- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-02
- Bylos Nr.
- e2S-2596-638/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Atsakovas
- A. U.
- Ieškovas
- M. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. U. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo A. U. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-1420-835/2025 pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovui A. U. dėl neturtinės žalos, padarytos administraciniu nusižengimu, atlyginimo ir duomenų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. G. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą A. U. (toliau – ir atsakovas) socialiniame tinkle „T. T.“ paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ per vieną savaitę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti (ištrinti) (duomenys neskelbtini) patalpintą vaizdo įrašą, kuriame naudojamas ieškovo atvaizdas, priteisti iš atsakovo ieškovui 800,00 Eur neturtinę žalą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. kovo 10 d. sprendimu už akių patenkino ieškovo reikalavimus įpareigoti socialiniame tinkle „T.T.“ paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ per vieną savaitę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti (ištrinti) (duomenys neskelbtini) patalpintą vaizdo įrašą, kuriame naudojamas ieškovo atvaizdas, priteisti iš atsakovo 800,00 Eur neturtinę žalą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad laiku nepateikė byloje atsiliepimo dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių: buvo išvykęs į kelionę, kurioje pametė telefoną ir dėl šios priežasties atsakovui tapo neįmanoma nustatytu terminu parengti išsamų ir motyvuotą atsiliepimą ar sudaryti atstovavimo paslaugų sutartį su advokatu. Atsakovas kaip aplinkybę, galinčią turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui nurodė tai, kad ieškovas ieškinį grindžia neegzistuojančia aplinkybe: jog būtent atsakovas padarė administracinį nusižengimą, kadangi nėra socialinio tinklo „T.T.“ platformos paskyros „(duomenys neskelbtini)“ valdytojas ar naudotojas, taip pat neturi fizinės galimybės toje paskyroje talpinti vaizdo įrašus. Byloje nenustatytas asmuo, kuriam priklauso minėta paskyra ir kas ją administruoja.
4. Ieškovas pateiktame atsiliepime su pareiškimu nesutiko, nurodė, kad atsakovo nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nepatvirtina, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė dėl pateisinamos priežasties. Atsakovas taip pat nenurodė jokių objektyvių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, atsakovo nurodomas aplinkybes teismas jau įvertino sprendime už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
6. Teismas nurodė, kad teismo sprendimas už akių buvo priimtas atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą ir atsakovo prašymu pratęstą terminą. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti 2025 m. sausio 31 d. Teismas patenkino jo 2025 m. vasario 17 d. pateiktą prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, terminas pratęstas iki 2025 m. kovo 6 d. Taigi, byloje nekyla ginčo, kad atsakovui buvo žinoma apie iškeltą bylą, jis turėjo 35 dienas atsiliepimui pateikti. Atsakovas nurodė, jog laiku atsiliepimo nepateikė dėl kelionės metu pamesto telefono. Byloje pateikti skrydžio duomenys, kad atsakovas išvyko 2025 m. kovo 4 d. bei grįžo 2025 m. kovo 8 d. Atsakovo teigimu, telefoną jis prarado būtent 2025 m. kovo 4 d. kelionės metu, todėl negalėjo naudotis elektroniniu paštu, elektroniniu parašu. Tačiau paties atsakovo pateiktas 2025 m. kovo 6 d. elektroninio laiško nuorašas įrodo, kad atsakovas turėjo galimybę pateikti ir kitoje byloje pateikė elektroninį laišką su prašymu atidėti bylos nagrinėjimą. Šioje byloje atsakovas nei elektroniniu laišku, nei kitomis priemonėmis nesikreipė į teismą su prašymu dar kartą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti.
7. Teismas nurodė, kad atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo detaliai pasisakė bei rėmėsi aplinkybėmis, nustatinėjamomis Alytaus apylinkės teismo nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) . Teismas pažymėjo, jog nors ieškovas ieškinyje taip pat pateikė argumentus dėl administracinio nusižengimo, kurį galėjo padaryti atsakovas, aplinkybių, teismas, priimdamas sprendimą už akių šios administracinio nusižengimo bylos duomenimis nesivadovavo, dėl administracinio nusižengimo aplinkybių nepasisakė. Šioje byloje yra vertinamas ieškovo garbės ir orumo pažeminimo faktas tik civilinės atsakomybės kontekste, taigi, administracinio nusižengimo byloje nustatinėjamos aplinkybės bei jos rezultatas šiai bylai įtakos neturi. Sprendimas už akių priimtas įvertinus bei kvalifikavus būtent atsakovo veiksmus viešai paskelbtame vaizdo įraše, kurį byloje pateikė ieškovas.
