- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-06
- Bylos Nr.
- e2-18591-1176/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08600-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Ražanauskienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltic forest group“
- Advokatai
- Domantas Skebas, Karolina Jonaitienė
- Kategorijos
- 3.4.1.11.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui V. K., ieškovo atstovei advokato padėjėjai Karolinai Jonaitienei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic forest group“ vadovui A. M., atsakovės atstovui advokatui Domantui Skebui,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ūkininko V. K. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Forest Group“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas ūkininkas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Baltic Forest Group“, prašydamas dokumentinio proceso tvarka jo naudai iš atsakovės priteisti 25 353,13 Eur skolos, 195,60 Eur dydžio palūkanas, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad su atsakove sudarė žodinę pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovei pardavė 183,985 m³ beržo medienos rąstų. Atsakovei buvo išrašyta 2024 m. balandžio 18 d. PVM sąskaita faktūra KV5 25 353,13 Eur sumai. Atsakovė sąskaitą turėjo apmokėti iki 2024 m. balandžio 25 d., tačiau iki šiol to nepadarė. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – ir Įstatymas), ieškovė prašo už 35 d. vėlavimą apmokėti sąskaitą priteisti iš atsakovės 195,60 Eur dydžio palūkanas, taip pat 40 Eur dydžio kompensaciją.
3. Ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo. Pareiškime ieškovas nurodo, kad žodinio pokalbio metu informavo atsakovę apie tai, kad jis kreipėsi į teismą su ieškiniu. 2024 m. birželio 4 d. atsakovė apmokėjo sąskaitą. Kadangi sąskaita yra apmokėta, ieškovas patikslino reikalavimus ir prašo dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės 195,60 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 40 Eur kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 19 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui ūkininkui V. K. iš atsakovės UAB „Baltic Forest Group“ 195,60 Eur palūkanų, 40 Eur kompensacijos, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą, t. y. 235,60 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. birželio 13 d.) iki preliminaraus teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 317,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, grąžino ieškovui ūkininkui V. K. 276 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024-05-29 mokėjimo nurodymu Nr. 134 per „Swedbank“, AB.
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateikė teismui prieštaravimus, kuriais prašo teismo preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.
6. Atsakovė prieštaravimuose nurodo, kad šalys iki 2024 m. birželio 4 d. nebuvo pasiekusios galutinio susitarimo dėl dviejų sutarties sąlygų – faktiškai patiektos medienos kainos ir jos sumokėjimo termino. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo pateiktos prekės (medienos) kokybės ir, atitinkamai, kainos. Atsakovė įvertino netinkamos kokybės medienos kainą ir įvertino ją mažesne suma nei kad reikalavo sumokėti ieškovas. Pastabas dėl netinkamos kokybės ir, atitinkamai, mažesnės kainos, atsakovė raštu išdėstė savo agento R. G. akte. Ieškovas su tokiu vertinimu nesutiko, šalys ginčijosi, todėl iki 2024 m. birželio 4 d. nepasiekė susitarimo dėl medienos kainos, ir, atitinkamai, jos sumokėjimo terminų. Atsakovė nurodo, kad ieškovo vienašališkai išrašytoje sąskaitoje faktūroje yra nurodyta paties ieškovo vienašališkai sugalvota medienos kaina ir paties ieškovo vienašališkai sugalvota šios sąskaitos apmokėjimo data. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovė nesutiko su šioje sąskaitoje faktūroje nurodytomis sąlygomis (kaina ir terminais), jų neakceptavo ir nebuvo prisiėmusi įsipareigojimo apmokėti šios sąskaitos ar laikytis joje nurodyto termino. Anot atsakovės, šalys galutinį susitarimą dėl prekės kainos ir jos apmokėjimo sudarė tik 2024 m. birželio 4 d. telefoninio pokalbio su atsakovės vadovu A. M. metu. Tai patvirtina pirminio ieškinio motyvai bei ieškovo atstovės elektroniniame laiške atsakovei suformuluotas reikalavimas grąžinti be pagrindo gautą prekę. Šalys kompromiso būdu sutarė, kad prekės kaina visgi yra nustatoma pagal ieškovo įvertinimą (kaip kad ieškovas buvo nurodęs sąskaitoje), o mokėjimo terminas yra nustatomas 2024 m. birželio 4 d. Atsakovė šį galutinį bei kompromisinį susitarimą dėl prekės kainos ir terminų įvykdė: 2024 m. birželio 4 d. pervedė ieškovui 25 353,13 Eur, todėl nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė praleido terminą. Atsakovės vertinimu, teismo preliminariame sprendime nepagrįstai priteistos ieškovo bylinėjimosi išlaidos, nurodant, kad yra patenkintas ieškovo ieškinys. Ieškovo bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti susidarė būtent už pirminio ieškinio parengimą, kuris buvo pateiktas teismui 2024 m. gegužės 20 d., buvo paduotas su trūkumais, todėl teismas nustatė terminą jiems pašalinti. Atsakovė sumokėjo už prekes 2024 m. birželio 4 d., kuomet ieškovas dar nebuvo pašalinęs ieškinio trūkumų, atitinkamai civilinė byla dar nebuvo iškelta (ieškinys nebuvo priimtas). Ieškovo bylos inicijavimas, nesant tokios bylos iškėlimo faktui, nėra pagrindas laikyti, kad atsakovė įvykdė ieškovo reikalavimus po bylos iškėlimo. Ieškinio priėmimo klausimas išsprendžiamas teisėjo rezoliucija. