- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-09
- Bylos Nr.
- 1-90-363/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37201-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Šeškauskienė
- Nukentėjusysis
- E.S.
- Kaltinamasis
- D.K.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D.K., asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, gimęs „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pilietis, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ išsilavinimo, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“, gyvenamoji vieta „(duomenys neskelbtini)“, deklaruojama gyvenamoji vieta „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 1 dalį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. kad kaltinamasis nežymiai sužalojo žmogų.
Tai yra, kaltinamasis D.K., „(duomenys neskelbtini)“ apie „(duomenys neskelbtini)“ val., autoserviso „(duomenys neskelbtini)“ patalpoje, adresu „(duomenys neskelbtini)“, konflikto metu, dešine ranka sugriebdamas E.S. už kaklo jį spaudė ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam E.S. paviršinį kaklo sužalojimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu nežymiai sužalojo E.S..
2. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.
2.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 246 straipsnio 1 dalimi, baudžiamoji byla išnagrinėta kaltinamajam nedalyvaujant, todėl, byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai. Apklaustas įtariamuoju D.K. parodė, kad su jam pareikštu įtarimu susipažino, įtarimo esmę supranta pilnai, tai yra supranta kuo yra įtariamas. Su įtarimu nesutinka. „(duomenys neskelbtini)“ apie „(duomenys neskelbtini)“ val. nuvyko į autoservisą, esantį „(duomenys neskelbtini)“ g., tikslaus adreso nežino, „(duomenys neskelbtini)“ mieste. Nuvyko tikslu pasiimti jam priklausančius daiktus, t. y. automobilio dalis, kadangi autoservise buvo remontuojami jam priklausantys automobiliai. Nuvykus į autoserviso patalpas, ten sutiko J.S., jo žmoną, vardo nežino ir E.S.. Iš pradžių kalbėjosi su J.S. apie suremontuotų automobilių kokybę. Pasakė, kad jo netenkina atliktų darbų kokybė ir yra pridaryta brokų, kurių pasėkoje yra sunku parduoti automobilį. Tada prie jo ir J. priėjo jo žmona ir E.S., pradėjo jį įžeidinėti, t. y. vadinti necenzūriniais žodžiais. Jis į jų išpuolį atsakė taktiškai, t. y. paaiškino, kad blogai yra suremontuotas automobilis. Tada ėjo pasiimti automobilių detalių ir moteris, kurios vardo nežino, vieną kartą delnu trenkė jam į kairįjį skruostą. Kai moteris jam trenkė, jam buvo sukeltas momentinis skausmas, rimtesnių sužalojimų nepatyrė. Tai buvo daugiau žmogaus įžeidimas ir savęs nevertinimas, nei fizinis skausmas. Dėl šio įvykio ikiteisminio tyrimo nepageidauja. Po suduoto smūgio ji stovėjo šalia, o jis, siekdamas save apginti, paėmė E.S. už kaklo ir stumtelėjo link sienos. J.S. pribėgęs stojo tarp jų į vidurį, siekdamas numalšinti konfliktą, o jis tuo tarpu atsitraukė ir nuėjo pasiimti automobilio dalis. Nemano, kad galėjo E.S. sukelti fizinį skausmą, kadangi suėmė jam už kaklo nestipriai. Ar galėjo likti E. ant kaklo žymės, jis nemano, kadangi, kaip minėjo, jam suėmė nestipriai. Po konflikto pasiėmė automobilio dalis ir išvyko iš autoserviso. Šiuos jo veiksmus išprovokavo moteris, kuri pirmoji jam trenkė į skruostą. Kadangi jis sako tiesą ir savo parodymų nekeis, todėl nemano, kad būtų tikslinga daryti akistatas ir taupant savo laiką nuo jų atsisako (b. l. 92-98).
