Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Foods“ (toliau – ir UAB „Baltic Foods“, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, VMVT, atsakovas) 2020 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 69SV-558 ir 2020 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 69SV-585, kuriais pareiškėjui uždrausta tiekti į rinką šaldytą vištienos kulšelių mėsą, pareiškėjas įpareigotas susigrąžinti šį produktą iš vartotojų ir pašalinti produktą iš rinkos bei jį sunaikinti (toliau – ir Sprendimai).

2. Pareiškėjas pateikė prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, pateikiant klausimus, ar: 1) Komisijos 2005 m. lapkričio 15 d. reglamento (EB) Nr. 2073/2005 ir 2011 m. spalio 27 d. reglamento Nr. 1086/2011 nuostatos draudžia „Salmonella Infantis“ bakteriją šviežioje paukštienoje? 2) ar 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, bei Reglamentas Nr. 2073/2005, iš dalies pakeistas Reglamentu Nr. 1086/2011, turi ir gali būti aiškinama taip, kad nesaugų maisto produktą pašalinti iš rinkos, taip pat jį sunaikinti turi tas maisto tvarkymo operatorius, kuris įvežė produkciją į tos maisto priežiūros institucijos buvimo vietos valstybės narę iš kitos Europos Sąjungos (toliau – ES) narės teritorijos bei pardavė ją kitiems tos valstybės narės maisto tvarkymo operatoriams? 3) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, bei Reglamentas Nr. 2073/2005, iš dalies pakeistas Reglamentu Nr. 1086/2011, turi ir gali būti aiškinama taip, kad sankcija už nesaugaus maisto produkto patiekimą į rinką yra taikoma ne tam maisto tvarkymo operatoriui, kuris jį pagamino ar pas kurį nustatytas nesaugos produkto faktas, bet tam maisto tvarkymo operatoriui, kuris įvežė produktą į sankciją taikančios maisto priežiūros institucijos buvimo vietos valstybės narę iš kitos ES narės teritorijos bei pardavė ją kitiems tos valstybės narės maisto tvarkymo operatoriams?

3. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti atsakovą pateikti informaciją dėl didžiausiems nacionaliniams paukštienos gamintojams akcinei bendrovei (toliau – AB) „Vilniaus paukštynas“ ir AB „Kaišiadorių paukštynas“ skirtas baudas už „Salmonella Infantis“ tipo bakterijas į rinką patiektoje šviežioje paukštienoje.

4. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Tarnyba ginčijamais Sprendimais konstatavo, jog Slovakijos Respublikoje registruotos ir veikiančios kompanijos HYZA A.S. (toliau – ir HYZA, trečiasis suinteresuotas asmuo) pagaminta produkcija (šaldyta vištienos kulšelių mėsa be kaulo) yra nesaugi, nes Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (toliau – ir Institutas) 2020 m. spalio 12 d. ir 2020 m. spalio 23 d. tyrimų rezultatais produkcijoje aptiktos „Salmonella“ bakterijos. Teigė, kad ne kartą kreipėsi į atsakovą, siekdamas gauti jo oficialią poziciją dėl ES teisės aktuose nustatyto reguliavimo, susijusio su reikalavimais šviežiai paukštienai, konkrečiai dėl „Salmonella Infantis“ bakterijos leistinumo šviežioje paukštienoje, kadangi, vykdydamas atitinkamus atsakovo sprendimus dėl produkcijos pašalinimo iš rinkos ir jos sunaikinimo, iš produkcijos tiekėjų (veikiančių skirtingose ES šalyse) gavo tiek žodinius, tiek raštiškus pranešimus, kad Komisijos 2005 m. lapkričio 15 d. reglamentas (EB) Nr. 2073/2005 yra iš dalies pakeistas 2011 m. spalio 27 d. Reglamentu Nr. 1086/2011, kuris nedraudžia „Salmonella Infantis“ bakterijos šviežioje paukštienoje. Pasak pareiškėjo, atsakovas į jam adresuojamus konkrečius užklausimus atsakyti vengdavo, tačiau nustatęs „Salmonella Infantis“ bakteriją šviežioje paukštienoje savo patikrinimo aktuose ir sprendimuose konstatuodavo įvairių bendro pobūdžio teisės normų pažeidimą, vengdamas 2011 m. spalio 27 d. Reglamento Nr. 1086/2011 paminėjimo.

5. Pareiškėjo teigimu, iš skundžiamo Tarnybos 2020 m. spalio 22 d. sprendimo neįmanoma suprasti, kokia produkcija buvo tirta, nes nurodyta pareiškėjo sandėlio patikrinimo data (2020 m. spalio 21 d.) yra vėlesnė nei tyrimų data (2020 m. spalio 12 d.), minėtame sprendime taip pat nurodyta, kad sandėlio patikrinimo metu produkcijos nebuvo rasta. Pasak pareiškėjo, vertinant Tarnybos 2020 m. spalio 30 d. sprendimą, taip pat kyla klausimas, kam priklausančią produkciją tyrė atsakovas, nes pareiškėjo sandėlio patikrinimo akte nurodoma 2020 m. spalio 29 d. data, o produkcijos tyrimas atliktas 2020 m. spalio 23 d., t. y. atsakovo aktas surašytas ištyrus ne pareiškėjo, bet kito maisto tvarkymo operatoriaus turėtą produkciją. Be to, sprendimas su identišku įpareigojimų turiniu yra priimamas pareiškėjo, o ne kito, neįvardinto maisto tvarkymo operatoriaus, atžvilgiu. Pareiškėjo nuomone, atsakovo Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, juose nėra nurodytas produkcijoje nustatytas „Salmonella“ serotipas.