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos iškėlimo momentas yra 2024 m. birželio 13 d. (kuomet ieškovas pašalino pirminio ieškinio trūkumus ir padavė patikslintą ieškinį, o teismas rezoliucija jį priėmė). Tą dieną ieškovo reikalavimas dėl prekės kainos sumokėjimo jau buvo įvykdytas, t. y. buvo sumokėta dar iki bylos iškėlimo. Ieškovas patikslintu ieškiniu sumažino savo reikalavimą 99,08 proc. (buvo 25 548,73 Eur, liko 235,60 Eur), atitinkamai, net jei teismas galutiniu sprendimu tenkintų ieškovo patikslintą ieškinį, tokiu atveju ieškovui priteistina ne 100 proc., o 0,92 proc. jo bylinėjimosi išlaidų. Be to, teismo sprendimu neturi būti priteistos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už pirminio ieškinio parengimą, nes atsakovė sumokėjo ieškovo reikalaujamą sumą dar iki šio ieškinio priėmimo (civilinės bylos iškėlimo). Atsakovės nuomone, ieškovas savo išlaidų advokato pagalbai apmokėti nepagrindė – į bylą yra pateiktas tik 2024 m. gegužės 29 d. mokėjimo nurodymas, kurio neįmanoma identifikuoti (susieti) su ieškovo išlaidomis būtent šioje civilinėje byloje. Mokėjimo paskirtyje yra nurodyta neaiški informacija (DTL-2024-05-00027), o advokatės (padėjėjos) sąskaita faktūra už šioje byloje suteiktas teisines paslaugas į bylą nepateikta, suteiktų paslaugų pagrindimas irgi nepateiktas. Iš teisinių paslaugų sutarties sudarymo datos (2023 m. spalio 20 d.) galima spręsti, kad ieškovui advokatų kontora teikia paslaugas ir kitose bylose, nes sutartis sudaryta iki šios bylos šalių konflikto. Esant tokiai situacijai nėra pagrindo priteisti ieškovo reikalaujamų išlaidų už advokato pagalbą jau vien dėl to, kad ieškovas neįrodė savo 2024 m. gegužės 29 d. mokėjimo ryšio su šia byla.
7. Ieškovas atsiliepime į prieštaravimus prašo teismo 2024 m. birželio 19 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovės prieštaravimus atmesti.
Šalies argumentai
8. Ieškovas nesutinka su prieštaravimuose išdėstytais motyvais dėl bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad ieškinys teismui buvo pateiktas atstovės, buvo išrašyta sąskaita, kurios mokėjimo data 2024 m. gegužės 29 d., buvo sudaryta atstovavimo sutartis, todėl nėra abejonių, kad procesinis dokumentas buvo pateiktas teisės profesionalo, kuris teisines paslaugas teikia už atlygį. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nėra didelės, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytų rekomendacijų, todėl atsakovės teiginiai dėl bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo yra deklaratyvūs. Pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustato pareigos sudaryti teisinių paslaugų sutartį tik atsiradus ginčui tarp kliento ir kitos šalies. Ieškovas turėjo teisę konsultuotis su advokatų kontora ir kitais teisės klausimais, todėl teisinių paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta anksčiau, tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti, kad šioje byloje prašoma priteisti kitose bylose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Visos bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl atsakovo piktybiško ir teisei prieštaraujančio elgesio, kategoriškai atsisakymo ginčą išspręsti taikiai, pasiėmusi produkciją atsisakydama už ją atsiskaityti. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos galėtų būti proporcingai sumažintos, kai ieškinys patenkinamas iš dalies, tačiau šiuo atveju teismas preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, todėl sumažinti bylinėjimosi išlaidas nėra jokio teisinio pagrindo. Nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 dalies išimtį, nes ieškovo atstovės darbas atliktas sąžiningai, laiku bei atitinka bendrus teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus, suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytų rekomendacijų. Tai, kad ieškovas sumažino reikalavimus, neturi jokios reikšmės bylinėjimosi išlaidų dydžiui, nes reikalavimas buvo sumažintas atsakovei sužinojus apie ieškinį ir suskubus sumokėti ieškovui. Pati atsakovė nurodo, kad šalys 2024 m. birželio 4 d. telefonu bendravo, vadinasi pripažįsta, kad ieškovas informavo atsakovę apie teismui pateiktą ieškinį. Taigi, bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl atsakovės kaltės ir nesąžiningo elgesio. Ieškovas nesutinka su atsakove, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti palūkanas. Pažymi, kad jau 2024 m. balandžio mėnesį ieškovas reikalavo grąžinti produkciją, o ši atsisakė tai daryti neginčydama, kad produkciją turi. Faktą, kad atsakovė buvo pasiėmusi ieškovės produkciją jau 2024 m. kovo mėnesį įrodo ir kiti dokumentai, esantys byloje, taip pat atsakovei dar 2024 m. balandžio 18 d. išrašyta sąskaita faktūra, kuri atsakovei buvo įteikta, todėl atsakovės teiginiai, kad sutartis buvo sudaryta tik 2024 m. birželio 4 d. yra neteisinga. Atsakovė, teikdama, kad sutartis nebuvo sudaryta tarp šalių, nenurodo, jog kokia nors iš šalių būtų reikalavusi sutarties sudarymo tam tikra forma, todėl rašytinės sutarties nebuvimas neleidžia daryti išvados, kad susitarimas nebuvo sudarytas. Atsakovė neneigia, kad buvo užsakiusi prekes iš ieškovo, todėl ieškovas prašė apmokėjimo už prekes. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstai atsakovė dėsto, jog iki 2024 m. birželio 4 d. nebuvo susitarimo tarp šalių. Susitarimas dėl produkcijos buvo sudarytas atsakovei atvykus pas ieškovą. Atsakovė patvirtino, kad 2024 m. birželio 4 d. sutiko su sąlyga, jog kaina už produkciją pagrįstai nustatyta pagal ieškovo vertinimą, būtent tą kainą atsakovė ieškovui sumokėjo, todėl toks pritarimas laikytinas ne sutarties sąlygų nustatymu, o atsakovės pavėluotu sutikimu sumokėti už jam parduotas prekes. Palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokomos visais atvejais, kai vėluojama atsiskaityti.
9. 2024 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdyje žodinius paaiškinimus teikė ieškovas V. K., ieškovo atstovė advokato padėjėja Karolina Jonaitienė, atsakovės UAB „Baltic forest group“ vadovas A. M., atsakovės atstovas advokatas Domantas Skebas.
10. Ieškovo atstovė advokato padėjėja Karolina Jonaitienė teismo posėdžio metu teikė paaiškinimus, palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.
Šalies argumentai
11. Ieškovas V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. kovo mėnesį susitarė su atsakove dėl beržo rąstų pirkimo – pardavimo, buvo aptarta kaina ir sąlygos. Visą laiką jis bendravo su atsakovės darbuotoju R. G. telefonu. Kaina buvo susitarta nuo 130 Eur iki 140 Eur, buvo numatę atsiskaitymo terminus. Jis atsakovei išsiuntė nuotraukas, viskas buvo aptarta telefonu. G pasakė, kad jam tinka. Po kelių dienų atvažiavo atsakovės transporto priemonė, išsirinko medieną ir išsivežė. Medieną išsirinko patys, dalis medienos buvo palikta. Dalyvavo jo (ieškovo) atstovas. Jis laukė kokybės vertinimo, kaip buvo susitarta, ir priėmimo – perdavimo akto. Dėl pirmų dviejų mašinų atsakymą – medienos kokybės aktą, gavo greitai. Likusios medienos aktų ilgai negavo. Gal kelias savaites laukė, bendravo su G, jis sakė, kad neturi apžiūros rezultatų. Po 2-3 savaičių gavo elektroninę išklotinę dėl medienos, labai buvo nustebęs dėl nurodytos kainos (nurodyta 80-90 Eur už kubinį metrą). Susisiekė su G, paaiškino, kad tokių kainų rinkoje nėra. G pasakė, kad dar pasiaiškins. Vėliau nebekėlė telefono, nekomunikavo, todėl kreipėsi į advokatę dėl konsultacijos. Paskutinis pokalbis su G buvo gegužės pabaigoje (gal 28 d.), dar prieš tai atsakovei buvo rašyta pretenzija. Buvo atsisakyta grąžinti medieną ir atlikti mokėjimus. Gegužės pabaigoje G sakė, kad bloga mediena, nekokybiška, neatitinka standartų ir metė ragelį. Papildomai paaiškino, kad G sakė, jog atsiųstų transporto priemonių vairuotojai yra profisionalai, jie viską žino, kas tinka ar netinka. Iki pakrovimo joks atsakovės atstovas nebuvo atvažiavęs apžiūrėti medieną. Buvo susitarta, kad kai atsakovė apžiūrės medieną, atsiskaitys per 5 darbo dienas. Tačiau medienos matmenų ilgai nesiuntė ir atsiskaitymo nebuvo, nekomunikavo. Mediena faktiškai buvo perduota 2024 m. kovo 6-8 dienomis. Byloje pateiktus medienos aktus laiko priėmimo–perdavimo aktais. Su atsakovės vadovu niekada nebendravo, tik su R. G.. Jis prisistatė, kad yra komercijos direktorius. G pasakė, kad iš nuotraukų sudėtinga nustatyti medienos kokybę, tačiau susitarė, kad kaina bus ne mažesnė kaip 130 Eur, gali būti 140 Eur ir daugiau. G pasakė, kad dėl kainos nuspręs, kai paims medieną. Ieškovas paaiškino, kad mediena buvo kokybiška ir gera. Atsakovės advokatui uždavus klausimą, kodėl ieškovas laukė medienos įvertinimo, jei, jo vertinimu, atsakovės atstovai turėjo įvertinti medienos kokybę pasikraunant, ieškovas atsakė, kad vairuotojas atliko preliminarų „atrinkimą“, nebuvo susitarimo, kad parduos medieną už mažesnę kainą nei 130 Eur. Rinkoje medienos kaina buvo dar didesnė. Buvo susitarimas, kad kaina būtų ne mažensė nei 130 Eur. Jei buvo netinkama mediena, tai reikėjo neimti arba iš karto apie tai informuoti jį, tačiau reikėjo 3 savaites laukti. Advokatui uždavus klausimą, ar sąskaitos mokėjimo momentas buvo susietas su kokybės tyrimo rezultatų gavimo momentu, atsakovas paaiškino, kad atsakovė turėjo atsiskaityti per 5 darbo dienas nuo medienos paėmimo dienos. Atsakovės atstovui advokatui uždavus klausimą, kodėl PVM sąskaitoje faktūroje buvo nurodytas kitoks terminas, atsakovas paaiškino, kad programa taip duoda, praktiškai visur rašoma per mėnesį. Teisėjai paklausius, ar ieškovas sutinka, kad medienos matmenys neatitiko sutartų matmenų, ieškovas paaiškino, kad matmenys buvo sutartos iš nuotraukų, tačiau buvo sutarta, kad kaina bus ne mažesnė kaip 130 Eur.
