Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Skolų valdymo sprendimai“ atstovui advokato padėjėjui Eugenijui Kveragai,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Technical & Technological Solutions“ atstovui advokatui Maurui Urbonavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Skolų valdymo sprendimai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Technical & Technological Solutions“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Priekabos“, Ž. U..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Faktinės bylos aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. gegužės 26 d. tarp Klaipėdos VPK ir trečiojo asmens UAB ,,Priekabos“ sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo (toliau Sutartis), kuria šalys susitarė dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo Klaipėdos mieste, Neringoje, Plungės rajone ir Rietavo savivaldybėje (Sutarties 1 punktas), priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo tam pritaikytoje automobilių saugojimo aikštelėje (Sutarties 2 punktas). Sutarties 6.1 punkte numatyta, kad paslaugos teikėjas (UAB ,,Priekabos“) turi teisę už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir tais atvejais, kai transporto priemonė yra nuvežama ir saugoma pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso normas, gauti atlygį už paslaugą iš administracine tvarka baudžiamų asmenų. Transporto priemonės iki 3,5 t nuvežimo įkainis be PVM 240 Lt (69,51 Eur), saugojimo (vienos paros) įkainis be PVM 15 Lt (4,34 Eur) (Sutarties 6.1.1)

2014 m. spalio 12 d. Klaipėdos VPK Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu transporto priemonė VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežta į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos VPK 2019 m. gegužės 14 d. ieškovei pateikė duomenis, jog 2014 m. spalio 12 d. transporto priemonę VOLVO S80 vairavo trečiasis asmuo Ž. U..

VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra atsakovė UAB „Baltic Technical & Technological Solutions“.

2015 m. spalio 12 d. tarp ieškovės ir UAB ,,Priekabos“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria UAB ,,Priekabos“ (pradinė kreditorė) perleido ieškovei (naujajai kreditorei) visas pradinės kreditorės reikalavimo teises ir su jomis susijusias papildomas teises (netesybas ir kt.), kylančias iš skolininko prievolių (Reikalavimo perleidimo sutarties 1 punktas).

Prie Reikalavimo perleidimo sutarties 2019 m. balandžio 4 d. pasirašytas priedas Nr. 4, kuriuo UAB ,,Priekabos“ perleido ieškovei reikalavimo teises, kylančias iš pradinio kreditoriaus pareigos nuvežti ir saugoti transporto priemones, tarp kurių yra ir atsakovei priklausanti transporto priemonė VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

2019 m. balandžio 16 d. pranešimu ieškovė informavo automobilio savininkę (atsakovę), kad pagal 2015 m. spalio 12 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartį pradinis kreditorius UAB „Priekabos“ pardavė naujajam kreditoriui UAB „Skolų valdymo sprendimai“ reikalavimo teisę į skolininko skolą už transporto priemonės VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą. Ieškovė pranešimu prašė ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 15 d. atsiimti minėtą transporto priemonę bei padengti susidariusį įsiskolinimą už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą į UAB „Skolų valdymo sprendimai“ sąskaitą.

2019 m. birželio 5 d. atsakovė ieškovei raštu pranešė, kad gavo pranešimą (2019 m. balandžio 16 d. data) dėl VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo aikštelėje po 2014 m. spalio 12 d. KET pažeidimo ir nuvilkimo. Informavo, kad nė karto nebuvo informuoti apie automobilio buvimo vietą ir saugojimo paslaugas. Saugoti automobilio taip pat nėra prašę. Nesutiko su susidariusiu įsiskolinimu saugant mažą vertę turintį automobilį nuo 2014 m. spalio 12 d. iki dabar, visiškai neinformavus per šį laikotarpį apie automobilio saugojimą ir didėjančią skolą. Pakartotinai prašė nutraukti automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo paslaugas ir taikiu būdu siūlė sumokėti 500 Eur.

2019 m. liepos 9 d. atsakovė ieškovės raštu prašė nebeteikti automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo paslaugų, nes nesutinka mokėti, kadangi saugomas mažą vertę turintis automobilis apie tai neinformavus.

