Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Vaivai Vilkei ir Ritai Levickytei, dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui, kaltinamiesiems E. O. ir S. Š., kaltinamųjų gynėjoms – advokatėms Ritai Roščenkovienei ir Sofijai Kručienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. O., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, ir S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. O. pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, o būtent, 2011 metų rugsėjo 19 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose, 15.04 val., melagingai pranešė apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Mazda MPV“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystę, nurodydamas, kad minėtas automobilis 2011-09-19 apie 13.00 val. buvo paliktas stovėti Lyros g. 13, Šiauliuose, automobilių stovėjimo aikštelėje, o apie 14.00 val. pastebėjo, kad automobilis „Mazda MPV“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra pavogtas, nors realiai pats automobilį perdavė kitam asmeniui, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2011 metų rugsėjo 19 d., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose, apklausiamas liudytoju ir būdamas įspėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, liudytojo apklausos metu, nuo 15.35 val. iki 16.01 val., davė melagingus parodymus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Mazda MPV“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dingimo aplinkybes.

E. O. ir S. Š., veikdami bendrininkų grupėje, apgaule, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, pasikėsino įgyti svetimą turtą, o būtent, E. O. tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011-09-13, ties Korsako g. 12, Šiauliuose, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, siekdamas vėliau melagingai pranešti apie automobilio vagystę ir tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai neteisėtai gauti draudiminę išmoką, S. Š., žinojusiam apie planuojamą melagingą pranešimą dėl nurodyto automobilio vagystės, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Mazda MPV“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio daiktadėžėje buvo palikti registracijos dokumentai ir užvedimo raktelis, buvimo vietą, tam, kad pastarasis paslėptų ir (ar) sunaikintų automobilį, o S. Š., žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. O. planuojamą melagingą pranešimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Mazda MPV“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystės, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011-09-13, ties Korsako g. 12, Šiauliuose, perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Mazda MPV“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio daiktadėžėje buvo palikti registracijos dokumentai ir užvedimo raktelis, tam, kad paslėptų ir (ar) sunaikintų automobilį, tai yra, 2011 m. rugsėjo 13 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, ties Korsako g. 12 namu, Šiauliuose, perdavė automobilį „Mazda MPV“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio daiktadėžėje buvo palikti registracijos dokumentai ir užvedimo raktelis, N. K. ir kartu su juo buvusiam S. V., nežinojusiems apie planuojamą melagingą pranešimą dėl automobilio vagystės, prašydamas pradanginti perduodamą automobilį, o automobilio dokumentus ir užvedimo raktelius grąžinti, po ko N. K. tą pačią dieną minėtą automobilį pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pristačius automobilį išardymui į šios įmonės teritoriją (duomenys neskelbtini), o užvedimo raktelius bei registracijos dokumentus grąžinus S. Š., po ko S. Š. tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011 m. rugsėjo 19 d., nenustatytoje vietoje, perdavė E. O. automobilio „Mazda MPV“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelius bei registracijos dokumentus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas E. O. 2011 m. rugsėjo 19 d. policijos pareigūnams melagingai pranešė apie automobilio „Mazda MPV“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystę, o 2011 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi dėl nuostolių atlyginimo į draudimo bendrovę AB „Lietuvos draudimas“ Aušros al. 17, Šiauliuose, ir pateikė bendrovei tikrovės neatitinkančią informaciją apie, neva, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Mazda MPV“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo draustas „Kasko“ draudimu šioje draudimo bendrovėje, vagystę, ir tokiu būdu pasikėsino apgaule įgyti AB „Lietuvos draudimas“ priklausantį turtą – 15 500 litų dydžio draudiminę išmoką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes galimos apgaulės atvejį nustatė teisėsaugos institucijos.

