- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-08
- Bylos Nr.
- eI2-7023-776/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00543-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Erminijus Baziulis, Gitana Butrimaitė, Giedrė Kairienė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Erminijaus Baziulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gitanos Butrimaitės ir Giedrės Kairienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. D. (toliau – ir pareiškėja) teismui paduotu skundu prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. 24S40348 (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėja skunde nurodė, kad turi Izraelio pilietybę, yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto odontologijos studijų programos antro kurso studentė ir yra sudariusi studijų sutartį su universitetu, pagal kurią įsipareigojo sumokėti už studijas 68 000,00 Eur. 27 000,00 Eur mokestį už pirmuosius du studijų metus jau sumokėjo. Atsižvelgiant į tai, kad atvykimo tikslas buvo ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje, buvo išduota Lietuvos Respublikos nacionalinė viza laikotarpiui nuo 2023 m. balandžio 23 d. iki 2023 m. rugpjūčio 23 d. Be to, pateikė prašymą Migracijos departamentui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. 2024 m. sausio 8 d. buvo paskirtas vizitas Migracijos departamento Kauno padalinyje, tačiau prašymas buvo atmestas dėl netinkamai įforminto sveikatos draudimo. Šio vizito metu nebuvo pateikta jokių pastabų dėl galimo buvimo Lietuvoje laiko tvarkos pažeidimo. Pakartotinai pateikė prašymą Migracijos departamentui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir jai 2024 m. sausio 30 d. buvo paskirtas vizitas Migracijos departamento Marijampolės padalinyje, tačiau šį kartą prašymas buvo atmestas, nurodant kad pareiškėja Lietuvoje yra neteisėtai. Atmetęs prašymą, Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė ją grąžinti į Izraelį. Sprendimas yra nepagrįstas, nes odontologijos programos studijų metų skiriama ypač daug dėmesio praktiniams užsiėmimams, todėl faktinis paskaitų lankymas studentui yra būtinas. Be to per pirmuosius du studijų metus yra dėstomi specialybės pagrindai, be kurių egzaminų mokslo metų pabaigoje išlaikyti faktiškai neįmanoma, o tolimesnis mokymasis taptų sunkiai įgyvendinamu. Taigi išsiuntimas iš Lietuvos automatiškai lemtų studijų nutraukimą ir didelius finansinius nuostolius. Be to, dėl Izraelyje vykstančio karo, susisiekimas su juo yra labai sudėtingas. Tiesioginiai skrydžiai tarp Lietuvos ir Izraelio nėra vykdomi. Susisiekimas per kitas šalis yra labai komplikuotas ir brangus. Yra įpareigojama išvykti į Izraelį, tai yra į valstybę, kurioje vyksta karas. 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ teroristinei grupuotei pradėjus teroristines atakas prieš Izraelį, įsiveržus į šalies teritoriją ir vykdant teroro aktus, Izraelis paskelbė karo padėtį. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija rekomenduoja nevykti į Izraelį, taip pat primygtinai rekomenduoja nevykti į tam tikras Izraelio ir Palestinos teritorijas. Šiuo metu ypač įtempta situacija yra pasienyje su Gazos ruožu, Jeruzalėje, Vakarų Krante, taip pat Izraelio šiaurėje esančiose Golano aukštumose bei pasienyje su Libanu, Jenino, Nabluso bei Hebrono regionuose Palestinoje. Migracijos departamentui buvo žinoma (nes tai buvo nurodyta prašymuose dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo), kad pareiškėjos vienintelė gyvenamoji vieta Izraelyje yra Kiryat Ata miestas, kuris yra pasienyje su Libanu, kur gyventojai kiekvieną dieną, kaukiant oro pavojaus sirenoms, gelbėja savo gyvybes slėptuvėse. Bet šios aplinkybės Migracijos departamento nebuvo tinkamai įvertintos. Taip pat susidūrė su labai rimtomis sveikatos problemomis ir net teko pristabdyti studijas 2024 metų mokslo pradžioje. Serga (duomenys neskelbtini). Psichologinė būsena dar labiau pablogėjo po to, kai prasidėjo karas Izraelyje ir per teroristų ataką žuvo artimi draugai. Fizinė ir psichologinė būklė buvo ypatingai bloga. Buvo susitelkusi gydymui ir kuo greitesniam savijautos atstatymui. Taigi, šios sveikatos ir kitos problemos ir lėmė tai, kad uždelsė pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo. Visos šios nurodytos aplinkybės sukelia pagristų abejonių, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, tinkamai atsižvelgė į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 128 straipsnio 1 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime teismui su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja viršijo bevizio režimo laiką (90 dienų per 180 dienų laikotarpį), todėl yra pagrindas grąžinti ją į užsienio valstybę. Nustatęs, kad pareiškėja Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje yra neteisėtai nuo 2023 m. lapkričio 27 d. (55 dienas), pasibaigus bevizio buvimo laikui, tai yra ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, 2024 m. vasario 5 d. priėmė sprendimą Nr. 24S40348 grąžinti pareiškėją į kilmės valstybę. Priimant Sprendimą buvo atsižvelgta į Įstatymo 128 straipsnyje nurodytas aplinkybes, ir pareiškėjai buvo nustatytas proporcingas 17 dienų išvykimo laikotarpis. Įstatymo 130 straipsnyje numatytų aplinkybių nebuvo nustatyta. Pareiškėjos atžvilgiu jau ne pirmą kartą priimamas sprendimas grąžinti ją į kilmės valstybę dėl viršyto bevizio režimo laikotarpio – 2023 m. kovo 31 d. sprendimas Nr. 23S40423, taigi pareiškėjai turėtų būti gerai žinomos bevizio režimo taisyklės. Pareiškėja prašymą dėl leidimo gyventi užpildė tik 2023 m. gruodžio 11 d., tai yra jau būdama Lietuvos Respublikoje neteisėtai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 5 d. sprendimo Nr. 24S40348 teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Sprendimu nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, tai yra įpareigoti ją savanoriškai išvykti į Izraelį per 17 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (iki 2024 m. vasario 22 d.). Nesutikdama su Sprendimu pareiškėja jį apskundė teismui.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje turėdamas galiojantį kelionės leidimą, jeigu to reikalaujama pagal Reglamentą (ES) 2018/1240, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo joje laiką. Užsienietis, turintis riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimą, išduotą pagal Reglamento (ES) 2018/1240 44 straipsnį, suteikiantį teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje ne ilgiau kaip 90 dienų nuo pirmo atvykimo su šiuo leidimu dienos. Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo laiką.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėja Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje yra neteisėtai nuo 2023 m. lapkričio 27 d., pasibaigus bevizio buvimo laikui, tai yra ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, kas atitinka Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas sąlygas, todėl, formaliai žiūrint, jos atžvilgiu taikytinas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir ji turėtų būti grąžintina į Izraelį.
Bet, iš viešai prieinamų duomenų internete matyti, kad 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ teroristinei grupuotei įvykdžius teroro išpuolius ir atakas Izraelio teritorijoje, Izraelis paskelbė karo padėtį, tai yra Izraelis yra kariaujanti valstybė, kurios teritorijoje vyksta karo veiksmai. Taip pat, iš viešai prieinamų duomenų internete matyti, kad pasiruošimo šios bylos nagrinėjimui teisme metu Irano Islamo Respublika atakavo Izraelį, savo ruožtu Izraelis smūgiavo Irano Islamo Respublikai, tai yra vyksta karinių veiksmų eskalacija. Pažymėtina, iš viešai prieinamų duomenų internete matyti, kad ir Izraelis, ir Irano Islamo Respublika turi prieigą prie branduolinių medžiagų ir galimai prie masinio naikinimo ginklų. Be to, iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos svetainės https://keliauk.urm.lt/location/izraelis matyti, kad nerekomenduojama vykti į Izraelį. Esantiems Izraelyje – imtis atsargumo priemonių, reaguojant į saugumo situaciją (likti viešbutyje, namuose ar kitoje saugioje vietoje, nebūti prie langų, turėti būtiniausių atsargų, maisto, grynųjų pinigų, būtinai susižinoti artimiausios slėptuvės vietą). Taip pat primygtinai rekomenduoja nevykti į tam tikras Izraelio ir Palestinos teritorijas. Šiuo metu ypač įtempta situacija yra pasienyje su Gazos Ruožu, Jeruzalėje, Vakarų Krante, taip pat Izraelio šiaurėje esančiose Golano aukštumose bei pasienyje su Libanu, Jenino, Nabluso bei Hebrono regionuose Palestinoje. Tai yra, iš aukščiau aptartų viešai prieinamų duomenų akivaizdžiai matyti, kad asmenų, esančių Izraelyje, gyvybei ar laisvei kyla realus pavojus dėl vykstančių ir intensyvėjančių karo veiksmų.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 130 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. Todėl, konstatavus, jog asmenų, esančių Izraelyje, gyvybei ar laisvei kyla realus pavojus dėl vykstančių ir intensyvėjančių karo veiksmų, nagrinėjamu atveju yra Įstatymo 130 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta išimtis, draudžianti išsiųsti arba grąžinti pareiškėją į Izraelį.
Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijamas Sprendimas yra nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei tinkamomis teisės normomis, todėl naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktas, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjos A. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. 24S40348.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.