2020 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu Ž. U. ieškovė pakartotinai informavo apie reikalavimo perleidimą, prašė ne vėliau kaip iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. atsiimti minėtą transporto priemonę bei padengti susidariusį įsiskolinimą už minėtos transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą į UAB „Skolų valdymo sprendimai“ sąskaitą.

2020 m. rugsėjo 2 d. ieškovė el. laišku atsakovei pasiūlė taikiai spręsti ginčą dėl transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo. Pasiūlė pasirašyti taikos sutartį, jeigu sutiktų sumokėti 600 Eur sumą.

Dėl ginčo esmės

Aiškindamas priverstinai nuvežtų ir saugotų transporto priemonių savininko pareigą atlyginti saugojimo išlaidas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokia pareiga kyla SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219/2016, 17 punktas).

SEAKĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus. Tai, kad turintis teisę vykdyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo ūkinę komercinę veiklą ūkio subjektas taip pat turi teisę imti už tai atlyginimą, o priverstinai nuvežtos ir saugomos transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo pareiga šį atlyginimą sumokėti, yra imperatyviai reglamentuota įstatyme, t. y. jau minėto SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalyje.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad 2014 m. gegužės 26 d. Klaipėdos VPK ir UAB ,,Priekabos“ sudarė sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo, pagal kurią trečiasis asmuo UAB ,,Priekabos“ įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas. Byloje taip pat nėra ginčo dėl pradinės kreditorės UAB „Priekabos“ teisės perleisti reikalavimą. Posėdžio metu ieškovės atstovas patikslino, jog, nors reikalavimo teisės perleidimo sutartis tarp jos ir trečiojo asmens UAB „Priekabos“ buvos sudaryta 2015 m. spalio 12 d., tačiau reikalavimo teisės į atsakovę jai buvo perduotos tik pagal tarp jos ir UAB „Priekabos“ 2019 m. balandžio 4 d. pasirašytą priedą Nr. 4, po ko apie reikalavimo perleidimą iš karto buvo informuota atsakovė.

Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Pažymėtina, kad transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas, nesutinkantis su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydžiu, turi teisę jį ginčyti, o teismai tokiu atveju privalo vertinti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumą.

Ieškovė pagal su Klaipėdos VPK Sutarties 6.1 punkte numatytus įkainius pateikė apskaičiavimo duomenimis, jog išlaidos už automobilio VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 12 d. iki 2020 m. spalio 1 d. sudaro 11 537,41 Eur. Reikalavimą ieškovė sumažino iki 4 000 Eur.

Atkreiptinas dėmesys, kad, nors bylos duomenys patvirtina, jog transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo įkainiai yra nustatyti vienašališkai, ir todėl negalėtų turėti įtakos trečiojo asmens, t. y. atsakovės, pareigai mokėti itin dideles ir atitinkamoje rinkoje vyraujančių kainų neatitinkančias sumas, dėl kurių dydžio jie nebuvo susitarę, tačiau pareiga įrodyti, kad šios ieškovės prašomos priteisti išlaidos yra nepagrįstos, tenka būtent atsakovei (CPK 178 straipsnis).

Kasacinio teismo pasisakyta, kad byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).

Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė duomenis apie transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugų rinkos kainas (analogiškų paslaugų įkainius) konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu. Pati mažiausia kaina už automobilio priverstinį saugojimą sudaro 5,79 Eur (20 Lt) už kiekvieną saugojimo parą (UAB „Automera“ 5,79 Eur, UAB „SVALEX“ 5,79 Eur, R. G. IĮ 5,79 Eur, UAB „AUTECHVITA“ 5,79 Eur, UAB „IROLANAS“ 5,79 Eur, A. P. įmonė „Kadex“ 5,79 Eur, V. S. įmonė 7,24 Eur, UAB ADEGA 7,24 Eur, UAB „Automarkas“ 5,79 Eur). Taip pat ieškovė pateikė analogiškų sutarčių, sudarytų tarp kitų įmonių ir VPK, duomenis: 2008 m. lapkričio 17 d. paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp Panevėžio apskrities VPK ir UAB „Automera“, kurioje aptartas priverstinis transporto priemonių nuvežimas į saugojimo aikšteles pagal Panevėžio apskrities VPK iškvietimus, priverstinai nuvežtų į saugojimo aikštelę transporto priemonių saugojimas, techninė pagalba kelyje Panevėžio apskrities VPK transportui, įkainiai – transportavimas 150 Lt (43,44 Eur), autotransporto priemonės iki 3,5 t saugojimas 20 Lt (5,79 Eur); 2009 m. sausio 1 d. V. S. įmonės Techninės pagalbos paslaugų kainoraštį, įkainiai – transportavimas 230 Lt (66,61 Eur), automobilio saugojimas aikštelėje 25 Lt (7,24 Eur); 2008 m. balandžio 28 d. bendradarbiavimo sutartį, sudarytą tarp Kauno miesto VPK ir UAB „ADEGA“, kurioje aptartas transporto priemonių, apgadintų eismo įvykių metu, už Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus bei pagal policijos pareigūnų atskirus pavedimus nuvežimas ištisą parą į saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), ir jų saugojimas, įkainiai – transportavimas 250 Lt (72,41 Eur) + PVM, autotransporto priemonės iki 3,5 t saugojimas 25 Lt (7,24 Eur); 2011 m. rugsėjo 21 d. paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Šančių autoservisas ir Ko“ ir UAB „Automarkas“, kurioje aptartas transporto priemonių priverstinis nuvežimas, pervežimas, jų saugojimas ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių saugojimas Kauno apskrityje. Transporto priemonės (techniškai tvarkingos) nuvežimo ir pervežimo paslaugos kaina – 242 Lt (70,09 Eur) su PVM, transporto priemonės vienos paros saugojimo paslaugos kaina – 20 Lt (5,79 Eur) su PVM; 2011 m. rugsėjo 21 d. Kauno apskrities VPK Supaprastinto atviro konkurso Nr. 24909 transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo konkurso patikslintas sąlygas, kuriose nurodyti įkainiai: saugojimo paslaugos 20 Lt (5,79 Eur) para, pakrovimas, transportavimas ir iškrovimas (iki 3,5 t) 242 Lt (70,09 Eur).

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė įkainių iš esmės neginčijo, duomenų, patvirtinančių kitokias rinkos kainas aktualiu laikotarpiu ir ginčui aktualioje teritorijoje, neteikė. Taigi, atsakovė neįrodė, jog ieškovės nurodytas įkainis neatitinka rinkoje vyraujančių kainų, o teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis, daro išvadą, jog ieškovės taikomi įkainiai pagal su Klaipėdos VPK sudarytą sutartį atitinka ir neviršija to laikotarpio vidutinių rinkos kainų (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsižvelgiant į nagrinėjamu atveju ieškovės nurodomą ilgą transporto priemonės saugojimo laikotarpį, teismas turi pareigą atsižvelgti į tai, kada ir kokių veiksmų tokiu ilgu laikotarpiu ėmėsi pati ieškovė ir iki reikalavimo teisės perleidimo trečiasis asmuo UAB „Priekabos“ siekdamos informuoti atsakovę apie transporto priemonės pasiėmimą ir įsiskolinimo padengimą (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje 2A-820-459/2019).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė atsakovei reikalavimą padengti įsiskolinimą pateikė tik 2019 m. balandžio 16 d., kai tarp jos ir trečiojo asmens „Priekabos“ buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis. Kaip posėdžio metu nurodė ieškovės atstovas, duomenų, ar iki reikalavimo perleidimo sutarties trečiasis asmuo UAB „Priekabos“ siuntė raginimus atsakovei padengti skolą bei atsiimti transporto priemonę, neturi.