6. Pareiškėjas paaiškino, kad šviežios šaldytos paukštienos jis pats neužaugino, nepaskerdė, nepakavo, neperdirbo, o tik nusipirko iš Slovakijos gamintojo ir perpardavė Lietuvoje veikiančiam distributoriui. Pareiškėjas mano, kad jis savo maisto tvarkymo etape produkcijos „Salmonella“ bakterija neužkrėtė ir atsakovas tokių faktų nenustatė. Todėl pareiškėjas darė prielaidą, kad praktika dėl „Salmonella Infantis“ draudimo šviežioje vištienoje yra taikoma išimtinai kitose valstybės narėse užaugintai paukštienai, bet nėra taikoma nacionalinių gamintojų produkcijai, t. y. Lietuvos paukštynai ir jų šviežia produkcija dėl „Salmonella Infantis“ nėra tiriama.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas skundžiamuose Sprendimuose išvardino tik bendro pobūdžio normas ir pareigas nustatančius ES reglamentus bei Lietuvos Respublikos maisto įstatymo normas, tačiau nenurodė ginčo produkto reikalavimus nustatančio Komisijos 2011 m. spalio 27 d. Reglamento Nr. 1086/2011, nenurodė, koks konkretus „Salmonella“ tipas nustatytas tirtoje produkcijos, taip pat nenurodė, kam priklausė tirta produkcija, kurią atsakovas tyrė.

21. Pareiškėjas UAB „Baltic Foods“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą (žr. šios nutarties 2 p.) ir įpareigoti atsakovą pateikti informaciją (žr. šios nutarties 3 p.). Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neskundžiama 2021 m. kovo 24 d. nutartimi netenkino jo prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo ir sustabdė bylą iki bus priimtas ESTT prejudicinis sprendimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-186-575/2021 pateiktą kreipimąsi dėl prejudicinio sprendimo. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 27 d. nutartimi atnaujino šios bylos nagrinėjimą ir skundžiamu teismo sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas nesutinka tiek su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tiek su teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimi dėl nesikreipimo į ESTT bei teismo neišnagrinėto prašymo dėl atsakovo įpareigojimo pateikti informaciją dėl didžiausiems nacionaliniams paukštienos gamintojams AB „Vilniaus paukštynas“ ir AB „Kaišiadorių paukštynas“ skirtas baudas už „Salmonella Infantis“ tipo bakterijas į rinką patiektoje šviežioje paukštienoje.

23. Pareiškėjas teigia, kad Tarnybos priimti Sprendimai neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Skundžiamuose Sprendimuose nėra nurodytas konkretus „Salmonella“ serotipus, ką pareiškėjas laiko esminiu skundžiamų Sprendimų trūkumu, atsižvelgiant į tai, kad Komisijos 2011 m. spalio 27 d. Reglamente Nr. 1086/2011 yra išskirti tik du draudžiami „Salmonella“ serotipai šviežioje paukštienoje, o atsakovo Sprendimuose nurodyta, kad maistas neatitinka būtent šiame reglamente nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas pažymi, kad teismas sprendime dėl šio pareiškėjo argumento apskritai nepasisakė. Pareiškėjo vertinimu, atsižvelgiant į ginčo produktui (žaliai paukštienai) Komisijos 2011 m. spalio 27 d. Reglamente Nr. 1086/2011 specialiai nustatytus reikalavimus, išskiriant tik du salmonelių serotipus („Salmonella typhimurium“ ir „Salmonella enteritidis“), bei minėto reglamento nuostatose detaliai pagrindžiant tokį išskyrimą ir teisinio reguliavimo tikslus, taip pat ankstesnę atsakovo praktiką ir sprendimų priėmimo metu tarp pareiškėjo bei atsakovo jau vykusius teisminius ginčus, galima daryti išvadą, kad salmonelių serotipas atsakovo Sprendimuose nenurodytas specialiai.

