Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Aušros Zakarkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda;

2) 2018 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesiams laisvės apribojimo;

kaltinamas, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. 2024 m. birželio 23 d. apie 15.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,82 promilių neblaivumas), name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia delnu sudavė vieną smūgį savo seseriai I. K.-V. į dešinės ausies sritį, po ko delnu sudavė vieną smūgį jai į dešinės pusės veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajai I. K.-V. sukėlė fizinį skausmą, ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

J. K. 2024 m. birželio 20 d. (duomenys neskelbtini) mieste, prie geležinkelio esančios „X“ stotelės, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai už 10 eurų įgijęs narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurios masė yra 0,353 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 10,7 %, šią medžiagą laikė su savimi, iki kol 2024 m. birželio 23 d. 17.35 val., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai dalinės apžiūros metu galinėje šortų kišenėje minėtą medžiagą rado ir paėmė. Tokiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2024 m. birželio 24 d. J. K. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, t. y. fizinio skausmo sesei sukėlimo, savo kaltės nepripažino. Jis parodė, kad anksčiau yra teistas, šiuo metu oficialiai nedirba, nėra registruotas užimtumo tarnyboje, uždarbiauja neoficialiai, tačiau ketina artimiausiu metu pradėti dirbti oficialiai. Jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Šis namas priklauso jo tėvams. Name gyvena jis ir jo tėvai - motina L. K. ir tėvas N. K.. Jo sesuo I. K. V. gyvena atskirai, su vyru. 2024 m. birželio 23 d. dienos metu I. buvo atvažiavusi į svečius. Į svečius ji užvažiuoja apie 1 kartą per savaitę. Jo tėvas buvo darbe, o jis, sesuo ir motina sėdėjo kambaryje ir išgėrinėjo, gėrė degtinę. Visi gėrė panašiai, negali nurodyti kiek būtent, tačiau jautėsi apgirtęs. Jiems sėdint ir išgėrinėjant tarp jų jokie konfliktai nekilo, sėdėjo visiškai ramiai, mano, tai gali paliudyti motina. Jo sesuo I., būdama girta, be jokios priežasties paskambino policijai. Ką ji pasakė paskambinusi, negirdėjo. Tuo metu tikrai nebuvo jokio konflikto, jis prieš ją fiziškai nesmurtavo, jai per veidą nesudavė, nežino, kas jai užėjo. Atvykus pareigūnams, buvo sulaikytas, nesuprato, dėl ko jis sulaikytas. Su seserimi taip pat norėtų išsiaiškinti ir susitaikyti, mano, išsiblaiviusi ji prisimins, kad jis prieš ją nesmurtavo. Šiuo metu apie įvykį daugiau nieko pasakyti nenori.

Papildomai apklaustas 2024 m. lapkričio 12 d. J. K. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, įtarimo esmė ir turinys jam suprantama. Dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažįsta pilnai. Jis gyvena pas tėvus, adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 23 d. dienos metu pas tėvus į svečius atvažiavo jo sesuo I. K.-V., jis su sese I. K.-V. vartojo alkoholį. Jo sesuo nuėjo į dušą, kai ji išėjo iš dušo, jis be jokios priežasties su delnu sudavė sesei I. į dešinę ausį, po ko su delnu sudavė sesei I. į dešinę veido pusę. Jis pats neatsimena, dėl ko sudavė du smūgius sesei, buvo pavartojęs daug alkoholio, dėl to visų įvykio aplinkybių neatsimena. Jis jau ne pirmą kartą smurtauja prieš sesę I. K.-V. ir labai gailisi. Dėl šio įvykio jis sesės I. K.-V. atsiprašė, daugiau nebendrauja ir nesimato su ja. Jis gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažino nusikalstamos veikos aplinkybės ir J. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta kita byloje surinkta ir ištirta bylos medžiaga.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo J. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas prieš artimą giminaitę – seserį I. K.- V. sukėlė jai fizinį skausmą.

Dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis

Be kaltinamojo prisipažino nusikalstamos veikos aplinkybės ir J. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta kita byloje surinkta ir ištirta bylos medžiaga.

2024 m. spalio 11 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje nurodyta, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio maišelio, įdėto į A4 formato popieriaus lapą (vokas Nr. 1), rasta ir paimta 2024 m. birželio 23 d. pas J. K., yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,353 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 10,7 %. Nuoplovose, paimtose nuo J. K. rankų (Vokas Nr. 2), narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta.

2024 m. liepos 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 886/2024 nurodyta, kad J. K. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 3,75 promilės etilo alkoholio.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Išvardyti objektyvieji veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame straipsnyje nurodytų veikų. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas, kurios gali būti įgyjamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai (t. y. jų pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir pan.). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas aiškinamas kaip šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose).

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad J. K. 2024 m. birželio 20 d. (duomenys neskelbtini) mieste, prie geležinkelio esančios „X“ stotelės, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai už 10 eurų įgijęs narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurios masė yra 0,353 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 10,7 %, šią medžiagą laikė su savimi, iki kol 2024 m. birželio 23 d. 17.35 val., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai dalinės apžiūros metu galinėje šortų kišenėje minėtą medžiagą rado ir paėmė. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Kaltinamasis J. K. nurodė, kad jis maišelį su narkotine medžiaga – kanapėmis („žole“) įsigijo būdamas girtas 2024 m. birželio 20 d. (duomenys neskelbtini) mieste, prie geležinkelio „X“ stotelės, esančio seno traukinio iš nepažįstamo asmens už 10 Eur. Šį maišelį įsidėjo į savo šortų kišenę ir pamiršo, pateikė jį policijos įstaigoje, laikino sulaikymo patalpoje, būdamas sulaikytas 2024 m. birželio 23 d. apie 17.35 val. Minėtos narkotinės medžiagos laikymo faktą kaltinamojo drabužiuose patvirtino liudytojas O. V., policijos pareigūno E. Š. tarnybinis pranešimas. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. spalio 11 d. specialisto išvada nustatyta, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio maišelio įdėto į A4 formato popieriaus lapą (vokas Nr. 1), rasta ir paimta 2024 m. birželio 23 d. pas J. K., yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,353 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 10,7 %.

