Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-07-20 · Administracinė byla Nr. I-4906-142/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-20
Bylos Nr.
I-4906-142/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Rūta Miliuvienė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
V. G.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Advokatai
Aušra Saulėnienė
Administracinė byla Nr. I-4906-142/2015
Proc. Nr. 3-61-3-04301-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija 38; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rūtos Miliuvienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo V. G. atstovei advokatei Aušrai Saulėnienei, viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. G. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija) 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. (1.34)7R-5875 „Dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu“ (toliau – skundžiamas sprendimas).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo atžvilgiu buvo įvykdytas smurtinis nusikaltimas, kuriuo padaryta žala iki šiol pareiškėjui nėra atlyginta. Paaiškina, kad Teisingumo ministerija skundžiamu sprendimu atsisakė avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu pareiškėjui padarytą žalą, nes pareiškėjas smurtinio nusikaltimo padarymo metu pats turėjo neišnykusį teistumą už smurtinį nusikaltimą. Pareiškėjas nurodo, kad buvo pripažintas kaltu, tačiau bausmę už nusikaltimą jau atliko. Pareiškėjo manymu, nors teistumas dar nėra išnykęs, pareiškėjui vis tiek priklauso teisė į žalos kompensavimą avansu.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 83). Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu pareiškėjo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Teisingumo ministerija atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 25–26). Teisingumo ministerija nurodo, kad Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (toliau – Žalos kompensavimo įstatymas) 8 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad teisė į smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą avansu neatsiranda jeigu nukentėjęs asmuo smurtinio nusikaltimo padarymo metu turėjo neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už smurtinį nusikaltimą Teisingumo ministerija nurodo, kad pareiškėjui neatsirado teisė į žalos kompensavimą avansu, nes smurtinio nusikaltimo padarymo metu pareiškėjas turėjo neišnykusį teistumą už smurtinį nusikaltimą.

Teismo posėdyje Teisingumo ministerijos atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 79).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamas ginčas kilo dėl Teisingumo ministerijos atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Žalos kompensavimo įstatymo (redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nukentėję asmenys, kuriems padaryti smurtiniai nusikaltimai, turi teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensaciją avansu šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal Žalos kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjęs asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje teisėtai nuolat gyvenantis asmuo, o Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais – kitas asmuo, kuriems padarytas smurtinis nusikaltimas. Minėto straipsnio 1 dalyje pateikiama smurtinio nusikaltimo sąvoka: „Smurtinis nusikaltimas – Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui požymių turinti veika“.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis (b. l. 67), kuriam 2013 m. rugsėjo 7 d. buvo padarytas smurtinis nusikaltimas, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 18). Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. birželio 9 d. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – Tarnyba) pateikė Teisingumo ministerijai adresuotą prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, kurią sudaro 179,72 Lt turtinė žala ir 7 000,00 Lt neturtinė žala (b. l. 37–41). Tarnyba minėtą prašymą persiuntė Teisingumo ministerijai (b. l. 36). Teisingumo ministerija pareiškėjui atsakė skundžiamu sprendimu, nurodydama, kad atsisako avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pareiškėjui, nes smurtinio nusikaltimo padarymo metu pareiškėjas turėjo neišnykusį teistumą už smurtinį nusikaltimą (b. l. 28).

Teisingumo ministerija, atsisakydama tenkinti pareiškėjo prašymą, vadovavosi Žalos kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad teisė į smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą avansu neatsiranda, jeigu nukentėjęs asmuo smurtinio nusikaltimo padarymo metu turėjo neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už smurtinį nusikaltimą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 97 straipsnio 3 dalies 3 punktą, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo nuo bausmės atlikimo aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą.

Byloje Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Panevėžio apygardos teismo 2002 m. spalio 11 d. nuosprendžiu (įsiteisėjusiu 2002 m. gruodžio 18 d.) buvo pripažintas kaltu dėl smurtinio nusikaltimo (tyčinio nužudymo) ir pareiškėjui buvo paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė (b. l. 32). Pagal BK 11 straipsnio 6 dalį, labai sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo. Iš minėto išrašo taip pat matyti, kad pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę 2013 m. birželio 21 d. Konstatuotina, kad pareiškėjas turi teistumą, kuris išnyks 2021 m. birželio 21 d. Akivaizdu, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu (2014 m. rugpjūčio 27 d.) pareiškėjo turimas teistumas dar nebuvo išnykęs, todėl Teisingumo ministerija padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui nėra atsiradusi teisė į smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą avansu.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Marius BajorasRūta MiliuvienėHalina Zaikauskaitė