- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-27
- Bylos Nr.
- 2A-745-661/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė Jankūnienė, Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- D. D., M. K.
- Ieškovas
- UAB „Sauda“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Neringos Švedienės ir Rūtos Veniulytės Jankūnienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Sauda“ ieškinį atsakovams D. D. ir M. K., dėl skolos priteisimo, teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I Ginčo esmė
Byloje ginčas kilo dėl skolos už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimo.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Sauda“ prašė iš M. K. (kaip transporto priemonės valdytojo) ir D. D. (kaip transporto priemonės savininkės) solidariai priteisti: 5397 Lt už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bei įpareigoti atsakovus padengti visas bylinėjimosi išlaidas (lygiomis dalimis), bei priteisti ieškovo naudai 162 Lt žyminį mokestį.
Atsiliepimas
Atsakovė D. D. prašė ieškinį atmesti, priteisti jai išlaidas už atstovavimą, nurodė, kad ieškovas neįrodė atsakovės kaltės. Atsakovė pažymėjo, kad automobilį vairavo atsakovas M. K., ji pati su ieškovu jokių sutartinių santykių neturėjo. Atsakovė nurodė, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai, nes laukė labai ilgą laiką, o nesistengė kuo greičiau nustatyti kas yra automobilio savininkas. Nurodė, kad ji pardavė minėtą automobilį nepažįstamiems vyrams, nes automobilis buvo senas ir nepataisomai sugadintas ir tinkamas tik detalėms.
Atsakovas M. K., pateikęs teismui atsiliepimą į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas paaiškino, kad minėtas automobilis jam nepriklauso, jis buvo nubaustas už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, tačiau automobilio saugojimu turėjo rūpintis ne jis, nes jis nėra automobilio savininkas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti ieškovui UAB „Sauda” solidariai iš atsakovų: D. D. ir M. K. užmokestį už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą – 5397 Lt (penki tūkstančiai trys šimtai devyniasdešimt septyni litai), 5 proc. (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2011-06-07 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis, po 81 Lt (aštuoniasdešimt vienas litas) iš kiekvieno atsakovo. Teismas nurodė, kad atsakovė (automobilio savininkė) priverstinai nuvežto automobilio iš ieškovo aikštelės neatsiėmė. Ieškovas iki šiol saugo atsakovės automobilį. Ieškovo veikla susijusi su transporto priemonių saugojimu, iš šios veiklos ieškovas gauna pajamas (b. l. 6-9,- ieškovo įstatų kopija). 2001-05-04 ieškovas su Vilniaus miesto VPK sudarė sutartį dėl policijos pareigūnų sprendimais nuvežtų transporto priemonių saugojimo (b. l. 13-15 kopija). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas M. K., pasinaudodamas atsakovės D. D. automobiliu, padarė administracinį teisės pažeidimą. Tokiomis aplinkybėmis viešasis interesas reikalavo paimti automobilį iš neturinčio teisės jį vairuoti asmens. Tam, kad automobilio savininkės (atsakovės D. D.) interesai nenukentėtų, paimtas automobilis turėjo būti saugomas įstatyme numatytą laiką. Ieškovas, priėmęs saugoti atsakovės D. D. automobilį, ėmėsi tvarkyti kito asmens reikalus (CK 6.229 str., žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 10 23 nutartį, priimtą išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 3K-3-436/2009). Tvarkydamas kito asmens reikalus, ieškovas įgijo teisę į automobilio saugojimo išlaidų atlyginimą (CK 6.233 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovė (apeliantė) D. D. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-jo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo. Apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos skundžiamą sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas neturėjo netikėti jos liudytojų V. G., J. N. parodymais apie tai, kad apeliantė vasarą už 100 Lt pardavė ginčo nevažiuojantį ir techniškai netvarkingą automobilį ir kartu atidavė dokumentus. Automobilio pardavimo sandoris teisėtas - įvykdytas iš karto su dokumentų dėl automobilio registracijos perdavimu pirkėjui. Dėl to naujam pirkėjui perėjo visi įsipareigojimai. Ieškovas elgėsi nesąžiningai operatyviai neinformuodamas apeliantės apie saugomą automobilį. Apeliantė taip pat nurodo, kad ji negali solidariai atsakyti su atsakovu M. K., nes jų nesiejo jokie bendri veiksmai, ar kaltė.
Ieškovas nesutiko su apeliantės skundu ir prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus m. 2 apylinkės teismas c.b. Nr. 2-7081-535/2011 nustatė, kad D. D. (G.) viešame transporto priemonių registre VĮ „Regitra“ yra iki šiol registruota transporto priemonės VW GOLF (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė, tačiau ji nepateikė teismui jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgdamas į šiuos nustatytus faktus, pirmos instancijos teismas laikėsi žemiau pateiktos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie nuosavybės teisių perleidimą, neturėjo nei pirkimo pardavimo sutarties, nei jokio kito dokumento, kuris patvirtintų transporto priemonės pardavimo faktą netgi negalėjo nurodyti asmens, kuriam tariamai buvo perleista transporto priemonė, jos duoti parodymai prieštaravo ne tik tam, jog automobilis yra įregistruotas jos vardu viešame registre, tačiau ir tam, jog automobilis negalėjo būti parduotas, nes jam yra uždėtas areštas. Atsakovė negalėjo pateikti nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų, jog ji automobilį iš tikrųjų pardavė. Taigi, atsakovė D. D. ne tik negalėjo pateikti visiškai jokių įrodymų dėl nuosavybės teisės perleidimo fakto, bet ir visiškai nesiėmė jokių veiksmų dėl informavimo apie tariamą transporto priemonės pardavimą ir tik gavusi ieškinį pateikė duomenis, kad neaiškiomis aplinkybėmis transporto priemonė vis tik buvo parduota. Ieškovas mano, kad yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, atsakovė buvo nerūpestinga.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai.
