Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamajam V. P., jo gynėjai advokatei Irenai Teresei Balsienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) rajone, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Šakių rajono apylinkės teismo 2008-12-12 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams; teismo 2009-05-13 nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę; 2) Šakių rajono apylinkės teismo 2010-11-02 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant V. P. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą žalą Valstybinei ligonių kasai, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, taip pat be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; Šakių rajono apylinkės teismo 2011-10-27 nutartimi panaikintas teismo 2010-11-02 nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdytas ir V. P. pasiųstas atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. P. 2011 m. rugsėjo mėnesį iš 29 d. į 30 d., nakties metu, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, išimdamas gyvenamojo namo verandos durų stiklą, įsibrovė į R. S. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė tris 60 Lt vertės krepšinio kamuolius, 60 kg įvairios kiaulienos mėsos, kurios vertė 800 Lt, tuo R. S. padarydamas 860 Lt dydžio turtinę žalą.

Kaltinamasis V. P., iš esmės pripažindamas padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nesutiko tik su ta kaltinime nurodoma aplinkybe, kad tokio kiekio mėsos jis tikrai neišnešė. Teismo posėdžio metu V. P. parodė, kad visa kita buvo taip, kaip surašyta kaltinime. Pro išimtą langą įėjo į žalios spalvos namą. Žino, kad namas priklauso R. S.. Nežino kodėl į namą brovėsi. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Blaivas nebūtų taip pasielgęs. Nusikaltimą padarė vienas. Į šį namą brovėsi, nes ten niekas negyvena. Namas yra gyvenamas, bet jame nieko nebūna. Iš namo pavogė du kamuolius ir mėsos. Padarė apie 300 Lt žalą, ne daugiau. Tokio dydžio žalą pripažįsta. Mėsa buvo žalia, ji buvo sudėta šaldytuve. Mėsos buvo apie 20 kg, ne daugiau. Aš 60 kg viename krepšyje nebūtų panešęs. Stiklą su atsuktuvu išėmė. Jo nesudaužė ir nieko nesulaužė, išskyrus vieną lystelę. Žalos neatlygino, nes nebuvo kada. Mėsa, kurią paėmė, seniai suvalgyta. Kamuoliai vienas susprogo, vienas dingo, vieną atidavė nukentėjusiajam. Kepurė, kuri buvo rasta įvykio vietoje, yra jo. Ji gal nukrito. Kepurė buvo rasta lauke, o ne įvykio vietoje (b.l. 88-89).

Daiktinis įrodymas – kepurė teismo posėdžio metu neapžiūrėta (Lietuvos Respublikos BPK 289 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo V. P. parodymų, jo kaltė įrodyta įvykio vietos apžiūros protokolu, schema, kita baudžiamosios bylos medžiaga.

2011-09-30 įvykio vietos apžiūros protokole ir plane užfiksuota įvykio vieta, kuri yra (duomenys neskelbtini), R. S. priklausančiame name. Apžiūros metu užfiksuota, kad namo šiaurinėje pusėje esančios verandos lauko durų stiklas yra išimtas. Jis buvo 38x110 cm dydžio. Lango stiklo anga yra tuščia, stiklo šukių aplinkui neužfiksuota. Lango stiklą laikančios juostos yra išimtos ir viena jų yra numesta į krūmą, esantį už kelių metrų. Lauke, prie namo buvo rasta ir paimta pilkos spalvos kepurė (b.l. 3-6, 7).

Iš 2011-10-04 prašymo matyti, kad R. S. byloje reiškia 920 Lt dydžio civilinį ieškinį (b.l. 12).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo V. P. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. kaip svetimo turto grobimas įsibrovus į patalpą, kadangi išimdamas verandos durų lango stiklą, pro jį įsibrovė į R. S. priklausantį namą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, kuriuo yra kaltinamas ir nuoširdžiai gailisi; jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Dėl bausmės.

Skiriant kaltinamajam V. P. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas apysunkis nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas siekiant pasipelnyti; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – V. P. teistas du kartus, ankstesniais nuosprendžiais paskirta laisvės apribojimo bausmė, taip pat laivės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, kaltinamajam jokio poveikio neturėjo, ko pasėkoje teismo 2011-10-27 nutartimi už teismo įpareigojimų nevykdymą bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir V. P. pasiųstas atlikti teismo 2010-11-02 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės; į tai, kad paskutinįjį nusikaltimą taip pat padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu; į tai, kad kitokių V. P. objektyviai charakterizuojančių duomenų byloje nėra surinkta; į tai, kad byloje reiškiamas civilinis ieškinys, kuris nėra atlygintas; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes.

Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamajam V. P. už padarytą nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydžio vidurkis, kuri įstatymo nustatyta tvarka bendrintina, paskiriant galutinė laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Dėl civilinio ieškinio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Šiuo atveju nukentėjusysis R. S. baudžiamojoje byloje pareiškė 920 Lt dydžio civilinį ieškinį. Nurodo, kad 60 Lt dydžio žalą jis patyrė dėl trijų pavogtų kamuolių, ne mažiau kaip 60 kg. mėsos, kurią įvertino 800 Lt, taip pat sugadintas duris įvertino 80 Lt (b.l. 9-10, 12). Kaltinamasis V. P. nurodo, kad tokio kiekio mėsos jis tikrai nepaėmė ir pripažįsta, kad galėjo paimti maždaug 20 kg. mėsos ir padaryti apie 300 Lt dydžio turtinę žalą.

