Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei bei nukentėjusiojo J. S. atstovei pagal įstatymą A. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos 8 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir

L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 2 dalies pagrindu už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, baudžiamoji byla nutraukta, pritaikius BK 93 straipsnio 2 dalį, 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktus, 85 straipsnį, 87 straipsnio 1-3 dalis, jam paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – 60 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas turi auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 12 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų bei elgesio apribojimą vieneriems metams, įpareigojant L. K. tęsti mokslą, išmokti mokinio elgesio taisykles ir jų laikytis ir nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartimi pakeistos kita auklėjamojo poveikio priemone – atiduodant L. K. į specialią auklėjimo įstaigą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji T. G. ir L. K. apiplėšė J. S., o būtent 2012 m. rugsėjo 8 d. apie 19.30 val. Panemunės gatvėje, Prienuose, veikdami bendrai, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, L. K. tyčia spyrė koja J. S. į petį, ir, T. G. pargriovus J. S. ir atėmus nukentėjusiajam galimybę priešintis, iš J. S. rankinės pagrobė A. B. priklausantį 450 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C2“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo dvi 20 litų vertės SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tuo A. B. padarė 470 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis T. G. kaltę visiškai pripažino. Paaiškino, kad 2012 m. rugsėjo 8 d. apie 19.30 val. su L. K. ir buvusiu klasioku J. S. ėjo Panemunės gatve. Jie tą dieną susitiko Paprienėje, ant gatvės už tilto. J. S. paėjo į priekį apie 5-10 metrų. K. prie jo priėjo, atsisukusiam J. S. spyrė į petį. S. nugriuvo, T. G. laikė prispaudęs prie žemės jo ranką, o L. K. nuplėšė S. rankinę, iš jos paėmė sidabrinės spalvos telefoną Nokia C206, o rankinę numetė ant žemės. T. G. žinojo, kad S. turi telefoną, buvo jį matęs. Dėl telefono pagrobimo su L. K. jis nesitarė. K. telefoną padavė G., šis išėmė iš telefono korteles ir išmetė jas ant gatvės. Suprato, kad paėmė svetimą daiktą. L. K. paprašė parduoti telefoną ar jį iškeisti. Nuėjo pas G. pažįstamą L. K. ir S. telefoną iškeitė į telefoną Nokia 5800, kurį pasiėmė L. K.. Tokius savo parodymus kaltinamasis T. G. patvirtino ir įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydamas vietą Panemunės gatvėje Prienuose, kurioje jis su L. K., panaudodami fizinę prievartą, iš J. S. rankinės pagrobė telefoną „Nokia C206“, ir vietą, kur telefoną perdavė L. K. (b.l. 68, 69). Atsiprašė nukentėjusiojo. Pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies.

Kaltinamasis L. K. kaltę visiškai pripažino. Paaiškino, kad vaikščiodamas su T. G., sutiko S.. Pas šį rankinėje matė telefoną. Einant gatve Paprienėje link miesto, kilo mintis paimti telefoną. S. ėjo priekyje už maždaug 5 metrų. Spyrė J. S. į petį, kai šis nukrito, G. jį laikė, kad nesipriešintų. L. K. išplėšė J. S. iš rankų rankinę, paėmė iš jos telefoną, rankinę numetė ir nuėjo. Neatsimena, kuris pasiūlė atimti telefoną. Niekas nereikalavo atiduoti telefoną. Nežino, ar T. G. žinojo, kad L. K. nori atimti telefoną. Nepažinojo S. iš anksčiau. Prieš pora valandų ar anksčiau pamatė, kad jis turi telefoną, bendravo su nukentėjusiuoju apie valandą. Nematė, kiek telefone buvo kortelių, neatsimena, ar visas išmetė korteles. Telefoną iškart įsidėjo į kišenę, paskui padavė jį G. išmainyti. Iš K. gavo geresnį telefoną. Pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies. Tokius savo parodymus kaltinamasis L. K. patvirtino ir įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydamas vietą Panemunės gatvėje Prienuose, kurioje jis su T. G., panaudodami fizinę prievartą, iš J. S. rankinės pagrobė telefoną „Nokia C206“, ir vietą, kur telefoną perdavė L. K. (b.l. 106, 107).