12. Ieškovo atstovė paaiškino, kad PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta po važtaraščių pateikimo ir po pretenzijų apsikeitimo. Po pretenzijos paaiškėjo, kad mediena buvo realizuota, todėl nuspręsta ieškovo teises ginti kitokiu būdu – reikalauti apmokėti. PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta ne per 5 dienas tik dėl to, kad atsakovė vėlavo pateikti ataskaitas dėl medienos. Jei šiuo atveju atsakovė turėjo sumokėti per 5 darbo dienas, tai atsakovė turėjo tai padaryti iki kovo vidurio, tačiau ieškovė geranoriškai suteikė didesnį terminą apmokėti, kitu atveju būtų reikėję sumokėti didesnio dydžio palūkanas.
Atsiliepimas
13. Atsakovės advokatas Domantas Skebas teismo posėdžio metu teikė paaiškinimus, palaikydamas prieštaravimuose pateiktus argumentus. Papildomai paaiškino, kad vairuotojui nėra įmanoma pakraunant įvertinti rąstų parametrus, jų skersmenį ir kokybę, to negalima padaryti iš nuotraukų. Buvo susitarta, kad kaina bus nustatyta tada, kai lazerių pagalba bus išmatuoti rąstų parametrai bei kokybė. Atsakovė reikalavo sumažinti kainą, nes mediena neatitiko kokybės reikalavimų. Taigi, šalys susitarė, jog kaina galutinė bus nustatyta, kai bus gautos ataskaitos. Ieškovo elgesys įrodo, kad jis laukė šių ataskaitų. Jeigu būtų iš karto susitarta dėl fiksuotos medienos kainos, tai būtų padaryta iš karto perdavus medieną, išrašant PVM sąskaitą faktūrą, o nebūtų laukęs balandžio mėnesio. Kai ieškovas gavo ataskaitą apie tai, kad mediena buvo nekokybiška, tarp šalių prasidėjo ginčas dėl kainos. Atsakovė prašė kainą sumažinti. Ieškovas PVM sąskaitą faktūrą išrašė savavališkai, nesusiderinęs dėl kainos ir terminų, tik 2024 m. birželio 4 d. šalys galtinai susitarė, kad atsakovė sumokės reikalaujamą sumą.
