Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. S. 2011 m. gegužės 21 d. apie 18:30 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, L. seniūnijoje, Š. kaime, U. S. gyvenamosios sodybos kieme, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė U. S. į veidą, tuo jam padarydamas nosies kaulų lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, poodinę kraujosruvą dešinės akies srityje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes U. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų.

Kaltinimas J. S. įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįstas šiais duomenimis:

J. S., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 m. gegužės 21 d. apie 18:30 val. vakare atvažiavo į Š. kaimą su savo draugu T., kurio pavardės nežino. Norėjo išsiaiškinti kas sumušė jo brolį A. A. Atvažiavus į Š., ten vienas žmogus patvirtino, kad jo brolį mušė ir U. S., kurį pažįsta kaip to paties kaimo gyventoją. Jis nuvažiavo į U. S. sodybą, nuėjo į kiemą. Kieme buvo daug žmonių, tame tarpe ir U. S., jo brolis E., mergina kažkokia, kurios vardo nežino, neprisimena, ar buvo jo mama. U. buvo neblaivus, nes tai matėsi iš jo stovėsenos, nes jis vos judėjo, nerišliai kalbėjo. Jis, nieko nesakęs, tyčia trenkė iš delno U. į veidą, kažkur į kaktos sritį. Po to, kai sudavė smūgius U., jis nieko jam nesakė ir išėjo iš kiemo bei išvažiavo. Pabuvęs kaime, jis išsiaiškino, kad U. nemušė jo brolio, todėl vėl grįžo pas U. į namus jo atsiprašė, kad be reikalo sumušė jį. Pasielgė netinkamai, dėl to labai gailisi, nes sumušė nekaltą žmogų (b.l. 41);

Nukentėjusysis U. S. parodė, kad 2011 m. gegužės 21 d. vakare pas jį į namus atėjo pažįstamas J. S.. Jis pats buvo išgėręs. J. S. trenkė vieną kartą į veidą kumščiu. Pradėjo svaigti galva ir jį išvežė į Šiaulių ligoninę. J. S. visiškai jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 27);

Liudytojas E. S. parodė, kad 2011 m. gegužės 21 d. apie 18.30 val. jis buvo savo namų, esančių Pakruojo rajone, Š. kaime, kieme ir kalbėjosi su savo pussesere E. D. Jo mama V. S. buvo namo viduje. Kai kalbėjosi, kaip tik iš lauko tualeto išėjo jo brolis U. S. ir ėjo per kiemą link namo, kur jis buvo. Tuo pačiu metu kelyje pro jų sodybą važiavo automobilis, tamsios spalvos „VW Golf“ su tamsintais galiniais langais. Iš keleivio pusės išlipo J. S., kuris anksčiau gyveno jų kaime, jis praėjo pro jį ir atėjęs prie U. S., kuris irgi buvo pasiruošęs sveikintis, jam trenkė vieną kartą į kairę veido pusę kumščiu. J. S. daugiau U. nesudavė nei vieno smūgio, nespyrė, pradėjo sakyti, kad jis sudavė smūgį U. už tai, kad U. sumušė tą pačią dieną jo brolį (b.l. 32-33);

Liudytoja E. D. parodė taip pat, kaip liudytojas E. S. (b.l. 31);

Liudytojas T. P. parodė, kad jis nuvežė J. S. į Š. kaimą į vieną kiemą, tačiau ką jis ten darė, nematė (b.l. 37);

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad U. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 16);

Iš atsisakymo nuo civilinio ieškinio matyti, kad Šiaulių teritorinė ligonių kasa atsisakė nuo civilinio ieškinio, nes J. S. atlygino 815,24 Lt žalą (b.l. 26).

Kaltinamojo J. S. veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, nes jis tyčia sužalojo kitą žmogų, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 str. 1 d.).

Kadangi už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama ir laisvės apribojimo bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis J. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąjį J. S. prašė nubausti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant per bausmės laikotarpį bendrauti su nukentėjusiuoju U. S.. Kaltinamasis J. S. visiškai sutiko su siūloma bausme.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam J. S., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54-55 straipsniuose.

Kaltinamasis J. S. yra neteistas (b.l. 43), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, administracine tvarka baustas (b.l. 49-51), yra dirbantis, į Pakruojo rajono PSPC psichiatrijos ir priklausomybių įskaitas neįrašytas (b.l. 53), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, todėl už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, J. S. skirtina 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, jam bausmės laikotarpiu uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiuoju U. S. (BK 48 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p.).

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomoji priemonė nuteistajam J. S. neskirtina, nes nėra tam pagrindo (BPK 119 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

J. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, jam bausmės laikotarpiu uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiuoju U. S.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomosios priemonės J. S. neskirti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.