Byloje nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 7 d., surašius transporto priemonės VW GOLF (v/n. (duomenys neskelbtini) paėmimo protokolą dėl 2002 m. gruodžio 11 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimo (b. l. 12 – transporto priemonės paėmimo protokolas) buvo ieškovo nuvežtas į UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę atsakovei D. D. priklausanti transporto priemonė ir transporto priemonės saugojimo paslaugos buvo teikiamos nuo transporto priemonės pastatymo į saugojimo aikštelę dienos t. y. nuo 2008 m. lapkričio 7 d. Transporto priemonė buvo paimta dėl to, kad ją vairavęs atsakovas M. K. buvo sulaikytas ir jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 128 str. 2 d.
Nors atsakovė nurodė, kad automobilį pardavė, tačiau nepateikė teismui jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų, o VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis yra registruotas D. D. vardu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė D. D. yra ginčo automobilio savininkė.
Remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, išlaidas ūkio subjektui, už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iki automobilio atsiėmimo iš aikštelės dienos (LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d.) privalo atlyginti savininkas ir valdytojas solidariai. Pagal transporto priemonių specializuotų aikštelių ir techninės pagalbos įkainius, už transporto priemonės nuvežimą iš priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ar valdytojo imamas 210 Lt mokestis už nuvežimą. Už transporto priemonės saugojimą už pirmą saugojimo mėnesį (30 kalendorinių dienų) po 15 Lt mokestis už kiekvieną parą ir po 240 Lt per mėnesį už kiekvieną sekantį mėnesį. Ieškovas, atsižvelgdamas į transporto priemonės saugojimo laiką, skaičiuojamą nuo transporto priemonės paėmimo dienos iki bylos teisme iškėlimo dienos, sutiko sumažinti įsiskolinimą kuris ieškininio pareiškimo surašymo teismui dieną sudarė 7620 Lt iki 5397 Lt. Atsakovė (automobilio savininkė) priverstinai nuvežto automobilio iš ieškovo aikštelės neatsiėmė. Ieškovas iki šiol saugo atsakovės automobilį.
Lietuvos Aukščiausias teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009, panašioje situacijoje yra konstatavęs, kad tai, kad policijos pareigūnai pagal sutartį perdavė saugoti atsakovo automobilį ieškovui, o šis atliko veiksmus – automobilį saugojo, atitiko CK 6.229 straipsnyje nustatytą prievolės atsiradimo pagrindą – kito asmens reikalų tvarkymą. Ieškovas automobilį išsaugojo ir tokie jo veiksmai atitiko atsakovės interesus. Taigi ieškovo išlaidos, kurias patyrė veikdamas atsakovės interesais, turi būti atlygintos (CK 6.233 straipsnis).
Dėl išlaidų dydžio
15 Lt dydžio tarifas už kiekvieną pasaugos parą taikomas tuo atveju, kai pasaugos sutartį sudaro šalys (davėjas ir saugotojas). Minėta, kad šiuo atveju pasaugos santykiai atsirado ne šalių sudarytos pasaugos sutarties, bet kitu pagrindu. Pasaugos sutarties sudarymas, apibrėžiant jo terminą dienomis, reiškia, kad ši sutartis nesudaroma ilgam laikui. Taigi 15 Lt dydžio tarifo už kiekvieną pasaugos parą taikymas tuo atveju, kai automobilio savininkas ar valdytojas neatsiima ilgą laiką, reikštų nepagrįstą saugotojo praturtėjimą dėl kito asmens padaryto teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausias teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009).
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui atlygintiną sumą turėjo atsižvelgti į svarbią ir aplinkybę, kad saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, ilgą laiką nesiėmė priemonių išsiaiškinti savininko ir pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą. Pareiga pranešti savininkui apie jo saugojamą automobilį kyla ir iš CK 6.229 straipsnio 3 dalies normos, kurioje nustatyta, kad apie viską, ką yra atlikęs, asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, privalo pastarajam kaip įmanoma greičiau pranešti, kai tai tampa galima, ir pateikti raštu išsamią gautų pajamų, išlaidų bei nuostolių ataskaitą. Esant tokioms aplinkybėms ir išdėstytam teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegija laiko, kad už automobilio saugojimą (kito asmens reikalų tvarkymą) ieškovui priteista suma mažintina iki 1000 Lt.
Minėtu pagrindu, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o skundžiamas apylinkės teismo sprendimas pakeičiamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 18 proc. ieškinio, todėl iš atsakovų priteistina 29,16 Lt žyminio mokesčio (162 Lt x 18 proc. : 100 proc.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeisti ir sumažinti iš atsakovų D. D. ir M. K. priteistą 5397 Lt sumą.
Priteisti ieškovui UAB „Sauda”, į. k. 120507414, solidariai iš atsakovų: D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) užmokestį už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą 1000 (vieną tūkstantį litų), 5 proc. (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2011-06-07 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis, po 14,58 Lt iš kiekvieno atsakovo.