Vadovaujantis 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.5 bei 2014 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.V-267, patvirtintu sąrašu Nr. 1 “Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams” kanapės (ir jų dalys) yra narkotinė medžiaga.

Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 25 punkte nustatyta, kad narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikytinas ne didesnis kaip 5 g šios medžiagos kiekis. Taigi J. K. įgytos ir laikytos narkotinės medžiagos knapių (antžeminių dalių) kiekis (0,353 g ) laikytinas neviršijančiu nedidelio narkotinės medžiagos kiekio.

Duomenų, kad kaltinamasis J. K. būtų ketinęs platinti turėtą narkotinę medžiagą, nėra. J,. Krus tikslo platinti narkotinę medžiagą neturėjimą patvirtina jo parodymai, jo turėtos narkotinės medžiagos kiekis –nedidelis kiekis, specialisto išvada Nr. T-N 886/2024, pagal kurią J. K. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad narkotinė medžiaga – kanapės buvo vartojama paties kaltinamojo ir skirta asmeniniam poreikiui svaigintis.

Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo J. K. veiksmai dėl neteisėto 0,353 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) laikymo teisingai kvalifikuoti kaip BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas.

Bausmės skyrimas

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. J. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūlomomis bausmėmis.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į J. K. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (nesunkus smurtinis nusikaltimas, padarytas prieš artimą giminaitę ir baudžiamasis nusižengimas, susijęs su neteisėtu disponavimu narkotine medžiaga), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

J. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis yra brandaus amžiaus, praeityje buvo teistas du kartus, iš jų kartą už analogišką nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kartą už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, antrasis teistumas išnykęs. Jis per paskutinius vienerius metus nebaustas administracine tvarka. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų buvęs gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose ar priklausomybės ligų centruose, pats kaltinamasis tokius faktus neigia. J. K. nedirba. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė ir tyčinį baudžiamąjį nusižengimą.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, tai, kad J. K. jau buvo teistas už analogiškas abiejų rūšių nusikalstamas veikas, nukentėjusioji nurodė, jog tai ne pirmas kaltinamojo smurto pavartojimo atvejis, ji teigia, kad jis yra smurtavęs prieš ją ir anksčiau, J. K. nedirba ir pajamų neturi, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą vieną iš griežčiausių bausmių – areštą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas tik du kartus, nuo paskutinio teistumo praėjo penkeri metai, laiko, kad jam pagrįstai prokurorės prašoma skirti mažesnes bausmes nei BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyti arešto bausmių už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus vidurkiai. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintos dalinio sudėjimo būdu. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kadangi J. K. pirmą kartą baudžiamas arešto bausme, manytina, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant realios arešto bausmės, o atidedant jos vykdymą BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu 6 mėnesiams. Teismas atidėdamas bausmės vykdymą neskiria intensyvios priežiūros. Nors prokurorė nesiūlė skirti J. K. jokių įpareigojimų ar baudžiamojo poveikio priemonių bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, pagal BK 75 straipsnio 5 dalies nuostatas privaloma jas skirti, todėl teismas savo iniciatyva siekiant kontroliuoti nuteistojo elgesį, paveikti, kad ateityje nebedarytų priešingų teisei veikų, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui jam skiria įpareigojimus neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

J. K. 2024 m. birželio 24 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. K.-V., ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, jos naikintinos. J. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. birželio 23 d. 16.30 val. iki 2024 m. birželio 24 d. 11.42 val. (1 parą). Šis laikas įskaitytinas į arešto bausmę (BPK 140 str. 13 d.)

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui: 1) po tyrimo likusios kanapės (antžeminės dalys), supakuotos į bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį ir saugomos PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius, 2) vokas su objektų tyrimo pakuotėmis (kuriame vokas Nr. 1 su sulankstytu A4 formato popieriaus lapu ir plastikiniu maišeliu ir vokas Nr. 2 su plastikiniu maišeliu, kuriame yra baltos spalvos plastikinis strypelis su vatos tamponėliu) ir nuoplovomis (BPK 94 str. 1 d. 2 p., 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. K. (J. K.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

J. K. (J. K.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 25 (dvidešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinti J. K. paskirtąsias bausmes dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - 60 (šešiasdešimties) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu J. K. skirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 8 ir 10 punktais arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant J. K. viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Faktinio arešto bausmės atlikimo atveju į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. birželio 23 d. 16.30 val. iki 2024 m. birželio 24 d. 11.42 val. (1 parą).

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos ir nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. K.-V., bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus kardomąsias priemones panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) po tyrimo likusias kanapes (antžemines dalis), supakuotas į bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį ir saugomas Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius,

2) voką su objektų tyrimo pakuotėmis (kuriame vokas Nr. 1 su sulankstytu A4 formato popieriaus lapu ir plastikiniu maišeliu ir vokas Nr. 2 su plastikiniu maišeliu, kuriame yra baltos spalvos plastikinis strypelis su vatos tamponėliu) ir nuoplovomis, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti J. K., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba ((duomenys neskelbtini) – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, (duomenys neskelbtini)) per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.