitingas, pilna žmonių. Jei nuo Operos atitrauksi 20 metrų ir nuo Žemės ūkio ministerijos 20 metrų gautųsi koridorius. O ten buvo pilna žmonių, pastatai šalia iš visų pusių. Negali pasakyti, ar petarda sprogo ant žolės, ar ant šaligatvio. Žolės ten tik metras ar du nuo pastato.

Liudytojas A. N. teismo paaiškino, kad buvo renginys – ūkininkų piketas. Buvo eisena link Žemės ūkio ministerijos. Eisenos metu buvo sprogdinamos petardos, tai girdėjosi. Jis asmeniškai buvo prie Žemės ūkio ministerijos. Kai eisena atėjo į mitingo vietą prie Žemės ūkio ministerijos, buvo sprogdinamos petardos dar Gedimino prospekte. Mobilios kuopos pareigūnai jau buvę įspėję piliečius dėl šių petardų sprogdinimo. Piketui einant į galą, prie jo priėjo du neuniformuoti pareigūnai, atvedė A. B. ir pasakė, kad būtent jis sprogdino petardas. Jis pats asmeniškai nematė A. B. sprogdinant petardas. Asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į 3 policijos komisariatą. Iš pradžių įsėdo į tarnybinį automobilį, jis paprašė to asmens dokumentų, asmuo prisipažino, padavė asmens dokumentą, ištraukė dar nesusprogdintas petardas. Jis buvo nuvežtas į policijos komisariatą. Sutarė su autobuso vairuotoju, kad jis palauktų A. B., pagreitino protokolo surašymo procedūrą, po to atvežė jį atgal į renginio vietą. Tos petardos pakankamai garsios, jos gali sukelti sumaištį minioje. Petarda nebuvo padėta, ji buvo metama. Kadangi buvo pikete daug žmonių, maksimalus atstumas, kiek petarda galėjo sprogti nuo žmogaus – buvo pusė metro ar metras. 8 metrai sudarė pusę aikštės. Piketo dalyvių skaičiaus nepamena, galėjo būti iki tūkstančio. Sumaišties šiuo atveju gal ir nesukėlė tos petardos, nes mitinge buvo suaugę žmonės. Žmonių nusiskundimų nebuvo gauta dėl petardų, pareigūnai patys vertina situaciją renginių metu. Buvo nepatenkintų žmonių tokiais veiksmais, net ir tarp pačių piketo dalyvių. Jis negali atsakyti, kodėl nebuvo sulaikyti kiti petardas sprogdinę asmenys, gal sprogdinimų metu pareigūnai buvo nuo jų toliau ir asmenų neidentifikavo. A. B. buvo pastebėtas veiksmo metu, uždegantis ir metantis petardą. Išsiaiškinti kitus petardų sprogdintojus, nebuvo fizinės galimybės. Nemano, kad tokiame kiekyje žmonių petardas sprogdinti yra saugu, turi būti išduotas leidimas. Paprastai tokio pobūdžio renginiams savivaldybė neišduoda leidimų naudoti pirotechnikos gaminius. Jie išduodami koncertams išskirtiniais atvejais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.).

LR ATPK 176¹ str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už civilinių pirotechnikos priemonių įsigijimo, naudojimo nustatytos tvarkos pažeidimą. Ši teisės norma yra banketinė ir sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis teisės aktu, reglamentuojančiu pirotechnikos priemonių naudojimo tvarką.