Šalies argumentai

25. Pareiškėjo teigimu, aplinkybė, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2022 m. balandžio 28 d. sprendime nurodė, jog Reglamento Nr. 2073/2005 1 straipsnis, siejamas su Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 8 dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad valstybės narės kompetentinga institucija gali laikyti nesaugiais, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 ir 2 dalis, maisto produktus, kuriuos sudaro šviežia paukštiena ir kuriuose buvo nustatyta kitų patogeninių mikroorganizmų, o ne Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 punkte nurodytų salmonelių serotipų (2022 m. balandžio 28 d. Teisingumo Teismo sprendimas UAB „Romega“ prieš Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, C-89/21, EU:C:2022:313, 28 p.), niekaip neatsako į minėtą pareiškėjo skundo pagrindą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2022 m. balandžio 28 d. sprendime pasakė, kad visos valstybės narės šioje srityje gali nusistatyti savo reguliavimą. Pareiškėjas pastebi, kad jeigu nebūtų šiuos konkrečius santykius reglamentuojančio tiesiogiai taikomo ES reglamento, tuomet dar būtų galima teigti, kad atsakovas gali pripažinti nesaugiu maistu žalią paukštieną, kurioje nustatytas bet koks „Salmonella“ serotipas, remdamasis bendromis Maisto įstatymo normomis. Tačiau šiuos santykius reglamentuoja konkretus ES teisės aktas, kuris labai aiškiai nustato, kad šviežioje paukštienoje yra draudžiami ne visi „Salmonella“ serotipai, o Lietuvos Respublika, norėdama pasinaudoti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendime jai suteikta teise, privalo dėl to priimti konkretų teisės aktą, kuris nustatytų, kad Lietuvos Respublikoje šviežioje paukštienoje draudžia visus „Salmonella“ serotipus. Pasak pareiškėjo, kol toks nacionalinis teisės aktas nėra priimtas ir kol Lietuvos Respublikoje yra tiesiogiai taikomas Komisijos 2011 m. spalio 27 d. Reglamentas Nr. 1086/2011, tol joks maisto tvarkymo subjektas (nei Lietuvos Respublikos, nei kitos valstybės narės subjektas) negali žinoti ir netgi numatyti, kad Lietuvos Respublika šiuo atveju nesivadovauja minėto reglamento nuostatomis ir šviežioje paukštienoje draudžia visus „Salmonella“ serotipus.

26. Pareiškėjas pažymi, kad jis nesutinka su atsakovo išvada, jog būtent jis pateikė į rinką nesaugų produktą. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad pareiškėjas produkto nepagamino, jis jį įsigijo jau pagamintą ir produktą įsigijo ne iš kokios trečiosios šalies, bet iš ES gamintojo, kas reiškia, kad produktas buvo įsigytas ES rinkoje ir tai atitinkamai reiškia, kad produktą į rinką pateikė ne pareiškėjas, bet HYZA. Pareiškėjo teigimu, jeigu VMVT nustato, kad produktas yra nesaugus, t. y. netinkamas vartoti pagal paskirtį, civilinių santykių prasme toks sprendimas reiškia, kad pareiškėjas turi teisę grąžinti gamintojui tokį produktą, o jeigu jis sunaikintas, tuomet reikalauti pardavėjo sugrąžinti už jį sumokėtą kainą ir atlyginti kitus nuostolius. Dėl to pareiškėjas prašė teismo šioje byloje kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, tačiau teismas neskundžiama nutartimi šį pareiškėjo prašymą atmetė, argumentuodamas tuo, kad į teismą jau yra kreiptasi kitoje byloje, nors toje byloje pareiškėjo paminėti klausimai nebuvo užduoti.

27. Pareiškėjas nurodo, kad jis skunde taip pat siekė įrodyti, jog VMVT savo praktikoje selektyviai draudžia „Salmonella Infantis“ tik kitų ES narių gamintojų patiektoje šviežioje paukštienoje, kurią Lietuvos vartotojams atgabena įvairūs distributoriai, įskaitant pareiškėją, bet analogiškos praktikos netaiko stambiausiems Lietuvos paukštienos gamintojams AB „Vilniaus paukštynas“ ir AB „Kaišiadorių paukštynas“. Pareiškėjo vertinimu, tokia atsakovo praktika turi ne tik korupcijos, bet ir diskriminacijos pagrindų. Pareiškėjas byloje buvo pateikęs teismui įrodymus, kad atsakovas, vykdydamas sandėlių patikrinimus, reikalavo pateikti tik sandėlyje turimą kitų ES valstybių narių gamintojų paukštieną ir atsakovo nedomino tų patikrinimų metu pareiškėjo sandėlyje turėta Lietuvos gamintojų paukštiena. Taip pat pareiškėjas teismui nurodė, kad atsakovas buvo priėmęs įsakymą, kuriuo visus distributorius buvo įpareigojęs pateikti informaciją apie jų įsigytą kitų ES gamintojų paukštieną, tačiau pareigos teikti analogišką informaciją apie iš Lietuvos gamintojų įsigytą paukštieną tame akte nebuvo. Pareiškėjas prašė teismo įpareigoti atsakovą pateikti informaciją dėl didžiausiems nacionaliniams paukštienos gamintojams AB „Vilniaus paukštynas“ ir AB „Kaišiadorių paukštynas“ skirtas baudas už „Salmonella Infantis“ tipo bakterijas į rinką patiektoje šviežioje paukštienoje, tačiau teismas šio procesinio pobūdžio prašymo nesprendė.