Kaltinamasis E. O. pagal jam pareikštus kaltinimus visiškai prisipažino kaltu ir parodė, kad 2011 m. vasarą nesėkmingai mėgino parduoti automobilį „Mazda MPV“. Šis automobilis priklausė uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis dirbo direktoriumi. Automobilį „Mazda MPV“ įsigijo išsimokėtinai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiekvieną mėnesį mokėjo įmokas. 2011 m. rugsėjo mėnesį, tuo metu, kai buvo padarytos nusikalstamos veikos, visas įmokas jau buvo sumokėjęs. Kadangi šio automobilio 2011 m. vasarą nepardavė, todėl sugalvojo pranešti apie automobilio vagystę ir gauti draudimo išmoką. Rugsėjo mėnesio pradžioje paprašė žmonos brolio S. Š. surasti žmogų, kuris padėtų atsikratyti automobiliu. S. Š. pasakė, kad yra galimybė uždirbti ir reikia, kad automobilis dingtų. S. Š. pasakė, kad yra vienas žmogus, kuris gali nuvairuoti automobilį į supirktuvę, kur automobilis bus išardytas detalėms. Rugsėjo viduryje paliko automobilį prie parduotuvės „Norfa“ Korsako gatvėje. Automobilio daiktadėžėje paliko dokumentus ir raktelius. Apie tai pasakė S. Š.. Praėjus kiek daugiau, nei savaitei, S. Š. grąžino automobilio registracijos liudijimą ir vieną raktelį su pulteliu. S. Š. nesakė jam nei vardo, nei pavardės to asmens, kuris nuvairavo automobilį. Kur konkrečiai bus realizuotas automobilis, E. O. nežinojo. S. Š. pasakė tik tiek, kad automobilis bus parduotas dalimis, o smulkiau apie pokalbį su tuo asmeniu nepasakojo. Po to, kai buvo grąžinti automobilio dokumentai ir raktelis (tą pačią dieną arba kitą dieną) E. O. parašė melagingą pareiškimą policijai dėl automobilio vagystės, pateikė policijos pareigūnams automobilio dokumentus bei raktelį. Automobilyje buvo palikęs vieną raktelį, kitą raktelį laikydavo savo seife. Automobilis buvo draustas „Kasko“ draudimu. Kokia draudimo išmoka jam būtų išmokėta, sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu. Už automobilio realizavimą atlygio nebuvo žadėjęs nei S. Š., nei tam asmeniui, kuris realizavo automobilį. Neprašė, kad pinigai už realizuotą automobilį būtų grąžinti jam (E. O.). Ikiteisminio tyrimo metu melavo tyrėjams ir kitiems pareigūnams, keitė parodymus. Dėl to gailisi. Taip pasielgė bijodamas prarasti darbą, be to, buvo nemalonu, kad įvėlė S. Š.. Nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikaltimus.

Kaltinamasis S. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad E. O., žinodamas, kad jis verčiasi automobilių pardavimu, paprašė parduoti jo automobilį. S. Š. mėgino šį automobilį parduoti, bet nesėkmingai. Kadangi automobilis buvo draustas, E. O. jo paprašė surasti kokį nors asmenį, kuris galėtų tą automobilį išardyti. Vienas iš S. Š. draugų – G. K. – suvedė jį su N. K.. S. Š. jam pasakė, kad yra vienas automobilis, kurį reikia išardyti. Paklausė, ar jis gali padėti. N. K. pasiteiravo, koks automobilio modelis, po to maždaug po savaitės paskambino ir pasakė, kad yra vieta, kur tą automobilį galima nugabenti ir išardyti. E. O. pasakius, kad automobilį paliks pietiniame miesto rajone, S. Š. paskambino N. K. ir parodė vietą, kur buvo paliktas automobilis. Nereikalavo, kad N. K. grąžintų pinigus už automobilio realizavimą. Pasakė, kad tuos pinigus galės pasilikti sau N. K.. Kur automobilis bus nuvarytas ir išardytas, S. Š. nežinojo. Apie tai, kad automobilis yra kažkur Kaune, sužinojo tik tuomet, kai N. K. jam perdavė automobilio dokumentus, raktelį. S. Š. automobilio dokumentus ir raktelį atidavė E. O.. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Liudytojas D. K. parodė, kad 2011 m. rugsėjo 15 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ meistru (duomenys neskelbtini). Darbo metu bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje pamatė stovintį automobilį „Mazda“. Automobilis buvo 7 ar 5 vietų, sidabrinės spalvos, vienatūris. Gavo nurodymą šį automobilį, kaip ir kitus automobilius, išardyti. Jo bendrovė (UAB „(duomenys neskelbtini)“) tuo užsiima – ardo automobilius, išardytas detales pardavinėja, sandėliuoja. Jis buvo vienas iš bendrovės darbuotojų, kurie ardė automobilį „Mazda“. Jokių šio automobilio dokumentų nematė. D. K. jokių veiksmų, susijusių su automobilių dokumentais, neatlieka. Tuo užsiima direktorius. Automobilį ardė garaže. Kai atvyko policijos pareigūnai ir pranešė, jog automobilis vogtas, jau buvo išimtos durys, variklis.