14. Atsakovės UAB „Baltic forest group“ vadovas A. M. paaiškino, kad vairuotojų funkcija yra pakrauti medieną, jie neturi galimybių įvertinti medienos kokybę. Sąlygas aptarė jo atstovas R. G.. Yra susiklosčiusi praktika, kad medienos kokybė nustatoma ją nuvežus į lentpjūvę. Visi rąstai matuojami lazerių pagalba. Buvo susitarta dėl beržo rąstų įsigijimo, kurių skersmuo prasideda nuo 20 cm., tačiau prikrauta buvo mažesnio skersmens, o tai neatitinka reikalavimų. Kainos yra viešai skelbiamos. Ką pakrovė, tokį rezultatą ir gavo. Pakrovimo metu nebuvo atsakovės atstovo, buvo tik vairutojai, tačiau, kaip paaiškino pats ieškovas, dalyvavo jo atstovas. Grąžinti produkcijos negalima, nes jos nėra. Kaina turėjo būti mažesnė, nes mediena neatitiko parametrų. Vyko ginčai, birželio mėnesį buvo nuspręsta pabaigti ginčą ir sumokėti tikrovės neatitinkančią sąskaita. Dėl kainos paskutinį kartą kalbėjosi birželio pradžioje su savo atstovu R. G.. Visa komunikacija vyko tarp R. G. ir ieškovo. Pats asmeniškai su ieškovu nekalbėjo. Dėl galutinės kainos kalbėjosi R. G.. Birželio mėnesį R. G. jam pasakė, kad arba „keliamės“ į teismą, arba apmokame sąskaitą. R. G. buvo žinoma apie ieškinį, tačiau nuspręsta apmokėti tam, kad nereiktų eiti į teismą. Įprastai už medieną reikia atsiskaityti per mėnesį, per kelis mėnesius. Buvo susitarta, kad kainą nustatys gavus iš lentpjūvės matavimus. Dėl PVM sąskaitos faktūros, kuri yra pateikta byloje, jokių derybų tarp šalių nebuvo. Papildomai paaiškino, kad rastų nebuvo atvykę apžiūrėti. Kai mediena patenka į fabriko teritoriją ir praeina per lazerį, ji krenta į bendrą krūvą, grąžinti nebėra galimybės. Atskirai neatrenkami rąstai. Medieną į transporto priemonę krovė vairuotojai ir buvo ieškovo atstovas. Rąstų skersmuo nustatomas lentpjūvėje lazerių pagalba. Ieškovas galėjo nekrauti rąstų, kurie neatitiko skersmens. Medienos nuotraukų nematė, nes komunikaciją vykdė R. G., jam (vadovui) buvo papasakota apie situaciją. Buvo susitarta, kad kaina bus nustatyta pagal lentpjūvės išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
15. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas V. K., tiek atsakovės UAB „Baltic Forest Group“ atstovas vadovas teismo posėdžio patvirtino, kad jie žodžiu susitarė dėl medienos (beržo) rąstų pirkimo – pardavimo. Pirkimo – pardavimo reguliavimas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) XXIII skyriuje. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).
16. Abi proceso šalys teikė paaiškinimus dėl žodinio pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo. Ieškovas paaiškino, kad dėl sutarties sąlygų tarėsi su atsakovės įgaliotu asmeniu R. G. telefonu, kad jam buvo išsiųstos medienos nuotraukos ir jis sutiko jas įsigyti. Ieškovas taip pat paaiškino, kad buvo susitarta dėl kainos – kad ji bus ne mažesnė kaip 130 Eur už kubinį metrą medienos, kad atsakovė atsiskaitys už medieną per 5 darbo dienas po medienos paėmimo. Tuo tarpu atsakovės vadovas byloje laikosi pozicijos, jog buvo susitarta dėl beržo rąstų, kurių skersmuo turėjo būti 20 cm ir daugiau, o kainą šalys turėjo nusistatyti gavus iš lentpjūvės ataskaitą apie medieną. Atsakovės vadovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad su ieškovu dėl sutarties sąlygų asmeniškai nekalbėjo, derybas vykdė įgaliotas asmuo R. G., kuris apie visas aplinkybes jį (atsakovės vadovą) informuodavo. Byloje ginčo dėl to, kad medieną atsakovė pasiėmė kovo pradžioje, byloje nėra.
17. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas teikė atsakovei 2024 m. balandžio 8 d. pretenziją, kurioje išreiškė nesutikimą su priėmimo – perdavimo aktais, t. y. parduoti produkciją mažesne nei 130 Eur / m³ kaina, ir reikalavo ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas grąžinti klientui produkciją, už kurią atsisako mokėti 130-140 Eur / m³, t. y. pristatyti produkciją į vietą, iš kurios pasiėmė. Pretenzija buvo išsiųsta R. G. 2024 m. balandžio 9 d. Atsakovė pateikė ieškovui 2024 m. balandžio 11 d. atsakymą į minėtą pretenziją, kuriame, be kita ko, nurodė, kad klientas V. K. buvo informuotas ir žodiniu pagrindu buvo sutarta, kad parduodamos produkcijos – medienos rąstų 130-140 Eur / m³ kaina bus tik tuo atveju, jeigu beržo rąstai bus ne mažesnio nei 20 cm skersmens ir nebus broko (tai klientas gali įrodyti pateikdamas telefoninio pokalbio išklotinę). Visos produkcijos kokybės nebuvo galimybės įvertinti telefoninio pokalbio metu, nes buvo atsiųstos tik kelios nuotraukos, iš kurių kokybės nustatyti neįmanoma, todėl griežtai buvo atsisakyta prisirišti prie kainos, todėl klientas buvo informuotas, kad galutinė kaina bus tik po produkcijos priėmimo, atskaičius 5 Eur / m³ įmonės pelno maržą. Medienos aktai buvo siunčiami nedelsiant po ištaškavimo, kiekviename akte yra nurodyta medienos ištaškavimo data. Klientas puikiai suvokia, kad produkcijos grąžinti neįmanoma, nes priimta ištaškuota mediena jau sukrauta į bendras medienos krūvas. 2024 m. balandžio 2 d. klientui buvo papildomai išsiųstas kainininkas bei medienos aktai. Įmonė neturėjo galimybės sumokėti, nes klientas neišrašė PVM sąskaitos faktūros, nepateikė leidimo miškui kirsti bei rangos sutarties. Byloje yra pateiktas ieškovo atstovės atsakymas į atsakovės atsiliepimą, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad jei nebus grąžinta nurodyta produkcija per nustatytą terminą, bus išrašytos PVM sąskaitos faktūros sutartai sumai.
