- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-27
- Bylos Nr.
- N-261-3979-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-11-3-00521-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. L. (M. L.) apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarimo M. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2010 m. birželio 7 d. surašė M. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. birželio 7 d. 6 val. 40 min. vairavo transporto priemonę - autobusą Neoplan N214, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,52 promilės). Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 4 d. nutarimu M. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį paskirta 1250 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams.
Teismas padarė išvadą, kad M. L. kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, patikrinimo alkotesteriu Lion alcometer 500 Nr. 19032 2010 m. birželio 7 d. 06.45 val. asmens blaivumo testo Nr. 1196 išrašas, M. L. paaiškinimas, patrulio E. P. tarnybinis pranešimas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, bei kita administracinėje byloje esanti medžiaga.
Teismas nurodė, kad liudytojas D. O. teismo posėdyje patvirtino, kad jis buvo pristatytas į autobuso vairuotojo sulaikymo vietą, kad supažindintų jį su administracine medžiaga vairuotojui suprantama kalba. Tai jam pavesta pagal pareigybės aprašymą.
Teismas padarė išvadą, kad pažeidėjo paaiškinimai, kad jis vartojo medetkų tinktūrą ir dėl to alkotesteris parodė jo girtumą, taip pat jo pateikti kiti dokumentai, nepaneigia nustatyto neblaivumo fakto, ir sprendžiant dėl atsakomybės, neturi teisinės reikšmės. Be to, yra įvertintina tai, kad vairuotojas vykdė tarnybines pareigas, vairavo autobusą, kuriame buvo apie 30 keleivių. Prieš išvykdamas į reisą savo būklės nesitikrino, nors tai privaloma. Apie negalavimą (jei toks ir buvo), įmonės administracijos neinformavo.
Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti egzistavus išskirtines aplinkybes, šalinančias M. L. atsakomybę už atliktus veiksmus. Teismas kritiškai vertino M. L. nurodytos aplinkybės, jog jis dėl kalbos nemokėjimo nesuprato kuo yra kaltinamas, nei kokius veiksmus atlieka policijos pareigūnai, nes jis pats neneigia, kad vairuotojo stažas yra 1972 m., turi Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, bei pats yra Lietuvos Respublikos pilietis.
M. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
II.
Apeliaciniu skundu M. L. prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo arba administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas pažeidė jo teises, numatytas ATPK 272 straipsnyje, kadangi nebuvo užtikrinta teisė naudotis vertėjo paslaugomis.
Administracinis teisės pažeidimo protokolas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo išverstas į jam suprantamą kalbą.
D. O. neturi reikiamo vertėjui lietuvių – rusų filologinio išsilavinimo, dirba budėtojo padėjėjo pareigose, yra statutinis tarnautojas. Visagino policijos komisariate dirba pagal darbo sutartį vertėjo pareigose, todėl jis negalėjo būti vertėju, be to protokole nepasirašė.
Vertėjas yra įspėjamas, už sąmoningai duotą melagingą vertimą jis gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187² straipsnį.
Teismas nepagrįstai nevertino rašytinių bylos įrodymų ir pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į tinkamą gynybą. Europos Žmogaus Teisių Teismas Stanford vs. Jungtinė Karalystė (1994 m.) byloje, vertindamas proceso kalbos principo reikšmę, pažymėjo, kad šis principas padeda asmeniui ne tik būti teisiniame procese, bet ir jame dalyvauti bei sekti proceso veiksmus, suprasti jų turinį ir reikšmę bei galiausiai vertinti teisines pasekmes. Kitose šio teismo bylose, (Kamasinski vs. Vokietija (1989 m.), Brozicek vs. Italija, 1989, Cuscani vs. Jungtinė Karalystė (2002 m.)) nurodoma, kad būtina kelti didelius teisės į vertimą užtikrinimo reikalavimus, nes kaltininkas turi teisę ne tik žinoti bylos, kurioje jis įtariamas aplinkybes, bet ir veiksmingai ginti save.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N12-344/2004; Administracinių teismų praktika Nr. 6, p. 88-92).
Nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose gali būti skiriama administracinė nuobauda, savo griežtumu prilygstanti kriminalinei bausmei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suteikiamos iš esmės tokios pačios teisės kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 259-2003; Administracinių teismų praktika Nr. 4, p. 64-67). Šios teisės inter alia garantuojamos ir tarptautinės teisės aktais. Viena iš tokio asmens teisių - apklausti kaltinimo liudytojus, užduoti jiems klausimus (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktas; administracinė byla Nr. N3-16/2005). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktas nustato, kad kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi teisę pats apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad tie liudytojai būtų apklausti, ir kad gynybos liudytojai būtų iškviesti ir apklausti tomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams.
Antrą kartą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas neapklausė liudytojo A. V..
M. L. 2011 m. vasario 8 d. teismo posėdžio metu pareiškė eilę prašymų, siekdamas išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Šalies argumentai
Apeliantas 2011 m. vasario 28 d. pateikė teismui prašymą susipažinti su policijos pateikta medžiaga, tačiau jam nebuvo leista to padaryti, tuo buvo pažeistas Lietuvos respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnis.
Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Užukauskas prieš Lietuvą yra išaiškinęs, jog procesinė lygybė reiškia, jog kiekvienai šaliai turi būti sudarytos galimybės pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kurios nenulemtų kuriai nors šaliai iš esmės blogesnės padėties, lyginant su oponentu. Nagrinėjamu atveju, M. L. apribojus teisę susipažinti su visą bylos medžiaga, jis negėlėjo kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.
