- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-01
- Bylos Nr.
- 2S-1667-370/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05847-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Eugenija Morkūnienė
- Skolininkas
- S. G.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-1667-370/2010
2010 m. gruodžio 1 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Eugenijos Morkūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi S. G. (S. G.) (skolininkas) ir J. A. (išieškotoja) atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-12 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7936-642/2010 pagal skolininko S. G. skundus dėl antstolio Zeno Zinkevičiaus veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
skolininkas pateikė teismui skundus, kuriais prašė: 1) panaikinti antstolio Z. Zenkevičiaus 2010-03-31 patvarkymą „Dėl periodinių išmokų vaiko išlaikymui pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-983/1996“; 2) panaikinti 2010-03-31 turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. 0014/02/01032; 3) panaikinti antstolio Z. Zenkevičiaus 2010-04-08 patvarkymą „Dėl skolininko S. (S.) G. 2010-04-07 prašymo Nr. 4R-1614“. Nurodė, kad 2010-03-31 patvarkymu antstolis nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjas yra įsiskolinęs 31 064,52 Lt išlaikymo pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-983/1996, ir nusprendė šį įsiskolinimą išieškoti iš pareiškėjo turto areštuodamas pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą: ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2010-04-07 antstoliui pateikė prašymą užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0014/02/01032 pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-983/1996, panaikinti 2010-03-31 patvarkymą ir 2010-03-31 turto arešto aktą, tačiau antstolis 2010-04-08 patvarkymu nepagrįstai pareiškėjo prašymo netenkino. Reikalavimus grindė aplinkybėmis, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1899-613/2010 buvo atmestas išieškotojos reikalavimas priteisti iš pareiškėjo išlaikymo įsiskolinimą, o vykdomasis raštas Nr. 2-983/1996 buvo atšauktas visiškai išieškojus pagal jį išlaikymą iki 2009-08-12. Sprendimas įsiteisėjo, todėl vykdomoji byla turėjo būti užbaigta.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-08-12 nutartimi skundus tenkino iš dalies: įpareigojo antstolį Z. Zenkevičių panaikinti turto arešto dalį, kuria areštuota ½ buto dalis, esanti (duomenys neskelbtini). Kitus pareiškėjo skundų reikalavimus atmetė. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentą, kad pagal 1996-04-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-983/1996 yra visiškai išieškotas vaiko išlaikymas iki 2009-08-12, kadangi antstolis Z. Zenkevičius, gavęs duomenis apie pareiškėjui mokėtą 5 300 Lt dydžio darbo užmokestį, perskaičiavo vaiko išlaikymo dydį ir nustatė, jog vykdomojoje byloje Nr. 0014/02/01032 pareiškėjas privalo sumokėti 31 064,52 Lt dydžio vaiko išlaikymo įsiskolinimą. Kadangi pagal minėtą vykdomąjį raštą nėra visiškai išieškotas vaiko išlaikymas (dėl išlaikymo perskaičiavimo), minėtas vykdomasis raštas nėra atšauktas. Teismas nustatė, jog išlaikymo įsiskolinimui išieškoti ir vykdymo išlaidoms padengti pakaks vieno skolininkui priklausančio buto dalies vertės, todėl įpareigojo antstolį dalį turto arešto akto panaikinti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-12 nutartį pakeisti – skundą dėl antstolio 2010-03-31 patvarkymo ir turto arešto akto tenkinti visiškai, panaikinti antstolio 2010-04-08 patvarkymą ir įpareigoti antstolį vykdomosios bylos užbaigimo klausimą nagrinėti iš naujo. Iš esmės apeliantas nurodo tuos pačius motyvus kaip ir pirmosios instancijos teisme: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-22 sprendime nekonstatuojamas įsiskolinimo faktas, o tai reiškia, kad antstolis kitaip, nei nurodyta sprendime ir nutartyje dėl to sprendimo išaiškinimo, traktuoja vykdomojo rašto atšaukimo momentą ir be teisėto pagrindo laiko sprendimą turinčiu prejudicinę reikšmę vykdymo procese. Antstolis nepagrįstai teigia, kad vykdomasis raštas atšaukiamas nuo tada, kai bus išieškotas išlaikymo įsiskolinimas, nes pagal teismo sprendimą ir jo išaiškinimą teismas atšaukia vykdomąjį raštą