Liudytojas M. V. parodė, kad 2011 m. rugsėjo mėnesį dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ meistru (duomenys neskelbtini), ardė mašinas. Dokumentų netvarkė ir su klientais nebendravo. Tikslios datos neprisimena, bet galėjo būti 2011 m. rugsėjo 15 d., pamatė aikštelėje automobilį. Kas jį atvarė, nematė. Po to viršininkas (D. Š.) liepė šią mašiną išardyti. M. V. su D. K. įvarė automobilį į garažą ir ardė, kaip ir kitus automobilius. Policijos pareigūnai atvyko, kai automobilis jau buvo visai išardytas. Pareigūnai paprašė parodyti automobilį, pasakė, kad jis vogtas. Po to pasiėmė išardytas automobilio dalis ir jas išsivežė.

Liudytojas G. K. parodė, jog kaltinamąjį S. Š. pažįsta beveik 10 metų, jis yra G. K. draugo svainis. S. Š. perka ir parduoda automobilius. Susitiko su Sauliumi. Šis pasiūlė jam automobilį „Mazda“, markės neprisimena. Tą kartą G. K. nieko S. Š. nepažadėjo. Po kažkiek laiko kalbėjo su N. K. ir pasakė, kad draugas parduoda automobilį „Mazda“. Su N. nuvažiavo pas S. Š.. G. K. kažkas paskambino, todėl jis nuėjo į atokesnę vietą ir pokalbio tarp N. bei S. negirdėjo. Automobilio nematė. Kas vyko toliau, t. y. ar S. pardavė šį automobilį N., nežino.

Liudytojas N. K. parodė, kad jo draugas G. K. jam pasakė, kad su juo nori pasikalbėti vienas žmogus. Kai susitiko su S. Š., šis pasakė, kad reikia atsikratyti automobiliu: išardyti ir parduoti detalėmis, arba parduoti kaip metalo laužą, tačiau ne Šiauliuose, o kokiame nors kitame mieste. N. K. pasakė, kad atiduos automobilį į kokią nors supirktuvę. Sutarė, kad gautus už automobilį pinigus pasiims N. K.. Kodėl šį automobilį turi nugabenti į kitą miestą, S. Š. nepaklausė. Iš pokalbio suprato, jog S. nori kažkokiam draugui padaryti paslaugą. Po šio pokalbio N. K. internete surado Kaune veikiančią automobilių supirktuvę, susitarė dėl kainos. Tuomet susitiko su S. Š. Šiaulių miesto pietiniame rajone. S. Š. parodė jam automobilį. Automobilis buvo su dokumentais ir rakteliais. Saulius paprašė automobilio dokumentus ir raktelius grąžinti jam. Nuvairavo automobilį į Kauną. N. K. teisės vairuoti neturėjo, todėl automobilį vairavo jo draugas. Kaune susitarė, kad už automobilį jam sumokės 1 500 eurų ir kad jis turi išregistruoti automobilį. Dalį pinigų gavo tą pačią dieną. Likusi pinigų dalis jam turėjo būti sumokėta po automobilio išregistravimo. Automobilio dokumentus ir raktelius grąžino S.. Automobilio neišregistravo. Pinigus, kuriuos gavo Kaune už automobilį, išleido. Dalį pinigų davė draugui, kuris vairavo automobilį.