18. Byloje yra pateikti medienos važtaraščiai / ataskaitos (ieškovas juos įvardijo priėmimo – perdavimo aktais), kuriuose užfiksuoti atsakovės iš ieškovo įsigytos medienos parametrai. Taip pat yra pateikta ieškovo atsakovei 2024 m. balandžio 18 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra 25 353,13 Eur sumai, kurioje apmokėjimo terminas nurodytas iki 2024 m. balandžio 25 d. Šią PVM sąskaitą faktūrą ieškovas R. G. išsiuntė 2024 m. balandžio 19 d. Ieškovas ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą pateikė 2024 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 5 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas 2024 m. birželio 13 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo patikslino ieškinio reikalavimus, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė 2024 m. birželio 4 d. jam sumokėjo 25 353 Eur sumą.
19. Byloje ginčo dėl to, kad atsakovė priėmė 183,985 m³ beržo rąstų, nėra, todėl atsakovei, kaip pirkėjai, atsirado pareiga atsiskaityti už produkciją. Tokią išvadą suponuoja ir atsakovės vadovo išdėstyta pozicija, kad priimtų rąstų grąžinti ieškovui nebetūri galimybių.
20. CK 6.344 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, jog ieškovas neįrodė, kad šalys buvo susitariusios dėl konkrečių atsiskaitymo terminų. Abejotinai vertintina ieškovo išsakyta pozicija, kad atsakovė įsipareigojo su juo atsiskaityti per 5 darbo dienas nuo produkcijos priėmimo. Kaip teisingai pastebėjo atsakovės atstovas advokatas, jei būtų toks susitarimas, ieškovas būtų iš karto išrašęs PVM sąskaitą faktūrą su tokiu terminu, kai atsakovė pasikrovė medieną, tačiau aptariamu atveju to nepadarė. Priešingai, ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis laukė iš atsakovės ataskaitų (priėmimo – perdavimo aktų) apie rąstų parametrus. Toks ieškovo elgesys suponuoja išvadą, kad apmokėjimo klausimai turėjo būti sprendžiami tik gavus rąstų kokybės, parametrų duomenis. Nėra abejonių, kad lentpjūvės važtaraščių / ataskaitų duomenys apie medieną turėjo reikšmės nustatant produkcijos kainą, todėl nors ieškovas išreiškė pageidavimą gauti ne mažesnę kaip 130 Eur / kainą, galutinė kaina turėjo paaiškėti atlikus rąstų įvertinimą. Tuo tarpu ieškovas susitarimo dėl fiksuotos kainos egzistavimą aptariamu atveju įrodinėjo tik savo deklaratyviais žodiniais paaiškinimais, šios faktinės aplinkybės neįrodinėdamas kitomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl laikoma neįrodyta aplinkybe.
21. Pagal CK 6.53 straipsnio 1 dalį, jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad aptariamo CK straipsnio 2 dalis papildo 1 dalį. Pastarojoje nustatyta, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Teisės doktrinoje pažymima, kad CK 6.53 straipsnio 2 dalis taikoma tiek, kai prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, tiek, kai apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius tokiais atvejais gali bet kada pareikalauti įvykdyti prievolę, būtų nesąžininga ir neteisinga reikalauti, kad skolininkas ją tuojau pat įvykdytų. Dėl to aptariama norma nustato skolininkui septynių dienų terminą prievolei įvykdyti, pradedamą skaičiuoti nuo tos dienos, kai kreditorius pareikalavo įvykdyti prievolę. Septynių dienų terminas turėtų būti laikomas minimaliu, todėl kreditorius gali nustatyti ilgesnį terminą prievolei įvykdyti (Mikelėnas, V., ir kt. (autorių kolektyvas). Civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (I). Vilnius: Justitia, 2003, p. 86, 87).(žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-775-912/2022).
