Utenos apylinkės teismo sprendimas

Institucijos, duodančios išvadą - Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimai Zukienei,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui K. J. , trečiajam asmeniui UAB „Anykščių šiluma“ dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo , vaiko gyvenamosios vietos nustatymo , išlaikymo vaikui priteisimo ir ,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atvykęs į vieną parengiamąjį teismo posėdį nurodė, jog su ieškovės reikalavimu nutraukti santuoką dėl jo kaltės sutinka, tačiau nesutinka , jog visas butas būtų priteistas ieškovei. Ieškovei pateikus patikslintą ieškinį, atsakovas atsiliepimo nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko. Buvo priimta teismo nutartis atsakovą atvesdinti į teismo posėdį, tačiau teismo nutartis nebuvo įvykdyta, nes policijos pareigūnų reikalavimui vykti į teismo posėdį atsakovas nepakluso ir jo nepavyko surasti, iš darbo jis atleistas. (b.l. 131 ) Teismas negavo atsakovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant.

Trečiojo asmens UAB „Anykščių šiluma atstovas ieškovės ieškinį paliko spręsti teismo nuožiūra, neprieštaravo ieškovės prašymui padalinti įsiskolinimą UAB „Anykščių šiluma „ lygiomis dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies .

Bylos medžiaga, ieškovės, jos atstovo paaiškinimais, liudytojos parodymais nustatyta, jog šalys susituokė 1986m. gruodžio 27d., Anykščių rajono civilinės metrikacijos skyriuje. (t.1,b.l. 7) Santuokoje (duomenys neskelbtini), gimė dukra E., o (duomenys neskelbtini)dukra A. Gyvendami santuokoje sutuoktiniai įsigijo vieno kambario butą (duomenys neskelbtini)bei automobilį. Nors sutuoktiniai iki šiol gyvena tame pačiame bute, tačiau neveda bendro ūkio, negyvena sutuoktinių gyvenimo, atsakovas girtauja, dėl to jų bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas, dėl atsakovo netinkamo elgesio kenčia dukra . Atsakovas neprisideda prie šeimos , buto išlaikymo, nemoka mokesčių, todėl susidarė didelis įsiskolinimas už šilumos tiekimą. Ieškovė nusprendė santuoką nutraukti, todėl kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu. Atsakovas teismui nepateikė atsiliepimo į ieškovės ieškinį, kviečiamas į teismo posėdį neatvyko, neatvesdino jo ir policijos pareigūnai pagal teismo nutartį.

1. Dėl santuokos nutraukimo .

Ieškovė prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl sutuoktinio kaltės. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė teigė, jog atsakovas ištisai girtauja, neteikia išlaikymo dukrai, nepadeda išlaikyti buto, nemoka jokių mokesčių, todėl susidarė didelės skolos. Būdamas girtas atsakovas triukšmauja, todėl vieno kambario bute jų nepilnametė dukra neturi ramybės, negali ruošti pamokų. Dėl netinkamo atsakovo elgesio, ji ne kartą kvietė policijos pareigūnus. Teismo posėdžio metu apklausta sutuoktinių nepilnametė dukra patvirtino, jog tėvas ištisai girtauja, o girtas namie kabinėjasi prie motinos, jos, namuose pilna butelių nuo alkoholio. Dėl tokio jo elgesio ji negalinti mokytis ir normaliai gyventi. Tačiau liudytoja nurodė, jog dėl santuokos iširimo yra kalti abu tėvai. Ir pati ieškovė pripažino, jog buvo palikusi šeimą ir penkerius metus su vyru negyveno. Teismas įvertinęs ieškovės paaiškinimus, išklausęs liudytoją , bei ištyręs rašytinius įrodymus, teismui pateiktą Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą bei prie jų pateiktą medžiagą, konstatuoja, jog šalių santuoką iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės . (CPK 3.61 str.) Teismas mano, kad nebėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir nemano, kad tikslinga imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (LR CK 3.64 straipsnis). Pastebėtina, kad nuo ieškinio padavimo praėjo vieneri metai tačiau nepaisant to sutuoktiniai taip ir nesusitaikė, jų santykiai blogi , atsakovas toliau girtauja, neprisideda prie šeimos, dukters išlaikymo.

Pagal CK 3.69 str. 1 d. sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovė nurodė, kad nutraukus santuoką nori, kad jai būtų palikta dabartinė pavardė „Jakūbonienė“, todėl po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės – „Jakūbonienė „ ir „Jakūbonis „ .

2. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Pagal Civilinio proceso kodekso 385 str. 1 dalį teismas nutraukdamas santuoką privalo išspręsti pareikštą reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jiems išlaikymo priteisimą. Šioje dalyje tarp šalių ginčo nėra. . Ieškovė pateikdama ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė nepilnametės dukters A. gyvenamąją vietą nustatyti su ja ir priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 litų kiekvienam vaikui iki jų pilnametytės. Atsakovas dėl šio reikalavimo prieštaravimų nepateikė. Institucija, duodanti išvadą , Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovė nurodė, jog nutraukus santuoką , tikslinga nepilnametės dukters A. gyvenamąją vietą nustatyti su motina, nes tėvas girtauja, nesirūpina šeima , atsakovas kviečiamas į skyrių pokalbiui nei karto neatvyko . Šioje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai ir nepilnametės dukters A. J. gyvenamoji vieta nustatytina su motina D. J..

3. Dėl turto padalijimo.

Pagal Civilinio kodekso 3.59 straipsnio nuostatas teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė santuokoje įsigytą turtą padalinti lygiomis dalimis- po ½ turto. Atsakovas dėl šio reikalavimo atliepimo teismui nepateikė ir nepateikė savo turto padalinimo varianto. Kaip nustatyta sutuoktiniai gyvendami santuokoje 1992m. kovo 19d., pirkimo- pardavimo sutartimi įsigijo vieno kambario butą , esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 17278 Lt ( tb.l. 15 ), kuris registruotas abiejų sutuoktinių vardu po ½ dalį, ir automobilį Opel Ascona 1984m, kurio vertė 500 Lt. , viso turto už 17778 Lt. Be to , ieškovė ir atsakovas turi kreditorių – įsiskolinimą UAB „Anykščių šiluma „ už suteiktą šiluminę energiją 12274,06Lt .

CK 3.87 str. ir 3.88 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Byloje šalys neginčijo, kad paminėtas turtas nėra bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Ieškovė prašė padalinti santuokoje įsigytą turtą lygiomis dalimis, natūra. . Atsakovas kito turto padalijimo būdo nepateikė , todėl jų įsigytas turtas dalintinas lygiomis dalimis, po ½ dalį. Ieškovė įsigyto buto vertė nurodė pagal rinkos kainas. Atsakovas teismui nepateikė kitos buto vertės . Pagal CK 3.119 str. dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Teismas išklausęs ieškovės, jos atstovo paaiškinimus mano, kad ieškovės nurodyta santuokoje įgyto buto kaina yra artima rinkos kainai . Butas vieno kambario , seniai neremontuotas. Todėl jų įsigytas butas ir automobilis, dalintinas natūra po lygiai, abiems po ½ dalį turto.

Ieškovė nurodė, jog atsakovas neprisidėjo prie buto išlaikymo, todėl jie yra įsiskolinę už šiluminę energiją 12274,06 Lt . Prašė susidariusią skolą padalinti po lygiai kiekvienam ir iš jų priteisti UAB „Anykščių šiluma „ po 6137,03 Lt . Atsakovas atsiliepimo dėl šio reikalavimo nepateikė. Teismas mano, jog šis ieškovės pareikštas reikalavimas paliktinas nenagrinėtu. LR Civilinio kodekso 3.126 straipsnis numato, jog sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Kreditoriui UAB „Anykščių šiluma „ apie bylos nagrinėjimą pranešta, jis įtrauktas į bylos nagrinėjimą, tačiau byloje nepateikė savarankiško reikalavimo dėl susidariusios skolos priteisimo iš sutuoktinių.

4.Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo .

Minėta, kad pagal Civilinio proceso kodekso 385 str. straipsnio nuostatas teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). Įvertinus tai, kad nepilnametės dukters Aušros gyvenamoji vieta nustatoma su motina , tai atskirai gyvenantis vaiko tėvas privalo teikti išlaikymą vaikui . Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymui po 200 litų kas mėnesį. Prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už metus - nuo 2007m. kovo 3d. iki 2008m. kovo 3d., po 150 litų kas mėnesį, viso 1800litų, o nuo 2008m. kovo 3d., iki pilnametystės po 200 litų kas mėnesį iki dukters A. pilnametystės. Išlaikymo įsiskolinimą 1800 Lt ir dalį išlaikymo nuo 2008m. kovo 3d., iki 2011m. sausio 8d., , ieškovė prašė priteisti atsakovui tenkančią turto dalimi , t.y. priteisti nepilnametei dukrai atsakovui tenkančią buto1/2 dalį. ( 2 m.10 mėn, 5d. x 200 Lt – 6839Lt). Ištyrus įrodymus nustatyta, jog šalių nepilnametė dukra A. mokosi 8 klasėje, jog poreikiai nuolat auga . Ieškovė dirba ir išlaiko dukrą , atsakovas , nors ir dirbo, tačiau išlaikymo dukrai neteikia . Teismo posėdžio metu apklausta dukra A. patvirtino, jog ją išlaiko motina. Tėvas tik retkarčiais duodavo po kelis litus ir taip visą laiką. Atsižvelgiant į nūdienos pragyvenimo lygį ir kainas, bei į tėvų turtinę padėtį, teismas mano, jog dukrai išlaikymo suma po 200 litų nėra per didelė ir atitiks jos poreikius . Dėl išlaikymo sumos atsakovas nepateikė jokių argumentų . Atsakovas kitų išlaikytinių neturi. LR CK 3.196 straipsnyje yra įtvirtintos išlaikymo formos. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi atsižvelgti į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių kasdieniams poreikiams tenkinti. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas taip pat turi atsižvelgti į vaiko tėvų turtinę padėtį, jų turto ir pajamų struktūrą, gaunamų pajamų dydį, periodiškumą, garantijas dėl pajamų pastovumo. Teismas turi nustatyti , kuo parinkta išlaikymo forma yra geriau atitinkanti vaiko teises ir interesus.Šioje situacijoje , teismas mano, jog geriausia išlaikymo forma būtų priteisti išlaikymą turtu. Atsakovas šiuo metu nebedirba , turi skolų tretiesiems asmenims ir dėl to esant atsakovo nemokumo grėsmei, t.y. padėčiai, kai atsakovas neišgalės mokėti išlaikymą dukrai , yra teisinis pagrindas išlaikymo įsiskolinimą ir išlaikymą priteisti turtu - atsakovui tenkančiu turtu, padalijus bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas ir priteistina iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymo įsiskolinimas už metus laiko nuo 2007-03-08 iki 208-03-08 , 1800 Lt ( 12x 150Lt – 1800Lt) ir išlaikymas nuo 2008m. kovo 8d. iki 2011m, sausio 8d. po 200Lt kas mėnesį ( 2 m. 10 mėn.5 d x 200 – 6839Lt ) turtu- ½ buto, 8639Lt vertės , atitenkančio atsakovui padalinus santuokoje įsigytą turtą. Įsiteisėjus teismo sprendimui, jis įpareigotinas išsikelti iš buto (duomenys neskelbtini). Atsakovas pagal byloje esančius duomenis savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), kur yra paveldėjęs savo tėvų namus, todėl jo interesai priteisus turtu išlaikymą dukrai nenukentės.

Ieškovei Panevėžio VGTP tarnybos sprendimu buvo suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba. Jos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 400 litų, todėl šios išlaidos iš atsakovo priteistinos valstybei. Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas teismo turėtos pašto išlaidos. bylinėjimosi išlaidų, tai iš jų nepriteistinos ir teismo turėtos pašto išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 268, 270, 284, 381-385 str., teismas ,-

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies .

Santuoką, tarp D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir K. J. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), įregistruotą 1986m. gruodžio 27d Anykščių rajono savivaldybės CM skyriuje, akto įrašo Nr. 319, nutraukti.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovei po santuokos nutraukimo palikti pavardę „J.“ o atsakovui po santuokos nutraukimo palikti pavardę „J. ‘

Šalių nepilnametės dukters A. J. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina D. J. .

Padalinti šalių santuokoje bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgytą 17778 litų vertės turtą po lygiai, kiekvienam po ½ dalį turto ir dalinti natūra taip:

- ieškovei D. J. natūra priteisti ½ dalį vieno kambario buto , 37.00 kv.m., su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 8639 Lt vertės viso turto už 8639 litus.

- atsakovui K. J. priteisti natūrą ½ dalį vieno kambario buto , 37.00 kv.m. su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 8639 Lt vertės, automobilį Opel Ascona 500Lt vertės turto už 9139 litus.

Priteisti iš K. J. nepilnametei dukrai A. J. gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamai motinos D. J., išlaikymo įsiskolinimą nuo 2007m. kovo 3d. iki 2008m. kovo 3d. , po 150 Lt kas mėnesį, viso 1800 Lt ir išlaikymui nuo 2008m. kovo 3d. iki 2011m. sausio 8d., po 200Lt kas mėnesį ir išlaikymo įsiskolinimą ir išlaikymą priteisti iš atsakovo turtu ir priteisti dukters A. J. , gim. 1993m. sausio 12d., išlaikymui K. J. priklausančią 8639 Lt vertės ½ buto dalį, esančią Statybininkų g. 14-55 Anykščiuose, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti atsakovą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjus teismo sprendimui, nutraukti 2008-11-10 teismo nutartimi priteistą iš atsakovo K. J. laikiną materialinį išlaikymą dukrai A. J.

Ieškovės prašymą priteisti skolą UAB „Anykščių šiluma „ palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš atsakovo K. J. į valstybės biudžetą 400 litų už antrinės teisinės pagalbos suteikimą ieškovei ir teismo turėtų pašto išlaidų 57,40 Lt. (sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660)

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.