- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-20
- Bylos Nr.
- 1-192-1037/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41380-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Kaltinamasis
- T. N.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), teistas: 1) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį 30 parų arešto bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė 20 parų arešto; 2) Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 42 parų areštu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 28 paros arešto; 3) Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 8 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; 2015 m, lapkričio 11 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą; 4) Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį 45 parų arešto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 30 parų arešto; 5) Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį 30 parų arešto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 20 parų arešto, 6) Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 20 parų arešto, bausmė atlikta 2016 m. rugsėjo 28 d., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. N. kaltinamas tuo, kad 2017 m. rugpjūčio 13 d., apie 18 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą, t. y. D. B. rankos kumščiu suduodamas vieną smūgį į galvos sritį, iš D. B. pagrobė svetimą turtą – piniginę, su joje buvusiais grynaisiais pinigais - penkiasdešimt eurų, padarydamas nukentėjusiajam 50 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis T. N. apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Kaltinamasis nurodė, kad labai gerai to momento neatsimena, tačiau tai galėjo būti rugpjūčio mėnuo, kai jis priėjo prie nukentėjusiojo ir paprašė jo duoti pinigų. Nukentėjusysis pinigų nedavė ir jis prieš jį panaudojo fizinį smurtą, t. y. sudavė į galvos sritį ir atėmė piniginę. Kiek tiksliai piniginėje buvo pinigų tiksliai nepamena, galėjo būti jų tiek, kiek nurodyta kaltinime. Pasak kaltinamojo, tą dieną jis buvo apsisvaiginęs, nepamena, kiek tuo metu buvo išgėręs. Kaltinamojo vertinimu, jis turi priklausomybę alkoholiui ir šiuo metu gydosi nuo jos. Kaip nurodė kaltinamasis, dėl alkoholio jam atsiranda visos problemos, jis tampa nevaldomas ir nemąstantis, tik paskui pradeda mąstyti ir gailėtis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamajam inkriminuojama veika be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Iš nukentėjusiojo D. B. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 13 d., apie 18 val. 45 min., buvo prie(duomenys neskelbtini), kieme, kai prie jo priėjęs vyriškis pagrobė jam iš rankų piniginę su pinigais ir sudavė jam vieną kartą per veidą su ranka, piniginėje su smulkiomis monetomis galėjo būti apie 50 eurų. Vyriškis jo piniginę išmetė netoliese, jis matė, kur išmetė, ir ją pasiėmė. Vyriškis galėjo būti apsivilkęs striukę, šviesiai rudos spalvos, buvo su gobtuvu ant galvos, tamsiomis kelnėmis, vyriškio ūgis galėtų būti apie 1,80 cm. Nukentėjusysis nurodė, kad civilinio ieškinio nereikš, jokių pretenzijų jį užpuolusiam asmeniui neturi (t. 1, b. l. 19–23).
Nukentėjusiojo parodymų teisingumą patvirtina paties kaltinamojo T. N. ikiteisminio tyrimo metu surašytas atviras prisipažinimas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, kuris atitinka įvykio aplinkybes ir nukentėjusiojo parodymų turinį (t. 1, b. l. 162).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais LR BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą.
Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, kaltinamasis pareikalavęs ir negavęs pinigų iš nukentėjusiojo, atėmė iš nukentėjusiojo piniginę su joje buvusiais pinigais panaudodamas fizinį smurtą, t. y. suduodamas vieną smūgį į galvos sritį. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas iš nukentėjusiojo piniginę su joje buvusiais pinigais suprato, jog elgiasi nusikalstamai, tačiau šį faktą ignoravo ir pagrobė iš nukentėjusiojo pinigus. T. N. veika kvalifikuotina pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.
Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaltinamasis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, anksčiau ne kartą teistas, administracine tvarka baustas ne kartą. Dėl to, teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skyrus griežčiausią bausmės rūšį terminuotą laisvės atėmimą.
Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (LR BK 61 straipsnio 2 dalis). Laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra trys mėnesiai, o maksimalus 6 metai (LR BK 50 straipsnio 2 dalis ir
LR BK 180 straipsnio 1 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 3 metų, 1 mėnesio ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas
LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies
2 punktas). Sunkinančios aplinkybėmis pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui
(LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas
(LR 60 straipsnio 1dalies 13 punktas). Teismas skirdamas bausmės dydį taip pat įvertina nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamasis sudavė tik vieną smūgį nukentėjusiajam, pastarojo sveikata sutrikdyta nebuvo, kitų veiksmų, kurie didintų veikos pavojingumą, kaltinamasis neatliko. Dėl to kaltinamajam skiriama mažesnė bausmės rūšies vidurkyje numatyta bausmė – 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu iki 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.