22. Nagrinėjamu atveju nesant galimybės grąžinti ieškovui produkciją, ieškovas pasirinko kitą teisių gynybos būdą – reikalauti apmokėti už įsigytą produkciją. Byloje neįrodyta, kad egzistavo aiškus susitarimas dėl įsigytos produkcijos apmokėjimo tvarkos, įskaitant ir dėl terminų. Kaip minėta, ieškovas atsakovei 2024 m. balandžio 18 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nustatė apmokėjimo terminą iki 2024 m. balandžio 25 d. Taigi, ieškovas pats nustatė apmokėjimo terminą ir tai atitinka CK 6.53 straipsnio 2 dalies teisinį reguliavimą. Pažymėtina, kad ieškovas nustatė ilgesnį terminą, nei numatyta įstatyme. Šią PVM sąskaitą faktūrą ieškovas R. G. išsiuntė 2024 m. balandžio 19 d. Atsakovės vadovas teismo posėdžio metu dėstė, kad ši sąskaita faktūra buvo išrašyta vienašališkai, nesuderinus su atsakove dėl kainos ir dėl terminų. Taip pat paaiškino, kad iki 2024 m. birželio 4 d. su ieškovu vyko derybos dėl kainos, o kai sužinojo, jog yra ieškinys (apie tai informavo jį R. G.) nusprendė sutikti su ieškovo nurodyta kaina, kaip nurodė pats atsakovės vadovas, tam, kad nereiktų eiti į teismą. Atsakovės vadovo teigimu, 2024 m. birželio 4 dieną reiktų laikyti data, kada buvo pasiektas bendras susitarimas. Taigi, atsakovės įsitikinimu, iki šios datos neegzistavo prievolė apmokėti už įsigytą produkciją, tačiau teismas neturi pagrindo su tuo sutikti. Visų pirma, atsakovė nepateikė jokių duomenų, leidžiančių spręsti apie tai, kad po sąskaitos faktūros išrašymo vyko pokalbis dėl kainos ir / ar terminų su ieškovu, taipogi nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie tai, kad atsakovė apskirtai būtų ginčijusi PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą kainą. Kaip nurodė ieškovas teismo posėdžio metu, atsakovės atstovas nebekėlė telefono ir su juo nebendravo (paskutinį kartą bendrauta gegužės mėnesio gale). Ta aplinkybė, jog atsakovė nusprendė apmokėti ieškovo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą tik sužinojusi apie tai, kad yra ieškinys, leidžia spręsti apie tai, kad atsakovė delsė apmokėti neginčijamą PVM sąskaitą faktūrą ir ją apmokėjo praleidusi PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą terminą, iš esmės paskatinta galimo teisminio proceso, atitinkamai, yra pagrindas spręsti, jog ieškovė, teikdama pradinį ieškinį, turėjo teisinį pagrindą reikalauti 25 353 Eur sumos.
23. Aukščiau nurodytų motyvų pagrindu teismas konstatuoja, kad atsakovė byloje neįrodė, jog iki ieškovės ieškinio pareiškimo vyko derybos (ginčas) dėl PVM sąskaitoje faktūroje išrašytos kainos, todėl atsakovė turėjo pareigą apmokėti PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą (kainą) iki joje nurodyto termino, tačiau to nepadarė, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti palūkanų už pavėluotą apmokėti laikotarpį.
24. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
25. Pagal CK nuostatas palūkanas gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimas. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai šalių (ūkio subjektų) ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius, taikytinas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatytos palūkanos ir šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).
26. Kadangi sutartimi šalys neaptarė palūkanų, o abi šalys yra ūkio subjektai (šios aplinkybės atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo), todėl šiuo atveju pagrįstai ieškovas reikalauja palūkanų, apskaičiuotų taikant Įstatyme numatyto dydžio palūkanas. Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – Lietuvos banko nustatyta vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų norma, padidinta 8 procentiniais punktais. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą atsakovė privalėjo apmokėti iki 2024 m. balandžio 25 d. Atsakovė šioje sąskaitoje faktūroje nurodyto dydžio sumą sumokėjo tik 2024 m. birželio 4 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ne laiku atsiskaitė su ieškove, ieškovė turi teisę reikalauti 195,60 Eur palūkanų, apskaičiuotų taikant Įstatyme numatyto dydžio palūkanas už 35 d. (25 353,13 Eur x 0,08/364 d. x 35 d.), todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 195,60 Eur palūkanų.
27. MAKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Vadinasi, kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40 Eur sumą kaip kompensaciją. Šis dydis yra neįrodinėtinas ir kreditorius jo neprivalo pagrįsti. Kadangi šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numato teisę kreditoriui iš skolininko gauti 40 Eur sumą, neteikiant jokių įrodymų apie tokių išlaidų patyrimą, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 40 Eur dydžio suma.
28. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Jau minėta, kad šiuo atveju proceso šalims taikytina Įstatyme numatyto dydžio palūkanos. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kaip yra nustatoma palūkanų norma. Nustatyta, kad pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos.
29. Pažymėtina, kad pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda nuo bylos iškėlimo dienos (šiuo atveju 2024 m. birželio 13 d.), todėl procesinėms palūkanoms apskaičiuoti taikytina 2024 m. sausio 1 d. galiojusi palūkanų norma. Kadangi ieškovė reikalauja mažesnio dydžio metinių procesinių palūkanų (8 proc.), nei galėtų prašyti pagal Įstatymą (12,5), šiuo sprendimu ieškovui iš atsakovės priteistina 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 235,60 Eur (195,60 Eur + 40 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, MAKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalis).
30. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ir žyminį mokestį. Ieškovei patikslinus ieškinio reikalavimus, laikoma, kad buvo sumokėta per daug žyminio mokesčio. Už 235,60 Eur ieškinio reikalavimus (195,60 Eur + 40 Eur) ieškovė turėjo sumokėti iš viso 11 Eur dydžio žyminį mokestį. Dėl šios priežasties likusi žyminio mokesčio dalis – 276 Eur (287 Eur – 11 Eur) ieškovei grąžintina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o 11 Eur dydžio žyminis mokestis, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, priteistinas ieškovui iš atsakovės.
