- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-15
- Bylos Nr.
- 1A-538-574-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-00610-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė (pirm.), Pavelas Frolovas, Virginija Švedienė
- Nuteistasis
- I. B.
- Civilinis ieškovas
- J. G.
- Advokatai
- Vidmantas Omilevičius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jurgitos Mačionytės, teisėjų Pavelo Frolovo, Virginijos Švedienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. B. (I. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) BK 178 str. 4 d. 30 parų areštu. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. ir 3 d. prie paskirtos bausmės pridėta dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 45 parų areštas.
Nuosprendžiu visiškai patenkintas nukentėjusiosios civilinis ieškinys. Iš I. B. nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės J. G. naudai priteista 350 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. B. nuteistas už tai, kad jis, pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:
jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2013 m. balandžio 29 d. apie 17.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme sugadinęs trosą 20 Lt vertės, pagrobė prie tvoros prirakintą dviratį „Kellys“, priklausantį nukentėjusiajai J. G. 330 Lt, vertės, tuo padarydamas J. G. 350 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis I. B. prašo peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad jam paskirta arešto bausmė galėtų būti pakeista į viešuosius darbus. Mano, kad dirbdamas visuomenei naudingus darbus jis turės didesnę galimybę atpirkti savo kaltę ir integruotis į visuomenę, atnešti kažkokią naudą visuomenei, nei atlikdamas jam paskirtą arešto bausmę.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo I. B. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės bei veikos kvalifikavimo neginčija, nuosprendį skundžia dėl jam paskirtos bausmės, prašo ją sušvelninti.
Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis LR BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į LR BK 41 str. 2 d. įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.
LR BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę), motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Iš byloje esančių asmens duomenų matyti, kad I. B. nuo 2012 m. birželio 29 d. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (b.l. 35), teismo posėdyje parodė, kad gyvena su sugyventine, savo gyvenamosios vietos neturi (b.l. 96). Lietuvos darbo biržos duomenimis apeliantas yra registruotas darbo biržoje, tačiau nedarbo draudimo išmokos negauna (b.l. 44). I. B. anksčiau teistas 16 kartų, dauguma iš jo ankstesnių nusikalstamų veikų susijusios būtent su svetimo turto pagrobimu bei pasikėsinimais pagrobti svetimą turtą (b.l. 47-62), teistumas nėra išnykęs ir nėra panaikintas įstatymo nustatyta tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad I. B. dėl anksčiau padarytų nusikaltimų jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirtos bausmės jo nesulaikė nuo baudžiamojo nusižengimo padarymo, jo nepaveikė. Todėl skirti BK 178 str. 4 d. sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, nėra pagrindo. Teismas pagrįstai paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – areštą. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybę, jog nuteistasis pripažino kaltę, gailėjosi ir tai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei įvertino skirdamas bausmę.
LR BK 49 str. 3 d. nurodyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą gali būti paskirta nuo 10 iki 45 parų arešto bausmė. Nuteistajam I. B. paskirta bausmė nežymiai viršija įstatymu numatytos arešto bausmės vidurkį, todėl dar ją švelninti nėra jokio pagrindo.
Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta.
Nuteistojo skundo argumentai, o būtent, kad dirbdamas visuomenei naudingus darbus jis turės didesnę galimybę atpirkti savo kaltę ir integruotis į visuomenę, atnešti kažkokią naudą visuomenei, nei atlikdamas jam paskirtą arešto bausmę, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo I. B. apeliacinį skundą atmesti.