Be kaltinamųjų parodymų, jų kaltę patvirtina ir kiti bylos faktiniai duomenys – nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, kiti žemiau aptarti bylos duomenys, ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusysis J. S. parodė, kad eidamas iš pažįstamų, Paprienėje susitiko G. ir K.. Ėjo visi link miesto, išėjo į keliuką link tilto. Jis paėjo į priekį. K. jam spyrė, G. laikė rankas, tuo metu L. K. atėmė rankinę, kurioje buvo raktai ir mamos telefonas, išėmė telefoną ir tašelę numetė atgal. J. S. ją pasiėmė ir grįžo namo. Neprisimena, kiek laiko su tais vaikinais buvo, ar rodė jiems telefoną, ar jie reikalavo telefoną. Jis sakė, kad telefono neduos. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, viską prisiminė geriau, nei teisme. Savo parodymus nukentėjusysis J. S. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydamas vietą, kur T. G. ir T. K., panaudodami fizinį smurtą, iš jo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ (b.l. 18, 19).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. B. parodė, kad T. G. su jos sūnumi J. S. kartu mokėsi pradinėje mokykloje. J. telefonas buvo pavogtas tos savaitės pradžioje. Sūnui reikėjo tą dieną susisiekti su tėčiu, todėl J. pasiėmė jos telefoną. Po dviejų valandų grįžo namo ir pasakė, kad G. su draugu jam einančiam spyrė, išplėšė rankinę, ją suplėšė ir atėmė telefoną. Telefonas buvo paimtas naujas Bitės salone ir už jį moka įmokas iki šiol. Jame buvo 2 GB atminties kortelė su informacija, taip pat Tele2 ir Bitės kortelės.

Liudytojas L. K. bylos ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad 2012 m. rugsėjo 8 d. vakare prie parduotuvės Birštono gatvėje susitiko T. G. ir L. K.. T. G. rankoje turėjo tamsiai mėlynos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C206“, kurį sakė pagrobęs iš J. S., ir pasiūlė jį keisti į kokį nors kitą telefoną. L. K. sutiko, nes norėjo telefoną vėliau brangiau parduoti ir iš to pasipelnyti, nors suprato, kad įsigyja nusikalstamu būdu gautą daiktą. Todėl išsikeitė telefoną į savo telefoną „Nokia 5800“ be ekrano. Matė, kad T. G. iš telefono „Nokia C206“ išėmė kažkokią SIM kortelę ir ją pasiliko, telefoną jam padavė be SIM ir atminties kortelių. L. K. 2012 m. rugsėjo 10 ar 11 d. Prienų autobusų stotyje pardavė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C206“ už 40 litų nepažįstamam apie 18-20 metų vaikinui (b.l. 36).

Liudytojas R. K. bylos ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad jo brolis L. K. 2012 m. rugsėjo mėnesį jam pasiūlė savo telefoną „Nokia 5800“ be ekrano keisti į R. K. prieš kelias dienas Prienų turguje įsigytą MP 4 grotuvą. Brolis dažnai su draugais keičiasi mobiliojo ryšio telefonais, todėl neklausė, kur L. gavo šį telefoną, ir apsikeitė daiktais. Telefonas „Nokia 5800“ buvo neveikiantis, todėl ketino jį taisyti, bet po keleto dienų kažkur pametė (b.l. 37).

Iš įvykio vietos apžiūros 2012 m. rugsėjo 8 d. protokolo matyti, jog įvykio vieta yra Prienuose, ant Panemunės gatvę ir tiltą jungiančio pėsčiųjų tako (b.l. 4-6).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad 2012 m. rugsėjo 8 d. A. B. pateikė juodos spalvos odinę rankinę, kurios medžiaginis diržas nutrauktas, ir telefono Nokia C2-06 dėžutę (b.l. 23), kurie apžiūrėti 2012 m. rugsėjo 14 d. apžiūros protokolu (b.l. 24-26) ir grąžinti A. B. (b.l. 27).