31. Ieškovas, teikdamas byloje patikslintą ieškinį, prašė priteisti 1 306,80 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškovas pateikė 2024 m. gegužės 29 d. mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina, kad jis advokatų kontorai ALIANT Tarvainytė ir partneriai sumokėjo 1 306,80 Eur sumą (mokėjimo paskirtyje nurodyta DTL-2024-05-00027). Po teismo preliminaraus sprendimo priėmimo ir atsakovės pareikštų prieštaravimų ieškovas pateikė 2024 m. gegužės 29 d. ataskaitą, kurioje nurodyta, kad buvo suteiktos tokios atstovavimo paslaugos: 2024 m. balandžio 8 d. pretenzijos dėl susitarimo už nustatytą produkciją kainą nesilaikymo rengimas; 2024 m. balandžio 8 d. pretenzijos rengimas ir teikimas dėl įkainio už rąstus; 2024 m. gegužės 29 d. ieškinio parengimas ir pateikimas teismui. Kad tokie dokumentai buvo rengiami įrodo bylos medžiaga. Ataskaitoje nurodyta vienos darbo valandos kaina – 135 Eur, taip pat nurodyta kiek atstovė dirbo valandų rengdama minėtus dokumentus. Nors ieškovas nepateikė byloje PVM sąskaitos faktūros, tačiau šios ataskaitos numeris sutampa su 2024 m. gegužės 29 d. mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodytu numeriu. Apskaičiavus 8 darbo valandų kainą su PVM gaunasi tokio paties dydžio suma, kurią sumokėjo ieškovas minėtu mokėjimo nurodymu. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo abejoti, jog 1 306,80 Eur išlaidas ieškovas patyrė spręsdamas ginčą su atsakove ikiteisminėje stadijoje ir rengiant ieškinį. Tačiau šios išlaidos negali būti laikomos bylinėjimosi išlaidomis visoje apimtyje. Bylinėjimosi išlaidomis gali būti laikomos išlaidos, kurios yra susijusios su bylos nagrinėjimu (jų sąrašas numatytas CPK 88 straipsnio 1 dalyje). Aptariamu atveju atstovės suteiktos teisinės paslaugos rengiant pretenziją negali būti laikomos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, todėl jos nepriteisiamos, vadovaujantis civilinio proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Dėl šios priežasties ieškovo naudai iš atsakovės yra pagrindas priteisti tik išlaidas, kurias jis patyrė rengiant ieškinį – t. y. 816,75 Eur (135 Eur * 5 val. + PVM). Aplinkybė, kad teismas buvo nustatęs ieškinio trūkumus ir kad ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą neturi reikšmės. Šiame sprendime konstatuota, kad atsakovė apmokėjo ieškovo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą tik tada, kai sužinojo apie ieškovo ieškinį, taigi, ieškovas ieškinio rengimo išlaidas faktiškai jau buvo patyręs kreipimosi į teismą metu, todėl nėra pagrindo ieškinio rengimo išlaidas mažinti, nes jos patirtos dėl atsakovės kaltės. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovui iš atsakovės iš viso priteisiama 827,75 Eur (11 Eur + 816,75 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
32. Šiame sprendime nurodytų motyvų pagrindu teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. preliminarų sprendimą pakeičia toje dalyje, kurioje buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, jas sumažindamas iki 827,75 Eur (CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas).
33. Ieškovas taipogi prašo priteisti po teismo preliminaraus sprendimo priėmimo bylos nagrinėjimo metu patirtas 1 007,87 Eur dydžio papildomo procesinio dokumento rengimo, atstovo pasiruošimo teismo posėdžiui bei atstovavimo teismo posėdyje, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimo išlaidas (žr. 2024 m. liepos 31 d. ataskaitą, 2024 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, 2024 m. rugpjūčio 14 d. apmokėjimo dokumentą). Teismas, įvertinęs ataskaitoje nurodytą informaciją (apie darbo valandas, darbo valandos kainą, atstovės suteiktų paslaugų pobūdį), sprendžia, kad jos yra protingo dydžio ir atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius, todėl byloje palikus nepakeistą preliminaraus sprendimo dalį, kuriuo išspręsti materialiniai teisiniai reikalavimai, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas priteisti po preliminaraus sprendimo priėmimo ieškovo patirtas visas atstovavimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės papildomai priteisiamos 1 007,87 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. preliminarų sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui ūkininkui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Forest Group“, juridinio asmens kodas 301112603, 195,60 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus ir 60 ct) palūkanų, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) kompensacijos, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą, t. y. 235,60 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus ir 60 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 827,75 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt septynis eurus ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovui ūkininkui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 276 Eur (du šimtus septyniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2024-05-29 mokėjimo nurodymu Nr. 134 per „Swedbank“, AB, išaiškinant, kad šią sumą grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šiuo sprendimu.“
Papildomai ieškovui ūkininkui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Forest Group“, juridinio asmens kodas 301112603, priteisti 1 007,87 Eur (vieną tūkstantį septynis eurus ir 87 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.