A. B. skundžiamu nutarimu inkriminuota, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo 16 str. 1 d. 2 p. nuostatas. Teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime netiksli nuoroda į teisės akto, nustatančio pirotechnikos priemonių naudojimo tvarką, atitinkamą dalį, tačiau teismas vadovaudamasis LR ATPK 284 str. 2 d., gali ištaisyti šį trūkumą, konstatuodamas, kad šiuo atveju pirotechnikos priemonių naudojimo tvarką reglamentuoja minėto įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., kuriame numatyta, jog „draudžiama, naudoti civilines pirotechnikos priemones (išskyrus Fl kategorijos fejerverkus) arčiau kaip 30 metrų nuo mokyklų, gydymo ir reabilitacijos įstaigų, kulto, šarvojimo patalpų, jeigu tai nesuderinta su pastatų (statinių) ar patalpų valdytojais, taip pat kitose savivaldybės tarybos nustatytose vietose.“

Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2015-06-17 sprendimu Nr. 1-70 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.28 punktas patikslina vietų, kuriose draudžiama naudoti pirotechnikos gaminius, sąrašą, nustatydamas, kad „Draudžiama, be suderinimo su kompetentingu Savivaldybės administracijos padaliniu naudoti civilines pirotechnikos priemones masinio žmonių susibūrimo vietose (renginiuose, autobusų ir troleibusų stotelėse, stotyse, požeminėse perėjose ir pan.), važiuojamosiose kelio dalyse, pėsčiųjų judėjimo zonose. Pagal šių Taisyklių 5.6 punktą, renginys - koncertas, festivalis, šventė, ceremonija, minėjimas, paroda, eitynės, varžybos, mugė, reklaminė, pramoginė, socialinė, meninė ar kitokio pobūdžio akcija, filmo, reklamos, audiovizualinio kūrinio filmavimas, fotosesija ar kitas tam tikrą laiką trunkantis asmens organizuotas žmonių susibūrimas viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku, skirtas tenkinti kultūrinius, sporto, verslo, socialinius ar kitus poreikius. <...> Pagal šią sąvoką Lietuvos pieno gamintojų eisena ir piketas prie LR Žemės ūkio ministerijos, laikytina viešu renginiu, todėl sistemiškai laikantis minėtų teisės aktų nuostatų, pirotechnikos gaminių naudojimas jo metu neleistinas be suderinimo su kompetentingu Savivaldybės administracijos padaliniu. Kai nurodė policijos pareigūnai, taip pat administracinėn atsakomybėn asmuo, jie neturėjo duomenų, kad savivaldybė būtų davusi leidimą naudoti pirotechnikos gaminius piketo metu. Skirtingai, nei nurodo pareiškėjo atstovas, Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.28 punkto nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 3 p. nuostatoms, nes trečiame punkte apibrėžtos sąlygos laiko atžvilgiu, kai draudžiama naudoti pirotechnikos priemones, o 2 punkte – sąlygos vietos atžvilgiu. Šiuo atveju A. B. nubaustas už tai, kad panaudojo pirotechnikos gaminius netinkamoje vietoje –žmonių susibūrimo vietoje.

Teismas laiko nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad pažeidimo sudėtis ir pareiškėjo kaltė byloje įrodinėjama vieninteliu dokumentu – administracinio teisės pažeidimo protokolu. Bylos medžiagoje yra policijos pareigūnų A. A. bei A. N. tarnybiniai pranešimai. A. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-03-30 apie 13.30 val. J. Lelevelio g. 4, Vilniuje, A. B. sprogdino garsines petardas, tuo sukeldamas viešosios tvarkos pažeidimą. Minėtas asmuo su savimi turėjo 8 garsines petardas bei pripažino jas sprogdinęs Pienininkų piketo metu. (b.l. 13) A. A. patvirtino, kad 2016-03-30 mitingo prie Žemės ūkio metu apie 13.30 val. matė, kaip vaikinas iš kišenės išsitraukė petardą, ją uždegė ir numetė šalia žmonių, ji susprogo. (b.l. 12) Teismo posėdyje liudytojas A. A. patvirtino šias aplinkybes, patikslino, kad petarda sprogo šalia žmonių, A. N. taip pat nurodė, kad piketas buvo gausus, jame dalyvavo apie tūkstantis žmonių, todėl nuo petardos iki žmonių galėjo būti iki 1 metro atstumas.