Iš byloje esančio protokolo – pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis E. S. nenurodė tikslaus pagrobto mėsos kiekio pastebėjęs įvykdytą vagystę iš jam priklausančio namo, teigdamas, jog yra pagrobta apie 80 kg mėsos 800 Lt dydžio sumai (b.l. 2). Tą pačią dieną per apklausą R. S. dar kartą nurodė, kad pastebėjo, jog yra dingę apie 80 kg. kiaulienos mėsos, kurią įvertina 800 Lt. Taip pat nurodo, kad buvo pagrobti trys kamuoliai, kurių vertė 60 Lt (b.l. 8). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis R. S. patikslino, kad iš jo name esančio šaldiklio buvo pavogti 28 maišeliai maltos mėsos faršo, maždaug po 1,5 kg, supjaustytos mėsos kepsniams, guliašinės mėsos ir šonkauliukų su lašinukais. Iš viso paimta mėsos ne mažiau kaip 60 kg., kurią vertina 800 Lt. Taip pat nurodė, kad sugadintas duris vertina 80 Lt (b.l. 10).

Dėl dingusių kamuolių skaičiaus ir jų nurodomos vertės teismas neturi pagrindo abejoti ir pripažįsta, kad 60 Lt dydžio nurodyta žala, nors ir nepatvirtinta jokiais įrodymais, yra reali, nėra aiškiai per didelė. Kadangi kaltinamais V. P. vieną kamuolį nukentėjusiajam R. S. atidavė, todėl pripažintina, kad likusi neatlyginta žala dėl kamuolių vagystės yra 40 Lt dydžio.

Sugadintas verandos duris dėl išimto lango stiklo R. S. vertina 80 Lt – 20 Lt patį lango stiklą. Kaltinamasis V. P. pripažino, kad lango stiklą išėmė atlupęs lysteles, kurių vieną sulaužė. Kad stiklą laikančios juostos buvo išimtos, kurių tik viena buvo rasta netoli esančiame krūme, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l. 3). Jame nėra nurodyta, kad durys kaip nors kitaip būtų buvusius apgadintos. Teismas vertina, kad nukentėjusiojo nurodyta žala – 20 Lt už išimtą lango stiklą bei 60 Lt už nuplėštas stiklą laikančias juostas, nors ir nepatvirtinta jokiais įrodymais, yra reali, nėra aiškiai per didelė, kadangi parduotuvėje vidinių kampų kainos vidutiniškai siekia nuo 7 iki 15 litų.

Nurodytas žalos dydis dėl dingusios mėsos R. S. bylos nagrinėjimo metu nebuvo visiškai nuoseklus. Ikiteisminio tyrimo pradžioje jis nurodė, kas pasigedo apie 80 kg mėsos, kurią įvertino 800 Lt. Praėjus mėnesiui laiko, nukentėjusysis nurodė kitokį kiekį pavogtos mėsos ir tai netiksliai, tai yra jį sumažindamas, tačiau padarytos žalos nesumažino (tiek 80 kg mėsos, tiek 60 kg. mėsos įvertino vienodai). Taip pat nurodė, kad buvo pirkę 180 kg kiaulę, kurią pasipjovė ir visą pagamintą mėsą sukrovė į name buvusį šaldiklį, o netilpusią mėsą parsivežė namo. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis pripažino, kad išnešti galėjo apie 20 kg mėsos, tačiau ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad paėmė įvairios mėsos, kurios galėjo būti apie 30 kg (b.l. 37). Papildomos apklausos metu nurodė, kad negali pasakyti kiek mėsos paėmė, bet visa tilpo į didelį polietileninį krepšį (b.l. 41). Pažymėtina tai, jog nukentėjusysis baudžiamojo proceso metu nepateikė jokių pareikštą civilinį ieškinį pagrindžiančių dokumentų, į teismo posėdį neatvyko ir nepatikslino pareikšto ieškinio, todėl negalima nustatyti, kuo vadovaudamasis nukentėjusysis įkainojo pavogtą mėsą, tačiau pripažintina, kad jis realiau galėjo įvertinti šaldiklyje buvusios paliktos ir pasigestos mėsos kiekį nei neblaivus buvęs V. P., kuris taip pat negalėjo tiksliai nurodyti kiek maišelių ir kokios mėsos paėmė. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. P. negalėjo prisiminti net ir to, ar vienas buvo įsibrovęs į nukentėjusiajam priklausantį namą, kadangi ši aplinkybė buvo nustatyta tik akistatos metu (b.l. 39). Esant tokiai situacijai ir nesant jokių objektyvių įvykių datas patvirtinančių duomenų, teismas vadovaujasi baudžiamojoje teisėje galiojančiu bendruoju teisės principu in dubio pro reo reiškiančiu, kad visi neaiškumai ar netikslumai aiškinami kaltininko naudai, ir pripažįsta, kad kaltinamasi V. P. galėjo pagrobti apie 60 kg mėsos, tačiau jos kainą mažina atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis pirmosios apklausos metu 80 kg mėsos įvertinto 800 Lt, todėl laikytina, kad 60 kg mėsos reali kaina yra 600 Lt. Remiantis išdėstytais argumentais, teismas pareikštas ieškinys tenkinas iš dalies ir iš kaltinamojo V. P. nukentėjusiajam R. S. priteistina 720 Lt dydžio nusikaltimu padarytos turtinės žalos atliginimo.

Daiktinis įrodymas – kepurė, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina V. P..

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., teismas

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šakių rajono apylinkės teismo 2010-11-02 nuosprendžiu paskirta ir likusia atlikti bausme, tai yra prie nauju nuosprendžiu skiriamos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies – pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu neatliktos bausmės, ir subendrintą galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, paskirtąją bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2011-12-28.

V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinio ieškovo R. S. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) septynis šimtus dvidešimt litų (720 Lt) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o V. P. nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.