nuo tada, kai bus visiškai išieškotas priteistas išlaikymas. Ar visiškai išieškotas išlaikymas, ar yra įsiskolinimas – nustatytina vykdymo procese, todėl antstolis pareiškėjo prašymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo išnagrinėjo netinkamai, klausimą dėl menamo įsiskolinimo ir jo dydžio nustatymo jis turėjo nagrinėti vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pagrindu, nustatant, nuo kada išieškotoja kreipėsi dėl įsiskolinimo atsiradimo, nustatant ne tik gaunamas pajamas, bet ir išlaidas, sumokėtus mokesčius ir t. t. Teismas neanalizavo antstolio veiksmų teisėtumo pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Ginčo esmė tarp skolininko ir išieškotojos – įsiskolinimo fakto nustatymas. Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad išieškotoja kreipėsi dėl įsiskolinimo. Antstolis neišaiškino, jog skolininkas privalo fiksuoti visų mokėjimų faktą, todėl skolininkas apsiribojo tik kvitų, patvirtinančių 125 Lt sumokėjimą pavedimu. Teismas padarė neteisingas išvadas dėl patvarkymo ir turto arešto akto, nustatant 31 064,52 Lt skolą, teisėtumo. Pareiškėjas tvirtino, kad antstolio veiksmai prieštarauja CPK 632, 675, 742 str. nuostatoms bei 2010-02-22 sprendimui. Sprendime teismas pasisakė dėl ieškinio reikalavimo, kuriuo buvo prašoma priteisti 43 200 Lt įsiskolinimą už trejus metus, ir tą ieškinio dalį atmetė. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas konstatavo, kad išieškotoja į antstolį su pretenzijomis dėl neprimokėto išlaikymo nesikreipė, dėl susidariusio įsiskolinimo neinformavo. Teismas neišsprendė nei įsiskolinimo buvimo, nei nebuvimo fakto, nes tai vykdymo procese spręstini klausimai. Pareiškėjas mano, kad nėra skolingas išieškotojai, nes mokėjo tiek sprendimu, tiek abipusius susitarimu nustatytą išlaikymą, išieškotoja žinojo, kuo dirba skolininkas, bet nekėlė klausimo dėl per mažos išlaikymo sumos. Antstolis, gaudamas duomenis apie mokamą išlaikymą, taip pat nereikalavo primokėti arba pateikti duomenis apie skolininko gaunamas pajamas. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino. Sprendžiant klausimą dėl įsiskolinimo fakto, reikšmingas ne tik gaunamų pajamų dydis, bet ir įsiskolinimo laikotarpio nustatymas. Antstolis apsiribojo tik formaliu konstatavimu, jog pagal darbo kontraktą pareiškėjas už atitinkamą laikotarpį gavo 5 300 Lt darbo užmokestį. Ar už šį periodą susidarė įsiskolinimas, antstolis nesiaiškino, jo pažymoje nurodyta, kad įsiskolinimo nėra.
Atskiruoju skundu išieškotoja prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-12 nutarties dalį, kuria buvo panaikintas skolininkui įpriklausančios ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas areštą butui, vadovavosi aplinkybe, kad išlaikymo įsiskolinimas sudaro tik 31 064,52 Lt. Tačiau ši suma yra tik nepriemokos dalis už 2 metus ir du mėnesius, t. y. nuo 2007-06-16 iki 2009-08-12. Už 11 metų ir 2 mėnesius, t. y. nuo 1996-04-01 iki 2007-06-16, nepriemokos suma dar neapskaičiuota, nes nenustatytos tikslios skolininko pajamos šiuo laikotarpiu. Kadangi skolininkas dirbo tą patį darbą, vadinasi, turėjo panašias pajamas ir išieškotina nepriemoka vykdomojoje byloje gali būti 5 kartus didesnė, nei nurodyta nutartyje. Todėl teismo išvada, kad antstolis areštavo daugiau turto nei reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, yra nepagrįsta, o nutartis neteisėta.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose skolininkas ir išieškotoja prašo vienas kito atskiruosius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai netenkintini.
Dėl skolininko atskirojo skundo.
Iš esmės tiek ieškovo skundai dėl antstolio veiksmų, tiek atskirasis skundas remiasi pagrindine faktine aplinkybe, neva skolininkas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1996-04-01 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-983/1996 yra su skolininke visiškai atsiskaitęs. Apeliantas ją grindžia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-899-613/2010 (b. l. 27–30), šį sprendimą išaiškinančia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-27 nutartimi (b. l. 40, 41) bei aplinkybėmis, kad nei išieškotoja, nei išieškojimą vykdęs antstolis vykdymo proceso metu nereiškė jokių pretenzijų dėl išlaikymo įsiskolinimo.