8. Teismas kritiškai vertino ir atsakovo pateikiamus argumentus, kad platformą, kurioje buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame kritikuojamas ieškovas, valdo ne atsakovas, o kitas asmuo. Atsakovas tai grindė tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštu, kuriame O. V. siejamas su elektronine parduotuve adresu (duomenys neskelbtini), duomenų apie tai, kas (duomenys neskelbtini) valdė socialinio tinklo „T.T.“ paskyrą pavadinimu „(duomenys neskelbtini), atsakovas nepateikė. Iš paties atsakovo pateikiamų argumentų akivaizdu, kad, sukūręs vaizdo įrašą, jis nesiėmė jokių veiksmų, kad toks įrašas nebūtų viešai išplatintas. Atsakovas nepateikė duomenų, kad pasidalindamas su nuolat atsakovo vaizdo įrašus viešoje erdvėje skelbiančiu asmeniu jis aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog tai yra privatus, neskelbtinas turinys. Priešingai, jokių kitų duomenų, kurie paneigtų, kad už vaizdo medžiagos išviešinimą yra atsakingas kitas asmuo, o ne pats atsakovas, byloje nėra.
9. Teismas konstatavo, kad faktus apie ieškovo intelektą, kvalifikaciją bei santykius su farmacijos verslu galima įrodyti arba paneigti, todėl jie laikyti faktais, o ne nuomone, todėl pareiga įrodyti paskleistos žinios tikrumą tenka būtent atsakovui, kuris byloje nepateikė jokių duomenų, todėl laikytina, jog paskleista žinia buvo neteisinga. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nepateikė faktų, patvirtinančių vaizdo įraše paskleistą neigiamą žinią apie ieškovą, nepaneigė teismo suformuotos išvados, kad tai faktas, teiginio, jog tai tik jo nuomonė, nepagrindė. Atsakovas taip pat nepaneigė, nepateikė jokių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovui priteistas neturtinės žalos dydis yra neadekvatus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį - peržiūrėti sprendimą už akių ir patenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių byloje peržiūrėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1.Pareiškime atsakovas pateikė aplinkybes, kurios patvirtina, jog formaliu įrodymų tyrimu buvo priimtas iš esmės neteisingas sprendimas, nes ieškovas ieškinį grindžia nurodydamas ginčytinas aplinkybes, kurios šiuo metu yra tiriamos ir nagrinėjamos Alytaus apylinkės teismo nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-58-543/2025. Įrodymai byloje, kuriais teismas rėmėsi priimdamas šį klaidingą sprendimą yra tik neįrodytos faktinės aplinkybės, kurios nėra nustatytos jokiame įsiteisėjusiame procesiniame sprendime ir todėl neturi jokios prejudicinės galios. Tik įrodžius atsakovo administracinio nusižengimo padarymo faktą toks teiginys galėtų būti grindžiamas šioje byloje.
10.2 Atsakovas pažymi, kad nei civilinės bylos, nei administracinio nusižengimo bylos medžiaga nepatvirtina tiek ieškovo ieškinyje, tiek ir AN bylos protokole tiek ir priimtame apskųstame nutarime nurodytų aplinkybių, kad atsakovas yra interneto paskyros T.T. (duomenys neskelbtini) valdytojas ar naudotojas ar kad kaip nors turėtų fizinę galimybę joje talpinti vaizdo ir video įrašus. Byloje toks asmuo nenustatytas, nenustatyta, kam priklauso minėta paskyra ir kas ją administruoja.
10.3.Administracinio nusižengimo nagrinėjimo byloje atsakovas pažymėjo, kad administracinės teisenos atliktas tyrimas privalo nustatyti visus šio teisės pažeidimo sudėties būtinus požymius ir juos pagrįsti įrodymais - t. y. kad buvo pažeista fizinio asmens ir garbė ir orumas - tai reiškia, kad nustačius tik vieną požymį - teisės pažeidimo sudėtis bus nepilna ir atitinkamai nebus kvalifikuotinas teisės pažeidimas.