2.2. Nukentėjusysis E.S. parodė, kad D.K. atvažiavo į servisą agresyviai nusiteikęs, pradėjo reikšti pretenzijas jo tėvui dėl kėbulo geometrijos atstatymo klaidų, kurios nėra susijusios su jų atliekamais darbais, nenorėjo susimokėti už atliktus darbus, už anksčiau suremontuotą automobilį, todėl pradėjo įžeidinėti jo mamą V.S., kuri yra ir autoserviso buhalterė. Jis dirbo toliau savo darbą ir klausėsi, kas vyksta. Kai įžeidinėjimai nesiliovė, jis paprašė D. nusiraminti ir gerbti vyresnius, priėjo arčiau. Mama paprašė susimokėti už atliktus darbus, pasakė nustoti įžeidinėti, arba kvies policiją ir ėjo link ofiso pasiimti telefono. Tada D. K. puolė jį, pradėjo įžeidinėti, grasinti, kad pasigaus ir jį sužalos, sugriebė dešine ranka jam už kaklo, pradėjo stumti. D. K. jam spaudė už kaklo, buvo sunku kvėpuoti, trūko oro, skaudėjo. Jis bandė išsilaisvinti, griebė D. K. už kaklo, bet neprisiekė, bandė atitraukti D. K. ranką, bet atitraukti nepavyko, nes D. K. yra už jį stambesnis ir aukštesnis, jį stipriai laikė. Dėl to spaudimo ant jo kaklo atsirado kraujosruvos. Juos išskyrė mama ir tėtis, jis išsikvietė policiją. Tada D. K. dar jiems pagrasino, pasiėmė savo automobilių detales ir išvažiavo. Jis nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą. Iš pradžių dėl streso nieko nejautė, o kai grįžo iš policijos, pasijuto blogai ir nuvažiavo į ligoninę apžiūrai. D. K. jo neatsiprašė. Mama buvo apie 5 metrų atstumu nuo D. K. ir jokio smūgio jam nesudavė.
2.3. Liudytoja V.S. parodė, kad įvykio dieną atvyko D.K. į garažą. Jau atvykęs D. K. nebuvo ramus, kalbėjo įžeidžiančiai, su panieka, žeminančiai juos, sakė, kad nemokės už nepadarytą darbą. Pradžioje pradėjo reikšti pretenzijas jos vyrui, kad negerai kažką suremontavo, bet vyras jam atsakė, kad jie čia niekuo dėti, nes pretenzijas jis reiškė dėl važiuoklės, o jie remontuoja kėbulus. Paskui ji ėjo pro šalį ir paprašė D. K. atsiskaityti už anksčiau suremontuotą automobilį, už kurį buvo neatsiskaitęs. Tada D. K. pradėjo ją įžeidinėti, žeminti, įsikišo sūnus, liepė mandagiau kalbėti. Tada D. K. pristojo prie sūnaus, griebė jį dešine ranka už gerklės ir laikė. Pribėgo ji gelbėti sūnaus, nes jis yra beveik per puse smulkesnis už D. K., visi stumdėsi kol atėjo vyras ir juos išskyrė. Tada sūnus iškvietė policiją. D. K. jiems pagrasino, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Ji D. K. nedaužė, jam galėjo kliūti per veidą tada, kai ji tempė šalin D. K. nuo sūnaus. Sūnus buvo strese, išbalęs, jam ant kaklo paliko kraujosruvos.
2.4. Liudytojas J.S. parodė, kad D. K. atvažiavęs priėjo prie jo ir klausė, ar jis negali padaryti ratų suvedimo? Jis D. K. atsakė, kad jam pirmiau reikia pasikeisti pakabą, tada padarys ratų suvedimą. D. K. nuo jo nuėjo. Žmona paklausė D. K. kada šis atsiskaitys su E.? Tada D. K. pradėjo pulti, viskas jam negerai, barėsi. E. liepė D. K. ramintis, nes pradėjo įžeidinėti žmoną. Tada jis išėjo iš už mašinos ir pamatė, kad D. K. puolė smaugti sūnų ir spausti prie sienos, net smaugimo žymės buvo likusios. Jis atitraukė D. K. nuo sūnaus, o D. K. pradėjo jiems grasinti susidorojimu, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Sūnui kaklas skaudėjo, jis buvo labai susijaudinęs, važiavo į polikliniką.
D. K. buvo jų klientas, visada buvo mandras, naglas. Jis pasidarė piktas kai žmona paprašė susimokėti už atliktus darbus.