Pareiškėjas neneigia policijos pareigūnų užfiksuoto fakto, kad būtent jis protokole nurodytu laiku ir vietoje (2016-03-30 13.30 val. J. Lelevelio g. 4, Vilniuje) panaudojo pirotechnikos gaminį – suktuką.

Šiuo atveju pareiškėjas pažeidimo sudėties nebuvimą grindžia tuo, kad A. B. panaudojo pirotechnikos gaminį petardą, laikydamasis jos gamyklinėje naudojimo instrukcijoje nustatytų reikalavimų. (b.l. 7), kuri numato, kad suktukas (petarda) naudojama tik lauke, padėjus gaminį ant lygaus ir ugniai atsparaus paviršiaus, atsitraukus ne mažesniu nei 8 metrų atstumu. Tačiau gamyklinė instrukcija nustato saugaus gaminio naudojimo taisykles tik jo naudotojo atžvilgiu. Minėtieji teisės aktai nustato pirotechnikos gaminių naudojimo apribojimus, atsižvelgiant į tai, kad jų panaudojimas tam tikromis aplinkybėmis gali sukelti pavojų aplinkiniams, o būtent vietose, kur žmonių susibūrimas, kur nekontroliuojamas kitų asmenų judėjimas, nepriklausantis nuo pirotechnikos gaminio naudotojo valios. Šiuo atveju pirotechnikos gaminys buvo panaudotas masinio žmonių susibūrimo vietoje – renginyje, pikete.

Be to, kaip nurodė pareiškėjas, jis numatė petardą ant žolyno prie pastato, esančio Lelevelio g. 4, Vilniuje (Žemės ūkio ministerijos). Pagal https://www.google.lt/maps/streetview duomenis akivaizdžiai, matyti, kad tas žolyno plotas nuo pastato tesiekia keletą metrų. Šią aplinkybę patvirtino A. A., nuodydamas, kad žolės, ant kurios kaip teigia pareiškėjas juosta iki Žemės ūkio ministerijos pastato nesiekia 8 metrų.

Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, kad A. B. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl civilinių pirotechnikos priemonių naudojimo nustatytos tvarkos pažeidimo.

ATPK 20 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Remiantis ATPK 30² str., skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

LR ATPK 176¹ str. 1 d. sankcijoje numatytas įspėjimas arba bauda nuo 14 iki 28 eurų su pirotechnikos priemonių konfiskavimu arbe be konfiskavimo. Nutarime nurodyta, kad pažeidėjo atsakomybė lengvina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš pažymos apie administracines nuobaudas, nustatyta, kad A. B. niekada anksčiau nėra baustas administracine tvarka, nėra padaręs jokių pažeidimų. Vadovaujantis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad A. B. nepagrįstai buvo paskirta bauda, artima sankcijoje numatytam vidurkiui. Pirmą kartą padariusiam pažeidimą asmeniui, esant tik jo atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, be to atsižvelgiant į aplinkybę, kad pirotechnikos gaminio panaudojimas renginio metu nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, turėtų būti skiriama minimali sankcijoje numatyta nuobauda

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. B. pagrįstai buvo pripažintas padaręs LR ATPK 176¹ str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, jis paskyrė nuobaudą, vadovaudamasis byloje surinktais dokumentais, tačiau paskyrė pernelyg griežtą nuobaudą, todėl Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2016-03-30 nutarimas Nr. 14N-55694254-16 keistinas, skiriant pažeidėjui įspėjimą, konfiskuojant pirotechnikos priemones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 5 p., 4 d., 5 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str.,

nutarė:

tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. skundą iš dalies, pakeisti Vilniaus apskrities Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2016-03-30 nutarimą Nr. 14N-55694254-16– paskirti A. B. už LR ATPK 176¹ str. 1 d. numatytą pažeidimą įspėjimą su pirotechnikos priemonių konfiskavimu.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.