Liudytojas D. Š. parodė, kad 2011 m. rugsėjo mėnesį dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Įmonė veikia Kauno mieste, verčiasi naudotų automobilių detalių prekyba. Atvažiavęs vyriškis pasiūlė pirkti automobilį „Mazda MPV“. Susitarė, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ šį automobilį nupirks. Tuomet šis vyriškis po kelių dienų atvairavo automobilį. Kiek pamena, tas automobilis buvo registruotas įmonės vardu. Kokių nors įtarimų, kad automobilis gali būti vogtas, nekilo. Formalumus, susijusius su automobilio išregistravimu, turėjo sutvarkyti šį automobilį atvairavęs asmuo. Už automobilį sumokėjo 4 000 litų. Sumokėjo iš karto visą sumą. Automobilį nupirko su dokumentais ir rakteliais, valstybiniai numeriai liko automobilyje. Pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. Sutarė, kad šį automobilį pristatęs vyriškis atveš iš įmonės PVM sąskaitą-faktūrą. Automobilis jų bendrovės kieme stovėjo vieną savaitę ar dvi. Po to vėl atvyko tas pats vyriškis, pasiėmė automobilio techninį pasą, registracijos dokumentus, vieną raktelį. Sakė, kad šie dokumentai reikalingi automobilio išregistravimui. Antrasis raktelis liko pas D. Š.. Automobilį pradėjo ardyti, kai atsirado pirkėjas. Kaip supranta, paskubėjo, nes kol automobilis nebuvo išregistruotas, jo ardyti nereikėjo. Netrukus po to, kai automobilis buvo pradėtas ardyti, atvyko policijos pareigūnai ir pasakė, kad automobilis vogtas. Išardytas detales išsivežė policijos pareigūnai.

Liudytojas P. V. parodė, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirba kasininku – pardavėju. Nustato detalių kainą ir jas parduoda. Pirkimo-pardavimo sutarčių pasirašyme nedalyvauja. Šias sutartis pasirašo bendrovės direktorius D. Š., buhalterė. Kas atvairavo automobilį „Mazda MPV“, nematė. Šis automobilis stovėjo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Po to direktoriaus D. Š. nurodymu automobilį pradėjo ardyti. Iš kieno ir kada buvo įsigytas šis automobilis, nežino.

Iš E. O. 2011 m. rugsėjo 19 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad E. O., būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pranešė apie automobilio „Mazda MPV“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, vagystę, t. y. nurodė, kad 2011-09-19 apie 13.00 val. šiuo automobiliu atvažiavo į prekybos centrą „Lyra“, esantį Lyros g. 13, Šiauliuose. Automobilį pastatė priešais optiką „Optikos pasaulis“. Automobilį užrakino, įjungė signalizaciją. Apie 14.00 val., atėjęs prie automobilio, jo neberado. Mano, kad automobilį pavogė. Dėl automobilio vagystės UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta beveik 15 000 Lt materialinė žala (1 t., 12 b. l.). Pagal šį pranešimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 40-1-00359-11 (1 t., 13 b. l.).

Iš liudytojo E. O. 2011 m. rugsėjo 19 d. apklausos protokolo matyti, kad E. O. apklausos metu parodė, kad 2011-09-19 apie 13.00 val. automobiliu „Mazda MPV“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, atvažiavo į prekybos centrą „Lyra“, esantį Lyros g. 13, Šiauliuose. Automobilį pastatė priešais optiką „Optikos pasaulis“. Automobilį užrakino, įjungė signalizaciją. Apie 14.00 val., atėjęs prie automobilio, jo neberado. Mano, kad automobilį pavogė. Automobilis buvo vienatūris, pilkos spalvos, benzininiu 2,0 darbinio tūrio varikliu. Turtinė žala – 15 000 litų (1 t., 20 b. l.).