2.5. Iš nukentėjusiojo pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo „(duomenys neskelbtini)“ protokolo matyti, kad E.S. pranešė apie tai, jog „(duomenys neskelbtini)“ apie „(duomenys neskelbtini)“ val. į autoservisą „(duomenys neskelbtini)“, adresu „(duomenys neskelbtini)“ atvažiavo klientas D.K., buvęs jo „(duomenys neskelbtini)“, kuris pradėjo skųstis dėl netinkamai sutvarkyto automobilio „(duomenys neskelbtini)“ be valstybinių numerių. Dėl esą netinkamai sutvarkyto automobilio jis serviso patalpose skundėsi jo tėvui J.S.. Tuo metu jis dirbo prie kito automobilio, protarpiais nugirsdavo ką jis kalba su jo tėvu. Po kiek laiko į pokalbį įsiterpė ir jo mama V.S.. Mama jam pasakė, kad jis, t. y. D. K., vienintelis tesiskundžia dėl esą netinkamos darbų kokybės. D. K. tada jo mamai pasakė: „ką tu čia nusišneki“. Jis D. K. pasakė: „raminkis, pagarbiau šnekėkis“. Tada D. K. priėjo prie jo ir pasakė: „ką tu man padarysi, lūpytė dreba“. Jis jam pasakė, kad skambins į policiją. Ir tada jis sugriebė viena ranka jam kaklą ir pradėjo smaugti. Šie jo veiksmai jam sukėlė fizinį skausmą. Tada paskambino 112 ir išsikvietė policiją. D. K. pradėjo jam grasinti, kad pagaus jį ir išlaužys jam kojas. Tada jis pasiėmė likusias savo automobilio dalis ir iš įvykio vietos pasišalino, t. y. išvažiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“). Iki atvykstant policijai D. K. pasišalino. Anksčiau su D. K. konfliktai būdavo tik „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat iki šiol jis nėra sumokėjęs už automobilio „(duomenys neskelbtini)“ remontą, nors automobilį jam jau atidavė „(duomenys neskelbtini)“. Civilinio ieškinio nereikš. Į medikus nesikreipė, šiuo metu viskas su sveikata yra normaliai. Su D. K. taikytis neketina. Viskas vyko serviso patalpose, pašaliniai asmenys įvykio nematė. Įvykio vietos apžiūros atlikimo vieta - įvykio vieta yra adresu „(duomenys neskelbtini)“ autoserviso „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Teritorija aptverta tvora, tačiau vaizdo kameromis nestebima. Į autoserviso patalpas patenkama pro rytų sienos pusėje esančius pravirus autoserviso vartus. Autoserviso patalpose matomi remontuojami automobiliai, įrankiai bei įranga jiems remontuoti. Apžiūrėjus įvykio vietą nusikaltimo įrankių ar pėdsakų nėra (b. l. 8-21).
2.6. Iš „(duomenys neskelbtini)“ išvados matyti, kad E.S. nustatytas paviršinis kaklo sužalojimas, traumatologo įvardintas „kakle 15 cm ilgio 2 cm (pločio) paraudimo patinimo juosta, odos paraudimas ir poodinė kraujosruva‘ atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, galėjo gautis spaudžiant kaklą ranka, smaugiant, vienu poveikiu - sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 35).
2.7. Iš kitų objektų apžiūros „(duomenys neskelbtini)“ protokolo matyti, kad apžiūros objektas - „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas garso įrašo aprašymas. Garso įrašas darytas „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ val. Užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad skambinęs vaikinas – E.S.. BPC -112 klausom. E.S. - Laba diena. BPC - Laba diena, kas atsitiko? E.S. -Reikės policijos, „(duomenys neskelbtini)“. E.S. Pati, Plungė, taip? BPC - Kas atsitiko? E.S - Esam servize, klientas atvažiavo, smurtauti pradėjo. BPC. - Kas atsitiko? E.S. - Smurtauja žmogus. BPC - Medikų niekam nereikia? E.S - Ne. BPC - O kaip jis ten smurtauja? E.S. - Užpuolė, smaugti pradėjo. BPC - Jus? E.S. - Taip. BPC - Supratau, kur jis šiuo metu yra? E.S - Kaip sakot? BPC - Kur jis šiuo metu yra? E.S. - Va čia pas mus yra. BPC - Prieš kiek laiko jis smaugė- smurtavo? E.S. - Prieš dvi minutes. BPC - Supratau, Jūsų vardas, pavardė? E.S. E.S.. BPC -Pavardę pakartokite. E.S. – S.. BPC- Plungė, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ taip? E.S. - Taip. BPC- Gerai informuojam pareigūnus, laukit vietoj. Tuo garso įrašo apžiūra baigta. Protokolo priedai: CD laikmena (b. l. 40-42).