Atsiliepimas
11. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Faktinė aplinkybė dėl administracinio nusižengimo protokolo panaikinimo nėra pagrindas naikinti teismo priimtą sprendimą už akių. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovą kritikuojančio vaido įrašo paskelbimas socialinio tinklo „T.T.“ paskyroje pavadinimu (duomenys neskelbtini) nelaikytinas atsitiktiniu. Sukūręs ir su administratoriumi (jei tai ne pats atsakovas) pasidalinęs vaizdo įrašu apie ieškovą, atsakovas galėjo pagrįstai tikėtis, jog toks įrašas bus paskelbtas paskyroje ir bus pasiekiamas visiems jos sekėjams
11.2. Faktą, kad atsakovas administruoja paskyrą (duomenys neskelbtini) patvirtina ir aplinkybė, kad prasidėjus teisminiam nagrinėjimui ginčijamas vaizdo įrašas iš paskyros (duomenys neskelbtini) buvo pašalintas. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad atsakovas peržengė konstruktyvios kritikos ribas. Jo teiginyje pavartota kalba yra perdėta (perteklinė), paniekinančiai kritikuojama ir ieškovo išvaizda, teiginiais siekiama pažeminti oponentą. Tokio pobūdžio necenzūriniai žeminantys teiginiai nelaikytini sąžiningu atsakovo bandymu informuoti visuomenę apie galimai neteisingus ieškovo paskleistus faktus.
11.3. Vien atsakovo pateiktos nuomonės, kuria yra peržengiamos konstruktyvios kritikos ribos ir siekiama pažeminti ieškovą, paskelbimas ir viešinimas yra pakankamas pagrindas teisinės atsakomybės taikymui. Ieškovo nuomone, atsakovas atskirajame skunde nenurodė jokių objektyvių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo
13. Atsakovas pateikė naujus įrodymus – Alytaus apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinio susižengimo byloje(duomenys neskelbtini), kuria yra panaikintas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 21 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) skirti A. U. nuobaudą ir byla grąžinta Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Nurodė, kad visa civilinė byla ir atskirasis skundas iš esmės grindžiamas atsakovo atžvilgiu nagrinėtos administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) turiniu, iki skundžiamo sprendimo priėmimo ir atskirojo skundo pateikimo šioje administracinėje byloje nebuvo priimtas įsiteisėjęs sprendimas, tai turi tiesioginę reikšmę faktinių aplinkybių bei argumentų vertinimui.
14. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad informaciją apie bylose Lietuvos Respublikos teismuose priimtus procesinius sprendimus teismas turi galimybę gauti iš teismų informacinės sistemos Liteko, šį dokumentą atsisako priimti.
15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Pagal CPK 285 straipsnio nuostatas, teismas, priimdamas sprendimą už akių, privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus iš esmės netirdamas šių įrodymų turinio, tačiau įvertindamas teisinį jų pagrindą. Taigi, teismas privalo nustatyti, ar būtų pagrindas tenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo, priimto remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti.
17. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
18. Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas dėl to, kad atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo atmestas, pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad atsakovas objektyviai galėjo išvengti sprendimo už akių priėmimo jo atžvilgiu, nes byloje esantys duomenys visiškai nepateisina jo pasyvaus elgesio, atsakovas prisiėmė riziką, kad jam kils teisinės pasekmės, kurias įtvirtina pats įstatymo leidėjas sprendimo už akių institutu, kurio tikslas užkirsti kelią proceso vilkinimui ir piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis. Be to, atsakovas neįrodė, jog šioje byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, atsakovas taip pat nepateikė teismui papildomų objektyvių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti 2025 m. sausio 31 d. Teismas patenkino atsakovo 2025 m. vasario 17 d. pateiktą prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, terminas pratęstas iki 2025 m. kovo 6 d. Atsakovas nesikreipė į teismą su prašymu dar kartą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti. Taigi, per nustatytą terminą atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad, vertinant formaliuoju procesiniu aspektu, šioje byloje sprendimas už akių galėjo būti priimtas.
20. Bylos nagrinėjimui atnaujinti esminę reikšmę turi ne atsakovo pasyvumą (atsiliepimo nepateikimą) pateisinančios ar nepateisinančios priežastys, o aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti, kad sprendimas, priimtas remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu byloje pateiktų įrodymų formaliu įvertinimu, yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, jog gali būti rimtas pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia iš esmės abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-767-236/2019).
21. Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą socialiniame tinkle „T. T.“ paskyroje (duomenys neskelbtini) per vieną savaitę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti (ištrinti) 2024 m. rugpjūčio 28 d. patalpintą vaizdo įrašą, kuriame naudojamas ieškovo atvaizdas, priteisti iš atsakovo ieškovui 800,00 Eur neturtinę žalą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. kovo 10 d. sprendimu už akių patenkino ieškovo reikalavimus. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
22. Nagrinėjamu atveju atsakovas atskirąjį skundą grindžia aplinkybėmis, kad atsakovas nepadarė administracinio nusižengimo, kuriuo buvo pažeista ieškovo garbė ir orumas, paskyrą, kurioje buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame kritikuojamas ieškovas, valdo ne atsakovas, o kitas asmuo, vaizdo įraše paskelbta tik atsakovo nuomonė.
23. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (ieškinio, jo priedų) nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas viešoje erdvėje, socialinio tinklo „T.T.“ paskyroje (duomenys neskelbtini) patalpino vaizdo įrašą, kuriame viešai rodydamas ieškovo paskyrą (duomenys neskelbtini) ir ieškovo asmens atvaizdus, vartojo necenzūrinius žodžius, tyčiojosi iš ieškovo išvaizdos, teigė, kad ieškovo negalima vadinti žmogumi, įtikinėjo stebėtojus, kad ieškovas yra arba labai nekvalifikuotas ir neišmanantis medicinos srities arba korumpuotas ir veikiantis farmacijos verslo interesais. Vaizdo įrašu pasidalinta viešoje erdvėje, socialinio tinklo „T.T.“ paskyroje (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše ieškovas yra tiesiogiai įvardijamas, rodomas jo atvaizdas bei paskyros (duomenys neskelbtini) duomenys.
24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktas).
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020).
26. Atsižvelgiant į teismo nutarties 23 punkte nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo, kad faktus apie ieškovo intelektą, kvalifikaciją bei santykius su farmacijos verslu galima įrodyti arba paneigti, todėl jie laikyti faktais, o ne nuomone, todėl pareiga įrodyti paskleistos žinios tikrumą tenka būtent atsakovui, kuris byloje nepateikė jokių įrodymų apie savo teiginių teisingumą, todėl laikytina, jog paskleista žinia buvo neteisinga. Be to, iš byloje ieškovo pateikto vaizdo įrašo matyti, kad atsakovas tiesiogiai ir sistemingai žemina ieškovą. Šių pirmosios instancijos teismo išvadų atsakovas taip pat nepaneigė, nepateikė jokių argumentų. Taip pat iš vaizdo įrašo turinio matyti, kad jis skirtas ne privačiam asmeniui, o paskyros (duomenys neskelbtini) sekėjams, kadangi vaizdo įraše į sekėjus kreipiamasi daugiskaita, viso vaizdo įrašo metu yra matomas (duomenys neskelbtini) logotipas. Kam konkrečiai priklauso paskyra (duomenys neskelbtini) šiuo atveju reikšmės neturi, nes, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas neįrodė, kad nežinojo apie jo vaizdo įrašo patalpinimą, įrašas įdėtas į paskyrą prieš jo valią ar pan. Atsakovui neužkertamas kelias pareikšti pretenzijas paskyros savininkui.
27. Atsakovas atskirąjį skundą grindžia Alytaus apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartimi administracinio susižengimo byloje Nr.(duomenys neskelbtini), kuria panaikintas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 21 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) skirti A. U. nuobaudą ir byla grąžinta Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jog nors ieškovas ieškinyje pateikė argumentus dėl administracinio nusižengimo, kurį galėjo padaryti atsakovas, aplinkybių, teismas, priimdamas sprendimą už akių šios administracinio nusižengimo bylos duomenimis nesivadovavo, dėl administracinio nusižengimo aplinkybių nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė teisingas išvadas, kad šioje byloje yra vertinamas ieškovo garbės ir orumo pažeminimo faktas tik civilinės atsakomybės kontekste, o administracinio nusižengimo byloje nustatinėjamos aplinkybės bei jos rezultatas šiai bylai įtakos neturi. Taigi, nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas teismui įvertinus bei kvalifikavus būtent atsakovo veiksmus viešai paskelbtame vaizdo įraše, kurį byloje pateikė ieškovas.
28. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad atsakovams, siekiantiems sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovų pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovų netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018). Nagrinėjamu atveju apeliantas byloje nepateikė tokių įrodymų ir (ar) pagrįstų teiginių, kurie paneigtų sprendime už akių/ skundžiamoje nutartyje nustatytas faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas tik deklaratyviai nurodo savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu už akių. Tuo tarpu iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo atsakovo argumentus ir įrodymus, kuriais jis grindė abejones dėl teismo sprendimo už akių pagrįstumo, įvertino visą pateiktą medžiagą ir nenustatė pagrindo abejoti teismo sprendimo už akių pagrįstumu.
29. Kadangi atsakovo nurodyti argumentai nepaneigia skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytos išvados, kad atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė tokių argumentų ir (ar) įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pagrindas šioje byloje nenustatytas.
30. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.