Iš kratos protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo rastos ir paimtos automobilio „Mazda MPV“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dalys, automobilio užvedimo raktelis (1 t., 25-39 b. l.).

Iš daiktų apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėtos išardyto automobilio „Mazda MPV“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dalys (1 t., 42-48 b. l.) ir trys šio automobilio užvedimo rakteliai bei du signalizacijos pulteliai (1 t., 49-52 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS1-1540 nurodyta, kad tirti pateiktą automobilio „Mazda MPV, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairo kolonėlės dalies esančią užvedimo spynelę galima rakinti pateiktais raktais (1 t., 54-55 b. l.).

Iš AB „Lietuvos draudimas“ rašto matyti, kad už automobilio „Mazda MPV“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystę būtų išmokėta 15 500 litų draudimo išmoka (1 t., 64 b. l.).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta DVD kompaktinė plokštelė, pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo D. Š. (1 t., 83 b. l.), su 2011 m. rugsėjo 13 d. ir 2011 m. rugsėjo 14 – 20 dienomis darytu vaizdo įrašu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Protokole nurodyta, kad iš vaizdo įrašo matyti, kaip 2011-09-13 į UAB „uomenys neskelbtini)“ teritoriją atvažiavo automobilis „Mazda MPV“, sidabrinės spalvos, taip pat nurodyta, kaip 2011 m. rugsėjo 14-20 dienomis ardomas automobilis „Mazda MPV“ (1 t., 84-88 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad E. O., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, siekdamas neteisėtai gauti draudiminę išmoką už UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Mazda MPV“, kreipėsi į S. Š., prašydamas, kad pastarasis surastų asmenį, kuris atsikratytų automobiliu „Mazda MPV“ (jį paslėptų ar sunaikintų). Atsikratyti automobiliu buvo būtina tam, kad E. O. vėliau galėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas su melagingu pranešimu apie šio automobilio vagystę, o po to, teisėsaugos institucijoms pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl automobilio vagystės, kreiptis dėl nuostolių atlyginimo į AB „Lietuvos draudimas“ ir taip apgaule, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, įgyti svetimą turtą – draudiminę išmoką už automobilį. S. Š., žinodamas apie E. O. planuojamą melagingą pranešimą dėl automobilio vagystės, surado N. K., nežinojusį apie planuojamą melagingą pranešimą dėl vagystės, ir paprašė atsikratyti automobiliu. N. K. su S. Š. pasiūlymu sutiko ir surado Kauno mieste veikiančią automobilių supirktuvę (UAB „(duomenys neskelbtini)“), superkančią automobilius išardymui. Sužinojęs iš S. Š., kad asmuo, atsikratysiantis automobiliu, surastas, E. O. sutartoje vietoje paliko automobilį „Mazda MPV“ su dokumentais ir užvedimo rakteliais. Šį automobilį S. Š. perdavė N. K., kuris kartu su S. V., nežinojusiu apie nusikalstamus E. O. ir S. Š. planus, pristatė automobilį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šiai bendrovei pardavė. Automobilio dokumentus su užvedimo rakteliu N. K. grąžino S. Š.. E. O. atsiėmė iš S. Š. automobilio dokumentus ir užvedimo raktelį bei kreipėsi į policijos pareigūnus, pranešdamas apie žinomai nebūtą nusikaltimą – automobilio „Mazda MPV“ vagystę, o po to kreipėsi dėl nuostolių atlyginimo į draudimo bendrovę „AB Lietuvos draudimas“. E. O. pateikta apgaulė turėjo sąlygoti AB „Lietuvos draudimas“ suklydimą bei tapti svetimo turto (draudiminės išmokos) UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijimo priežastimi. Nepriklausomai nuo E. O. ir S. Š. valios pradėtoji nusikalstama veika (svetimo turto įgijimas apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai) nebuvo baigta, nes policijos pareigūnų veiksmais nustačius melagingo pranešimo faktą, AB „Lietuvos draudimas“ neišmokėjo draudiminės išmokos.