Spręsdamas klausimą dėl saugojimo išlaidų mažinimo byloje, kurioje saugotojas ilgą laiką mažos vertės transporto priemonę saugojo nesiimdamas aktyvių veiksmų, kad apie su saugojimu susijusias išlaidas būtų informuotas transporto priemonės savininkas, Panevėžio apygardos teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-267-425/2011 nurodė, jog pagrindą mažinti priteistiną sumą sąlygoja ir saugotojo pasyvumas, kadangi saugotojas negali nesuprasti besitęsiančio saugojimo neekonomiškumo. Tokia išvada atitinka ir CK 6.200 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintas sutartinių santykių šalies pareigas sutartį vykdyti sąžiningai, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, laikytis bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų. Pagal 2014 m. gegužės 26 d. sutarties dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų teikimo 5.14 punktą paslaugos teikėja – UAB „Priekabos“ įsipareigoja nuvežtą transporto priemonę saugant ilgiau nei vieną mėnesį, reikalauti iš policijos įstaigos informacijos apie tolesnę būtinybę ją saugoti. Trečiasis asmuo UAB „Priekabos“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Taip pat nei trečiasis asmuo, nei ieškovė nepateikė jokių duomenų apie kreipimąsi į policijos įstaigą dėl informacijos suteikimo apie tolesnę būtinybę saugoti transporto priemonę, atsakovės informavimą apie automobilio buvimo vietą ir atsiėmimo sąlygas, taip pat raginimus atlikti apmokėjimą už transporto priemonės saugojimą. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė, kaip pradinio kreditoriaus UAB „Priekabos“ teisių ir pareigų perėmėja, yra saistoma pradinio kreditoriaus (ne)atliktų veiksmų bei iš to kylančių pasekmių.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pripažintina, jog didelė suma už transporto priemonės saugojimą susidarė dėl kooperavimosi bei bendradarbiavimo pareigą ignoravusio saugotojo bei jo reikalavimo teisę perėmusios ieškovės kaltės, kas pripažintina pagrindu priteistinai sumai mažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019; Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-267-425/2011; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. civilinėje byloje Nr. 2A-923-642/2021).

Sprendžiant priteistinos sumos dydį, nagrinėjamos bylos kontekste būtina įvertinti ir atsakovės, kaip transporto priemonės savininkės, veiksmus. Šiuo atveju, nors atsakovė nurodė, kad transporto priemone ji realiai nesinaudojo, ja panaudos pagrindais naudojosi trečiasis asmuo Ž. U., dėl kurio kaltų veiksmų buvo priverstinai nugabenta transporto priemonė, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių atsakovės nurodytas aplinkybes, t. y. byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, jog pati atsakovė realiai nesinaudojo transporto priemone. Kita vertus, atsakovė yra transporto priemonės savininkė, todėl jai kyla pareiga domėtis savo turtu, taip pat domėtis ir tuo, kur randasi jos transporto priemonė. Taigi ir pati atsakovė, ne vienerius metus nesidomėdama savo turto likimu, elgėsi pasyviai, nerūpestingai, tuo sudarydama sąlygas transporto priemonės saugojimo išlaidoms didėti.

Taip pat vertintinas ir atsakovės elgesys sužinojus apie transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Kaip matyti, atsakovė siūlė ginčą spręsti taikiai, tačiau, bylos duomenimis, iki šiol atsakovė nėra padengusi jokios dalies saugojimo išlaidų. Taip pat nėra atsiėmusi transporto priemonės, kad nedidėtų jos saugojimo išlaidos. Kaip nurodė ieškovė, tam, kad būtų galima atsiimti transporto priemonę ir nedidėtų jos saugojimo išlaidos, atsakovei pakaktų pasirašyti įsipareigojimą padengti saugojimo išlaidas, tačiau atsakovė nesiėmė tokių veiksmų. Teismo vertinimu, nepaisant to, jog tarp šalių vyksta ginčas dėl saugojimo išlaidų dydžio, atsakovė nesiėmė iniciatyvos realiai mažinti skolos dydžio ir tokie veiksmai vertintini kaip nesąžiningi ir neprotingi.

Vadovaujantis nustatytų aplinkybių visuma, protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, jog yra pagrindas ieškovės prašomą 4 000 Eur sumą sumažinti iki 2 000 Eur.