LR BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nepaisant to, kad kaltinamasis teisiamas ne primą kartą ir nusikalstamą veiką atliko būdamas recidyvistu, tačiau teismas negali ignoruoti fakto, jog asmuo bando resocializuotis. Iš teismo posėdžio metu apklaustos specialistės L. B. paaiškinimų matyti, kad į reabilitacijos centrą kaltinamasis atvyko 2017 m. lapkričio 9 d. Nuo to laiko, jis taikomų metodų pagalba pradėjo valdyti savo pyktį, nevartoja alkoholio. Nuo šio momento pradės vykdyti dvylikos žingsnių programą, kuri truks apie 18 mėnesių ir padės atisakyti alkoholio vartojimo ateityje. Pasak specialistės, kaltinamasis pateikė motyvaciją, kuri yra pirmasis žingsnis ir esminė sąlygą vykdyti programą. Be to, specialistė nurodė, kad kaltinamasis centre gyvens apie pusantrų metų, paskui yra įvairios programos, kurios padėtų jam integruotis į visuomenę. Specialistės vertinimu, laisvės atėmimas neigiamai paveiktų kaltinamojo resocializacijos procesą. Nurodytų aplinkybių visetas suponuoja išvadą, kad bausmės tikslai gali būti paskirti asmeniui paskyrus atitinkamas poveikio priemones ir įpareigojimus, kurie tinkamai veiktų nuteistąjį jo neizoliuojant nuo visuomenės, taip neatimant iš jo galimybės resocializuotis. Pažymėtina, kad visuomenės interesas atidėjus bausmės vykdymą ne primą kartą teisiamam asmeniui taip pat nenukentės, nes bausmės vykdymo atidėjimas yra sąlyginio pobūdžio. Nuteistajam nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų, jis būtų pasiųstas realiai atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teismas įvertinęs tai, kad įpareigojimai turėtų teigiamą įtaką jo elgesiui, skiria maksimalų trijų metų atidėjimą.
Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis pats pripažino, kad alkoholio vartojimas jį veikia neigiamai bei didina nusikalstamumo riziką, todėl jam skirtinas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų per visą atidėjimo laikotarpį bei įpareigojimas gydytis priklausomybę nuo alkoholio (LR BK 75 straipsnio 2 dalies 3 ir 10 punktai), taip pat jis įpareigotinas dalyvauti elgesio pataisos programose (LR BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Taip pat jis įpareigotinas neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo per visą bausmės atidėjimo laiką (LR BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Prokuroras taip pat prašė konfiskuoti iš kaltinamojo nusikalstamu būdu iš nukentėjusiojo įgytus 50 Eurų. Spręsdamas turto konfiskavimo ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo koliziją Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai iš nusikalstamos veikos gautas turtas turi būti grąžinamas savininkui (nukentėjusiajam) LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 108 straipsnyje nustatyta tvarka arba, neradus tokio turto, tenkinamas pareikštas civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo, LR BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalies nuostatos netaikomos. Iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimo paskirtis – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, o ne jį nubausti. Dėl to atvejai, kai sudaromos prielaidos išieškoti iš kaltininko daugiau turto, nei jis gavo iš nusikalstamos veikos, laikytini neatitinkančiais šios baudžiamojo poveikio priemonės esmės ir paskirties, nes paverčia ją bausme (Teismų praktika Nr. 32, 2010 m.). Nepaisant to, kad nukentėjusysis šioje byloje ieškinio ir nepareiškė ir nurodė, kad pretenzijų kaltinamajam neturi, tačiau tai nereiškia, kad tokią galimybę praranda jo teisių perėmėjai. Konfiskuotino turto definicija negali būti siejama su tokiomis alternatyviomis aplinkybėmis kaip ieškinio pareiškimas arba jo nepareiškimas. Priešingu atveju, kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, ši baudžiamojo poveikio priemonė būtų paversta basume. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvadą, kad prokuroro prašymas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą yra neapgrįstas.
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (LR BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas
nusprendė:
T. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
Taikyti LR BK 64¹ straipsnį, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti trims metams, įpareigojant T. N. per visą atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir gydytis priklausomybę nuo alkoholio, dalyvauti elgesio pataisos programose, nustatant, kad ši priemonė turi būti įvykdyta iki 2018 m. rugsėjo 30 d., per visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
T. N. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.