Byloje nustatyti E. O. veiksmai atitinka BK 236 straipsnio 1 dalyje bei BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėtis, S. Š. veiksmai atitinka BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, t. y. asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal teismų praktiką tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Šios sąlygos konstatavimas reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką savanoriškai, o ne verčiamas byloje surinktų įrodymų, duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien nuoširdžiais apgailestavimo pareiškimais ar atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-241/2012). Bylos medžiaga rodo, kad E. O. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas keturis kartus (1 t., 162-164, 173-174, 177-178, 188 b. l.) ir nei vienos apklausos metu savo kaltės nepripažino, keitė parodymus, kaskart nurodydamas vis kitas, neatitinkančias tikrovės, aplinkybes. Nagrinėjant bylą teisme, pirmajame posėdyje, prokurorui paskelbus kaltinamąjį aktą, nurodė, jog kaltu prisipažįsta iš dalies ir tik ištyrus visus įrodymus, po liudytojų apklausos, visiškai pripažino savo kaltę. S. Š., apklausiamas įtariamuoju du kartus, kaltu prisipažino iš dalies, neigė susitarimą su E. O. apgaule įgyti draudimo išmoką už automobilį, teigė, kad su E. O. nesitarė dėl draudimo išmokos gavimo ir nieko apie tai nežino (2 t., 129-131, 141 b. l.) Nagrinėjant bylą teisme, pirmojo posėdžio metu, po kaltinamojo akto paskelbimo, nurodė, jog kaltu prisipažįsta iš dalies ir tik ištyrus visus įrodymus, po liudytojų apklausos, visiškai pripažino savo kaltę. Teismo nuomone, šios aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad E. O. ir S. Š. iš tikrųjų neigiamai vertina savo veiksmus ir dėl jų išgyvena, todėl, nors sakydami paskutinį žodį, kaltinamieji nurodė, kad nuoširdžiai gailisi padarę nusikalstamas veikas, teismas šiuos jų teiginius vertina kaip deklaratyvų siekį palengvinti savo teisinę padėtį. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad E. O. ir S. Š. nesigailėjo padarę nusikalstamas veikas ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos, būtinos atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nėra. Nesant vienos iš būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, įtvirtintų BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, BK 40 straipsnio taikymas E. O. ir S. Š. atžvilgiu negalimas.

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybes, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

E. O., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą ir pasikėsino padaryti nesunkų nusikaltimą, nusikalto būdamas neteistas (2 t., 70-71 b. l.), išnagrinėjus bylą jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes kaltinamasis nuoširdžiai nesigailėjo nusikaltęs. E. O. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pasikėsino įvykdyti veikdamas bendrininkų grupėje su S. Š. (BK 60 str. 1 d. 1 p.). E. O. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., 75 b. l.), nedirba (2 t., 78 b. l.), registruotas darbo biržoje (2 t., 80 b. l.). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas E. O., kaip pirmą kartą už nesunkius tyčinius nusikaltimus teisiamam asmeniui, už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų skiria sankcijose numatytas su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – baudas. Baudų dydžiai nustatytini mažesni nei BK 47 straipsnio 3 dalyje už nesunkų nusikaltimą numatytos baudos bausmės vidurkis, arčiau minimalios ribos. Už atskirus nusikaltimus skiriamos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, nes E. O. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją sutaptį.

S. Š., veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino padaryti nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas (2 t., 164 b. l.), baustas administracine tvarka (2 t., 166-174 b. l.), dirba (2 t., 179 b. l.). Išnagrinėjus bylą kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes S. Š. nuoširdžiai nesigailėjo nusikaltęs. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pasikėsino įvykdyti veikdamas bendrininkų grupėje su E. O. (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas S. Š., kaip pirmą kartą už nesunkų tyčinį nusikaltimą teisiamam asmeniui, skiria sankcijoje numatytą baudos bausmę. Baudos dydis nustatytinas mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalyje už nesunkų nusikaltimą numatytos baudos bausmės vidurkis, arčiau minimalios ribos.