Klaipėdos miesto teismo 1996-04-01 nutarimu iš apelianto buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai A. G., gim. (duomenys neskelbtini), po ¼ dalį visų pajamų kas mėnesį, bet ne mažiau kaip 0,4 MGL iki vaiko pilnametystės. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-22 sprendimu buvo pakeista priteisto išlaikymo forma nustatant konkrečią periodinę išlaikymo sumą – 700 Lt per mėnesį, bei atmestas išieškotojos reikalavimas priteisti 43 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą, kuris susidarė dėl per mažos skolininko mokamos išlaikymo sumos. Taip pat nuspręsta atšaukti vykdomąjį raštą Nr. 2-983/1996 dėl išlaikymo visiškai išieškojus pagal šį raštą išlaikymą. Atmesdamas reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, teismas motyvavo, kad išlaikymas yra priteistas Klaipėdos miesto teismo 1996-04-01 nutarimu, kurio tinkamo vykdymo klausimas turi būti sprendžiamas vykdymo procese, nes teismo sprendimo vykdymą atlieka antstolis, į kurį ieškovė turėtų kreiptis dėl nutarties vykdymo klausimų ir neteisingai apskaičiuotų periodinių išmokų sumų. Taigi teismas nesprendė klausimo nei dėl paties įsiskolinimo fakto, nei dėl jo dydžio, o tik nurodė, kad šie klausimai turi būti sprendžiami vykdymo procese. Su tokia išvada sutinka ir pats apeliantas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-27 nutartimi buvo išaiškinta, kad 1996-04-01 vykdomasis raštas vykdomojoje byloje Nr. 0014/02/01032 turi būti atšauktas po to, kai bus išieškotas visas 1996-04-01 teismo nutarimu iš skolininko nepilnametei dukrai priteistas išlaikymas nuo 1996-04-01 iki 2009-08-12.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus. Teismas nustatė, kad antstolis Z. Zenkevičius, sužinojęs apie pareiškėjo gaunamas pajamas, ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad būtų perskaičiuotas vaiko išlaikymo dydis ir išieškotas. Tuo tikslu 2010-03-31 antstolis ir priėmė patvarkymą „Dėl periodinių išmokų vaiko išlaikymui pagal vykdomąjį raštą Nr.2-983/1996“, surinko duomenis apie pareiškėjo turtą, priėmė patvarkymą dėl turto arešto. Šie antstolio veiksmai, priešingai nei nurodo apeliantas, atitinka Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-22 sprendimą. Kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1996-04-01 nutarimu iš apelianto buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po ¼ dalį visų pajamų kas mėnesį (bet ne mažiau kaip 0,4 MGL), norint nustatyti išlaikymo dydį būtina nustatyti skolininko kiekvieno mėnesio pajamas. Šį teismo nutarimą visų pirma privalėjo tinkamai vykdyti pats apeliantas (CPK 18 str.), t. y. mokėti tiek išlaikymo, kiek buvo priteista – po ¼ visų pajamų, bet ne mažiau kaip 0,4 MGL, o ne po 125 Lt. Tinkamai vykdydamas minėtą teismo nutarimą apeliantas pats turėjo pateikti duomenis apie savo gaunamas pajamas. Aplinkybė, kad išieškotoja ar antstolis iš pradžių nereiškė pretenzijų, nenaikina teismo nutarimo ir juo skolininkui nustatytų prievolių. Išieškotojas disponuoja savo reikalavimu ir turi teisę atsisakyti išieškojimo, sumažinti savo reikalavimą sudarydamas su skolininku taikos sutartį (CPK 639 str. 4, 8 p.), tačiau išieškotojo pasyvumo negalima sutapatinti nei su išieškojimo (viso ar dalies) atsisakymu, nei susitarimu dėl jo sumažinimo, kadangi tam įstatyme numatytos atitinkamos procedūros (CPK 641 str., 595 str.), o tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais (CK 1,64 str. 3 d.). Juo labiau skolininko pareigos mokėti priteisto dydžio išlaikymą ir išieškotojos teisės jį išieškoti neturi įtakos antstolio neveikimui. Įrodyti, kad tinkamai vykdė išlaikymo pareigą, privalo skolininkas (CPK 178 str.), todėl jis kaip atidus ir protingas asmuo privalėjo pasirūpinti tinkamais savo prievolių įvykdymo įrodymais. Apeliantas deklaratyviai nurodo antstolį pažeidus CPK 632, 675, 742 str. nuostatas, tačiau jų nedetalizuoja, pažeidimus sieja vien su ginčijamu išlaikymo įsiskolinimo faktu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo antstolio atliktus procesinius veiksmus ir nenustatė jokių vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų. Su šia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais pirmosios instancijos teismo nutarties keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p., 185 str.).
Dėl išieškotojos atskirojo skundo.
CPK 675 str. 2 dalyje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Bylos nagrinėjimo metu antstolio perskaičiuotas neišieškoto išlaikymo įsiskolinimas sudarė 31 064,52 Lt. Apeliantė atskirąjį skundą motyvuoja abejotina prielaida, kad skolininko darbo užmokestis trylika metų iš esmės buvo vienodas, t. y. apie 5 300 Lt. Vykdymo procese turi būti paisoma ne tik išieškotojo, bet ir skolininko interesų, kurie, teisėjų kolegijos nuomone, būtų pažeisti areštuojant dvigubai didesnės vertės skolininko turtą, nei šiuo metu nustatyta išieškotina suma. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais pirmosios instancijos teismo nutarties keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p., 185 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.