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji, nukentėjusiojo atžvilgiu aktyviais veiksmais panaudodami fizinį smurtą – L. K. spirdamas J. S. į petį, o T. G. laikydamas prispaudęs nukentėjusiojo ranką ir taip atimdamas jam galimybę priešintis, iš J. S. pagrobė jo motinai A. B. priklausantį 470 Lt vertės svetimą turtą – mobiliojo ryšio telefoną Nokia C206 su dviem SIM kortelėmis. Smurtas buvo pavartotas prieš nukentėjusįjį siekiant jo turimo turto. Nors kaltinamieji teisiamajame posėdyje nenurodė, dėl ko pavartojo smurtą prieš J. S., smurto pavartojimo tikslą atskleidžia nukentėjusiojo ir kaltinamųjų pirminiuose parodymuose užfiksuotos aplinkybės. J. S. pirminiuose parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad prie jo pribėgęs T. G. pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, o kai šis atsisakė, pasakęs, kad telefonas mamos, kitas vaikinas (L. K.) spyrė jam į kairį petį (b.l. 17). Apklausiamas įtariamuoju, T. G. parodė matęs, kad J. S. į rankinę įsidėjo telefoną, einant su L. K. Panemunės gatve, pastarasis staiga sugalvojo ir pasiūlė iš J. S. pagrobti mobiliojo ryšio telefoną, susitarę dėl to, pribėgo prie J. S., kuriam L. K. tyčia spyrė į petį, o T. G. jį pargriovė ant žolės ir rankomis laikė, kad J. S. nesipriešintų (b.l. 66), L. K., apklausiamas įtariamuoju, parodė, kad T. G. pasiūlė iš J. S. atimti mobiliojo ryšio telefoną, T. G. pažinojo J. S., žinojo, kad šis telefoną nešioja rankinėje, T., priėjęs prie vaikino, pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, šiam atsisakius, L. K., kad J. S. nesipriešintų, tyčia spyrė jam į petį, o T. G. pargriovė jį ant žemės ir rankomis laikė, kad tas neatsistotų (b.l. 104). Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusiojo ir L. K. nurodomos aplinkybės, kad būtent T. G. reikalavo atiduoti telefoną, rodo, kad nusikaltimo iniciatorius buvo T. G.. Kaltinamieji veikė bendromis pastangomis tiesiogine apibrėžta tyčia – kaltinamieji norėjo pagrobti konkretų turtą – telefoną, suvokė, kad jis yra svetimas ir norėjo jį pagrobti neteisėtomis priemonėmis. Veika baigta – nukentėjusiojo turtas buvo užvaldytas. Kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje kaip bendravykdytojai.

Nukentėjusioji A. B. palaikė byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 505 Lt turtinės žalos atlyginimo. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Nors kaltinamieji teigė, kad telefonas kainuoja apie 200-300 litų, jie jokių įrodymų pagrįsti savo nurodomai kainai nepateikė, be to, buvo pagrobtas ne tik telefonas, bet dar dvi SIM kortelės, taip pat, kaip nurodė nukentėjusioji, ir atminties kortelė, be to, buvo plėšimo metu sugadinta ir nukentėjusiojo J. S. rankinė, tuo padaryta dar 35 Lt žala. Todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas visiškai. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. B. iš kaltinamųjų T. G. ir L. K. solidariai priteistina 505 Lt, nes ši žala buvo padaryta dėl jų abiejų nusikalstamų veiksmų veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis). Kaltinamiesiems neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, žala subsidiariai iki jų pilnametystės priteistina iš kaltinamųjų motinų, jų atstovių pagal įstatymą R. G. ir D. K. (CK 6.276 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamieji T. G. ir L. K. nusikalstamą veiką padarė būdami nepilnamečiais, sulaukę keturiolikos metų amžiaus, todėl, skiriant bausmę, jiems taikomos BK XI skyriaus „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“ nuostatos su tam tikromis išimtimis (BK 81 straipsnio 1 dalis). Skiriant bausmes, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54, 55, 90 ir 91 straipsniuose įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (turtinėms teisės ir turtiniams interesams), pavojingumo laipsnį (nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas tyčinis), padarinius, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamųjų T. G. ir L. K. atsakomybę sunkina tai, kad jie nusikalto veikdami bendrininkų grupėje. Nors abu kaltinamieji savo kaltę pripažino visiškai, teigė, jog nuoširdžiai gailisi, tačiau jų teisiamajame posėdyje duoti parodymai nebuvo išsamūs, abu kaltinamieji akivaizdžiai vengė atvirai ir nuoširdžiai atsakyti į jiems užduodamus klausimus apie faktines bylos aplinkybes, jie savo elgesio padarinių iki šiol nesistengė sušvelninti, tik tardamas paskutinį žodį, T. G. atsiprašė nukentėjusiojo. Todėl konstatuotina, jog toks kaltės pripažinimas ir gailėjimasis nelaikytinas nuoširdžiu ir nepripažintinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