Teismas nutarime neaptarė 2011 m. vasario 8 d. teisminio nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktų prašymų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad procesinės normos įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę (2010 m. vasario 20 d. nutartis byloje Nr. N756-164/2010). Teismas nenurodė, kodėl atmetė G. L. parodymus.
Teismas rėmėsi tik alkotesterio parodymais.
Teismas nepagrįstai atsisakė prie bylos prijungti vaistų „Medetkų tinktūra“ aprašymo instrukciją. Apeliantas teismui pateikė jo atlikto eksperimento duomenis, t. y. Vilniaus priklausomybės ligų centro išduotą medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 1055 bei Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 2730/10 (01), patvirtinančią, jog vaistinio preparato panaudojimo alkotesterio parodymai bus teigiami, rodys tariamą neblaivumą, nors remiantis kraujo ir medicininiu tyrimu jis yra blaivus.
Šalies argumentai
Apeliantas prašė išreikalauti jo neblaivumui nustatyti naudotą alkotesterį Lion Alcometer 500 ir atlikti teisme eksperimentą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui panaudojus vaistus „Medetkų tinktūra“.
Alkotesteris Lion Alkometer iš pradžių jokių duomenų neparodė. Teismo posėdžio metu liudytojas E. P. negalėjo atsakyti kodėl taip įvyko, tai kyla abejonių dėl alkotesterio naudojimo teisėtumo. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-23 „Alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos aprašu yra reglamentuota alkotesterio naudojimo tvarka, todėl jei asmuo nesilaiko šios tvarkos, manytina, kad įrodymai surinkti neleistinais būdais. Savo nutartyje šių aplinkybių teismas neaptarė.
Teismo nutarime nėra visų teismo nustatytų aplinkybių analizės ir motyvų, kodėl vieni įrodymai atmesti, o kitais remtasi. Tuo buvo pažeista ATPK 286 straipsnio 2 dalis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
M. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.
ATPK 126 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, t. y. rėmėsi tik alkotesterio parodymais.
Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, renkami atitinkami įrodymai.
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.
Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad teismas rėmėsi liudytojo E. P. ir D. O. parodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėti liudytojai duodami parodymus teisme pasižadėjo duoti teisingus parodymus, buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b.l. 119, 121). Teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais liudytojų E. P. ir D. O. parodymais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad G. L. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens žmona, todėl gali būti suinteresuota duoti palankius administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui parodymus. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad aplinkybė, jog M. L. vartojo medetkų tinktūrą, nepaneigia nustatyto M. L. neblaivumo fakto.
Teisėjų kolegija pažymi, kad transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) patikrinimo tvarką reglamentuoja Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452. Šių Taisyklių 2 punkto penktoji pastraipa (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) numato, kad tikrinimas – policijos ar karo policijos, Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnų, darbdavių ar darbdavių įgaliotų asmenų, karinių vienetų vadų ar jų įgaliotų asmenų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, karys, taip pat krašto apsaugos sistemos institucijų darbuotojas, dirbantis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbantis su potencialiai pavojingais įrenginiais, yra neblaivus (girtas).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, apelianto neblaivumas buvo tikrintas alkotesteriu Lion Alcometer 500, serijos Nr. 19032, M. L. iškvėptame ore buvo nustatyta 0,52 promilės alkoholio koncentracija. Administracinio teisės pažeidimo byloje yra minėto alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 50), iš kurio matyti, jog patikros sertifikatas išduotas 2010 m. kovo 9 d. ir galioja iki 2010 m. rugsėjo 8 d. Apelianto neblaivumas buvo tikrintas 2010 m. birželio 7 d., taigi patikros sertifikatas galiojo. Todėl darytina išvada, jog apelianto neblaivumo patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, policijos pareigūnų naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punktą M. L. turėjo teisę savo iniciatyva kreiptis į medicinos įstaigą dėl girtumo patikrinimo (medicininės apžiūros atlikimo), tačiau šia teise jis nepasinaudojo, o policijos pareigūnai pagal tų pačių taisyklių 5 punktą jo pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą neprivalėjo (tai turi būti padaryta tik tuomet, kai vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu arba objektyviai neįmanoma atlikti jo girtumo patikrinimo).
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. L. veiką kvalifikavo pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį.
Prieštaravimų ar abejonių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai administracinio teisės pažeidimo byloje nėra.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, liudytojai E. P. ir D. O. teismo posėdžio metu parodė, kad surašant M. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą, dalyvavo vertėjas, kuris vertėjavo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui į rusų kalbą. 2010 m. birželio 7 d. paaiškinime (b.l. 4) M. L. patvirtino, kad paaiškinimo tekstas jam išverstas. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo (b. l. 122-125) ir vertėjo įspėjimo (b. l. 116), bylą nagrinėjant Visagino miesto apylinkės teisme vertėjas dalyvavo, todėl M. L. turėjo galimybę pilnai realizuoti savo teises, tai yra galėjo kalbėti ir duoti paaiškinimus jam suprantama kalba, susipažinti su bylos įrodymais , teikti prašymus ir naudotis kitomis ATPK 272 straipsnyje numatytomis teisėmis. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl procesinių teisių pažeidimo yra nepagrįsti.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad liudytojas A. V. buvo apklaustas 2009 m. lapkričio 9 d. nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, liudytojas buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b.l. 60), jo parodymai išdėstyti teismo nutarime (b.l. 61-62), todėl teismas neprivalėjo iš naujo apklausti šį liudytoją.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolas (b.l. 122-125) patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašymų papildyti administracinio teisės pažeidimo bylą nereiškė.
Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Visagino miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. L. (M. L.) apeliacinį skundą atmesti.
Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.