Kaltinamieji, siekdami apgaule užvaldyti svetimą turtą – 15 500 Lt dydžio draudiminę išmoką, automobiliu „Mazda MPV“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pasinaudojo kaip įrankiu nusikalstamai veikai padaryti, todėl šio automobilio dalys, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), perduotini VĮ „Regitra“; kompaktinės plokštelės su telefoninių pokalbių išklotinėmis, DVD plokštelė su vaizdo įrašu iš UAB „Dalys visiems“ paliktinos baudžiamojoje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį – bauda 80 MGL (10 400 Lt);pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį – bauda 150 MGL (19 500 Lt).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskirus nusikaltimus skiriamas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę bausmę E. O. skirti baudą 150 MGL (19 500 Lt).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, E. O. laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011-09-29 iki 2011-10-29 išbūtą laiką (30 dienų) prilyginti 60 MGL dydžio baudai ir įskaičius į bausmę laikyti, kad E. O. dalį bausmės yra atlikęs – sumokėjęs 7 800 Lt baudą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. O. taikyti tas pačias kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

S. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir nuteisti bauda 80 MGL (10 400 Lt).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. Š. taikyti tą pačią kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti: automobilio „Mazda MPV“ priekines vairuotojo ir keleivio dureles, keleivio pusės šonines galines dureles, penkias sėdynes, variklio gaubtą, priekinį ir galinį bamperius, 4 vienetus padangų su ratlankiais, 4 vienetus ratų gaubtų su „Mazda“ logotipu, automobilio galinį tiltą, automobilio „Mazda MPV“ kėbulą (VIN: (duomenys neskelbtini)), priekinę automobilio panelę, automobilio dujų balioną, duslintuvo vamzdžio dalį su katalizatoriais, vandens skysčio bakelį, duslintuvo vamzdį su dviem bakeliais, grindų kilimėlį, plastikinę detalę su skylėmis valytuvams, bėgių perjungimo svirtį, 21 pilkos spalvos detalę (tvirtinamos po sėdynėmis), 34 vienetus pilkos spalvos salono plastikinių apdailos detalių, 2 vienetus pilkos spalvos priekinių sparnų, 6 vienetus saugos diržų, posūkių-šviesų perjungėją, 3 vienetus automobilinių kompiuterių, 8 vienetus elektrinių dalių, priekines groteles, prietaisų skydelį, oro padavimo reguliatorių, 4 vienetus juodų plastikinių detalių, 2 vienetus šoninių veidrodėlių, vidaus apšvietimo lempą, 5 vienetus plastikinių posparnių, vairą su vairalazde, 2 vienetus priekinių žibintų, 2 vienetus posūkių žibintų, 2 vienetus galinių žibintų, 2 vienetus garso kolonėlių, automagnetolą, 5 vienetus medžiaginių kilimų, 2 vienetus valytuvų, 2 vienetus šoninių durelių bėgių (iš 4 detalių), galinio bamperio metalinį balkį, 2 vienetus durelių apdailų, salono šildytuvą (galinį), 2 vienetus galinių šoninių stiklų, galinės vairuotojo pusės dureles, stogo apdailą, 2 vienetus automobilio radiatorių, valytuvo mechanizmą, 2 vienetus juodos spalvos oro padavimo detalių, aušinimo skysčio bakelį, baltos spalvos priekinio bamperio plastikinį balkį, amortizatorius, elektros instaliaciją, 2 vienetus spyruoklių, automobilio kuro baką, 2 vienetus stogo bagažinės ragų, 3 vienetus pedalų svirčių, stabdžius su vakuuminiu stiprintuvu, variklį su pavarų dėže (kartu ir priekiniu tiltu, elektros instaliacija, amortizatoriais su spyruoklėmis ir dujų reduktoriumi), taip pat 3 vienetus automobilio „Mazda MPV“ raktelių, 2 vienetus signalizacijos pultelių, užvedimo spynelės mechanizmą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ „Regitra“; kompaktines plokšteles su telefoninių pokalbių išklotinėmis, DVD plokštelę su vaizdo įrašu iš UAB „Dalys visiems“ palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.