Teismas atsakovės teiginius, jog 600 Eur suma atitiktų ekonomiškumo, protingumo principus, vertina kritiškai, kadangi, kaip jau minėta, ir pati atsakovė elgėsi pasyviai bei iš dalies prisidėjo prie įsiskolinimo didėjimo. Atsakovė 600 Eur suma remiasi ir tuo pagrindu, jog tokia ieškovės suma buvo nurodyta siūlant sudaryti taikos sutartį, tačiau, kaip nurodo atsakovė, ieškovė vietoj taikos sutarties kreipėsi į teismą. Šiuo atveju teismas pastebi, jog ikiteisminės šalių derybos dėl taikos sutarties, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo kategoriškai išvadai, kad sutarta šalių suma atitiktų ekonomiškumo principą. Be to, pastebėtina, kad atsakovei buvo sudarytos sąlygos ginčą spręsti taikiu būdu ir padengti įsiskolinimą, tačiau atsakovė tokiomis sąlygomis nepasinaudojo. Kaip matyti iš byloje pateiktų šalių susirašinėjimo, ieškovė 2020 m. rugsėjo 2 d. siūlė atsakovei sudaryti taikos sutartį, sumokant 600 Eur. Duomenų, kad atsakovė būtų sutikusi ir / ar padengusi 600 Eur skolą, nėra. Bylos duomenimis, ieškovė į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi tik 2020 m. spalio 8 d. Taigi, sutikti, kad ieškovė, pasiūlysi taikų sprendimą, elgėsi nesąžiningai kreipdamasi į teismą, nėra pagrindo.

Apibendrinant tai, kas paminėta, teismo vertinimu, 2 000 Eur bendra transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidų suma pripažintina atitinkančia protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus (CK 1.5 straipsnis), trečiojo asmens (saugotojo), taip pat ieškovės ir atsakovės veiksmus.

Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo

Ieškovė taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas nuo priteistos sumos 4 000 Eur nuo 2014 m. spalio 12 d. iki bylos iškėlimo teisme, kurios sudaro 1 195,07 Eur.

Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas (CK 6.261 straipsnis). Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Taigi įstatyme nustatyta, kad piniginių prievolių pažeidimo atveju galimas papildomas kreditoriaus interesų gynimo būdas – teisė į kompensuojamąsias palūkanas, kurios pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Tai reiškia, kad skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų dydžio įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo ar sutarties (CK 6.210 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu atsakovei taikyti civilinę atsakomybę. Kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 straipsnis). Nustačius, jog atsakovė nevykdė pareigos tinkamai ir laiku sumokėti už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, t. y. atsakovė piniginės prievolės neįvykdė laiku, ieškovė turi teisę reikalauti minimalių nuostolių atlyginimo. Ieškovė, skaičiuodama palūkanas, taiko CK 6.210 straipsnyje nustatytą palūkanų dydį ir paskaičiavo penkių procentų dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas nuo 4 000 Eur nuo 2014 m. spalio 12 d. iki bylos iškėlimo teisme. Atsakovė palūkanų dydžio bei skaičiavimo neginčija.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės prašoma suma sumažinta iki 2 000 Eur, atitinkamai sumažintinos ir kompensuojamos palūkanos, t. y. ieškovei iš atsakovės priteistina 597,53 Eur (2 000 Eur x 5 proc. / 365 d. x 2181 d.) kompensuojamųjų palūkanų.

Dėl procesinių palūkanų

Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo. Taigi tokių palūkanų priteisimo pagrindas yra numatytas įstatymu – CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 2 d., ir suteikiantis teisę ieškovui reikalauti procesinių palūkanų priteisimo tais atvejais, kai tenkinamas jo ieškinys. Taigi tokio prašymo patenkinimą lemia ieškinio pagrįstumas ir jo tenkinimo galimybė (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-47/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2011).

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, iš dalies tenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovės priteistinos įstatyme numatytos penkių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 2 597,53 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. spalio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis, ieškovė byloje patyrė 856 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 156 Eur žyminis mokestis bei 700 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Atsakovė byloje patyrė 605 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Iš dalies tenkinus (50 proc.) ieškovės ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos 428 Eur bylinėjimosi išlaidos, atsakovei iš ieškovės priteistinos 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Skolų valdymo sprendimai“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Technical & Technological Solutions“ 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) skolos, 597,53 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 53 ct) kompensuojamųjų palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 2 597,53 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt septynių eurų 53 ct) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. spalio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 428 Eur (keturis šimtus dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Technical & Technological Solutions“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Skolų valdymo sprendimai“ 302,50 Eur (tris šimtus du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.