L. K. gyvenimo, auklėjimo ir buities sąlygos patenkinamos, nepilnametis kilęs iš gausios šeimos, tėvo neturi, jis nesimoko, niekur nedirba, praeityje baustas ir teistas. Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad nepilnametis gyvena tik su motina, šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, šeimai teikiamos socialinės paslaugos. Jis turtinės žalos nukentėjusiajai A. B. neatlygino, nukentėjusiųjų neatsiprašė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 2-ojo teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 94-TPK-84 nurodyta, kad L. K. nerekomenduojama skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 93).

Kaltinamasis T. G. auga nepilnoje šeimoje. Jo tėvai išsituokę, nepilnametis gyvena kartu su motina ir dviem broliais, tėvas nėra nusišalinęs nuo nepilnamečio išlaikymo ir priežiūros. T. G. jau teistas, administracine tvarka nebaustas, nes neturėjo amžiaus, nuo kurio taikoma administracinė atsakomybė, tačiau jis yra įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą, pagal ATPK 181 straipsnį dėl T. G. netinkamo elgesio daug kartų yra bausti jo tėvai. T. G. mokosi, charakterizuojamas patenkinamai, į narkologo bei psichiatro įskaitą neįrašytas, turtinės žalos nukentėjusiajai neatlygino. T. G. Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už dvi nusikalstamas veikas laisvės apribojimu vieneriems metams, tačiau nuosprendis šiuo metu dar neįsiteisėjęs. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis Prienų rajono apylinkės teismui nagrinėjimui yra perduotos dar trys baudžiamosios bylos, kuriose kaltinimai pareikšti T. G..

Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamiesiems, atsižvelgiant į bylos duomenų neigiamai charakterizuojamas jų asmenybes, nusikaltimo sunkumą, teismas turi pakankamą pagrindą manyti, kad kitos rūšies bausmių, nei BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, nepakanka abiejų kaltinamųjų nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Todėl kaltinamiesiems skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas dydžio vidurkis. Atsižvelgiant į dar labai jauną kaltinamųjų amžių, teismas mano, kad bausmės tikslai jų atžvilgiu dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamųjų atžvilgiu taikant BK 92 straipsnio nuostatas, t.y. atidedant paskirtosios bausmės vykdymą bei paskiriant jiems auklėjamojo poveikio priemones: L. K. atiduodant į specialią auklėjimo įstaigą dešimčiai mėnesių (BK 82 straipsnio 2 dalies 6 punktas, BK 88 straipsnio 1 dalis), paskiriant T. G. elgesio apribojimą (BK 82 straipsnio 2 dalies 5 punktas), įpareigojant T. G. nuo 21 val. iki 7 val. būti namuose ir tęsti mokslą (BK 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai).

Kardomosios priemonės kaltinamiesiems – rašytinis įsipareigojimas prižiūrėti nepilnametį - panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 304-305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Pritaikius BK 92 straipsnį, T. G. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant nuteistąjį T. G. per šį laikotarpį būti namuose nuo 21.00 iki 7.00 val. ir tęsti mokslą.

Kardomąją priemonę rašytinį įsipareigojimą prižiūrėti nepilnametį palikti nepakeistą ir panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Pritaikius BK 92 straipsnį, L. K. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą dešimčiai mėnesių.

Kardomąją priemonę rašytinį įsipareigojimą prižiūrėti nepilnametį palikti nepakeistą ir panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis BK 89 straipsniu, nuteistiesiems išaiškinti auklėjamojo poveikio priemonių nevykdymo pasekmes, nurodant, kad:

jeigu nepilnametis, kuriam paskirta viena auklėjamojo poveikio priemonė, jos nevykdo ar netinkamai ją vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti tą poveikio priemonę bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą,

jeigu nepilnametis, kuriam yra paskirtos dvi ar trys auklėjamojo poveikio priemonės, jų nevykdo ar netinkamai jas vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

A. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai solidariai iš T. G. ir L. K. 505 litų turtinei žalai atlyginti, o kaltinamiesiems neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, žalą subsidiariai iki jų pilnametystės priteisti iš kaltinamųjų atstovių pagal įstatymą R. G. ir D. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.