2.8. Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ tyrėjas K.E. „(duomenys neskelbtini)“ nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki „(duomenys neskelbtini)“ apžiūrėjo E.S., ant kurio kaklo matomi paraudimai (b. l. 57).
3. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
3.1. Visų anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis D.K., „(duomenys neskelbtini)“ apie „(duomenys neskelbtini)“ val., autoserviso „(duomenys neskelbtini)“ patalpoje, adresu „(duomenys neskelbtini)“, konflikto metu, dešine ranka sugriebdamas E.S. už kaklo jį spaudė ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam E.S. paviršinį kaklo sužalojimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu nežymiai sužalojo E.S., todėl jo veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
3.2. Nors kaltinamasis su jam pareikštu kaltinimu nesutiko ir nurodė, kad siekdamas save apginti dėl V. S. jam per veidą suduoto smūgio paėmė E. S. už kaklo ir jį stumtelėjo link sienos. Nemano, kad dėl to galėjo E. S. sukelti fizinį skausmą, teismas tokią kaltinamojo poziciją vertina kaip pasirinktą gynybinę.
Motyvuojamoji dalis
3.3. Kaip matyti ir iš paties kaltinamojo parodymų, jis neneigia paėmęs nukentėjusiajam už kaklo ir jį stumtelėjęs, šias aplinkybes patvirtina nukentėjusysis, liudytojai ir specialisto išvada bei asmens apžiūros protokolas. Tokie kaltinamojo veiksmai yra vertinami kaip fizinio smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimas.
3.4. BK 140 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
3.5. Kaltinamasis D. K. smurtavo prieš nukentėjusįjį E. S., tyčia dešine ranka sugriebė už kaklo, pradėjo stumti, kaklą spaudė, nukentėjusiajam buvo sunku kvėpuoti, trūko oro, skaudėjo, ant kaklo buvo kraujosruvos. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog D. K. veiksmais nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas. Gal kaltinamasis ir neturėjo tikslo nukentėjusiojo sužaloti, tačiau suimdamas ir spausdamas bei stumdamas už kaklo, turėjo ir galėjo suprasti, kad nukentėjusiajam tokiais savo veiksmais gali padaryti sužalojimus ir fizinį skausmą suketi.
3.6. Netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, jie parodymus davė prisiekę ir būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymus parvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyti objektyviai nustatyti sužalojimai, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, bendrojo pagalbos centro pateiktas nukentėjusiojo skambučio įrašas, asmens apžiūros protokolas, kuriuose nusikalstamos veikos aplinkybes nukentėjusysis nurodė tuoj po įvykio ir jos sutampa su nukentėjusiojo bei liudytojų esminiais parodymais.
3.7. Jeigu kaltinamasis būtų gynęsis nuo V. S. suduoto jam į veidą smūgio, kaip jis nurodo, tai jo veiksmai buvo nukreipti ne į tą asmenį nuo kurio veiksmų reikėjo gintis, nes kaip patvirtina tiek pats kaltinamasis, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai, E. S. jokių veiksmų prieš kaltinamąjį neatliko ir būtinosios ginties situacijoje D. K. nebuvo. D. S. veiksmai buvo ne gynybinio, bet puolamojo pobūdžio.
4. Bausmės skyrimo motyvai.
4.1. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
4.2. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
4.3. Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
4.4. Kaltinamasis D. K. padarė nesunkų nusikaltimą, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę, kad nusikalto pirmą kartą, bet yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tai rodo, kad nėra linkęs laikytis įstatymų, visuotinai pripažintų gero elgesio normų. Kaltinamasis dirba todėl teismo manymu bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam prokurorės prašomą laisvės apribojimo bausmę 10 mėnesių be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus visą bausmės atlikimo laiką tęsti darbą ir dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktai.
5. Kardomoji priemonė.
Kaltinamajam pagrįstai paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kardomosios priemonės taikymo pagrindai neišnyko, todėl ši kardomoji priemonė jam taikytina iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 119 straipsnis).
6. Daiktai.
Byloje saugomas kompaktinis diskas su Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
D.K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę-laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių įpareigojant visą bausmės laiką tęsti darbą ir tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Byloje saugomą kompaktinį diską, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.