- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-14
- Bylos Nr.
- 2-1363/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- A. G.
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Konstantino Gurino,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės ieškovo A. G. teisių perėmėjos V. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo A. G. (jo teisių perėmėja - V. G.) ieškinį atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) dėl darbo užmokesčio bei su darbu susijusių išmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. G. (jo teisių perėmėja V. G.) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) 584 000 Lt darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 23 d. iki 2009 m. kovo 23 d. bei 840 000 Lt su darbu susijusias išmokas, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti 1 424 000 Lt dydžio atsakovo lėšas, esančias kasoje, banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, o jų nesant – nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pavedant jį surasti antstoliui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 11 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė. Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad iš esmės pasikeitė atsakovo ekonominė būklė ir finansinės galimybės ir padidėjo grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismas nurodė, jog pati ieškovė elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja teise, nes uždraudė akcininkui finansuoti atsakovą ir padengti nuostolius, o po to, remdamasi ta aplinkybė, kad atsakovas turi nuostolių, prašo taikyti šias priemones. Kliudydama didinti bendrovės akcinį kapitalą, ieškovė didina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovės pakartotiniame prašyme nurodytos aplinkybės dėl didelio ieškinio dydžio buvo įvertintos Kauno apygardos teismo 2010-03-10 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010-08-05 nutartyse, ieškovė naujų aplinkybių, kad, po minėtų teismų nutarčių priėmimo, ieškinio suma atsakovui tapo labai didelė ir atsakovas negalėtų ieškinio patenkinimo atveju sumokėti tokios sumos, nenurodė ir tokių įrodymų nepateikė. Atsakovo pateikti įrodymai apie jo turto vertę, gaunamas veiklos pajamas paneigė objektyvios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas atliko veiksmus, kurie keltų grėsmę būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Priešingai, atsakovo elgesys patvirtina, kad jis tinkamai vykdo teisės aktuose nustatytas pareigas: pateikė ieškovei prašomą informaciją apie akcininkų susirinkimo metu priimtą sprendimą, informavo ieškovę apie šaukiamą akcininkų susirinkimą. Ieškovės teiginys, kad atsakovas, siekdamas sugeneruoti pinigų srautus, būtinus bendrovės veiklai, gali imtis turto perleidimo ar jo apsunkinimo, nepagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais. Aplinkybė dėl atliekamų ikiteisminių tyrimų buvo įvertinta Lietuvos apeliacinis teismo 2010-08-05 nutartyje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant jo nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui, ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, kurių suma lygi ieškinio sumos dydžiui – 1 424 000 Lt. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes pateikti nauji įrodymai, kurie nebuvo vertinti ankstesnėse teismų nutartyse: atsakovo 2009 m. pelno - nuostolių ataskaita akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovas patyrė 25 129 000 Lt nuostolių. Tačiau teismas šio oficialaus rašytinio įrodymo nevertino, vadovavosi atsakovo subjektyviai atrinktais įrodymais apie vykdomą veiklą, planuojamas gauti pajamas. Atsakovas nepateikė preliminarios 2010 metų ar trijų ketvirčių arba pusmečio pelno - nuostolio ataskaitos, o tai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad didėja ne atsakovo pelnas, o nuostoliai. Teismas nesivadovavo ekonomiškumo, teisingumo bei kitais principais ir juos pažeidė.
2. Teismas, spręsdamas, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja teise, kliudydama didinti bendrovės akcinį kapitalą, peržengė nagrinėjamos bylos ribas, nes sprendė dėl kituose teismuose pradėtų bylų, nors jų neišsireikalavo ir nenustatė, kokiu faktiniu pagrindu jos pradėtos.
3. Atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkės UAB (duomenys neskelbtini) prašymu ieškovė yra eliminuota iš atsakovo valdymo ir jai atimta galimybė bet kokiu būdu ginti savo, kaip atsakovo akcininkės, teises bei teisėtus interesus. Tuo pasinaudodama ši bendrovė per savo atstovus pradėjo švaistyti atsakovo turtą, ką patvirtina Kauno apygardos prokuratūroje vykdomo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, kurioje, ieškovės žiniomis, yra gautas FNTT išvados, patvirtinančios, kad atsakovo vadovų veiksmais atsakovui buvo padaryta daugiau kaip 3, 5 mln. Lt žala. Mano, kad šios FNTT išvados yra aktualios ir šioje civilinėje byloje, todėl prašo išreikalauti iš Kauno apygardos prokuratūros ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovas prašo ieškovės skundą atmesti. Jo manymu, ieškovės prašymas taikyti minėtas priemones yra nepagrįstas ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsakovas yra viena stambiausių Lietuvos statybos bendrovių ir jo finansinė padėtis šiuo metu yra gera, iš aktyviai vykdomos veiklos gaunamos nuolatinės pajamos. Atsakovo pardavimai 2010 m. sudarė 79,8 mln. Lt (2009 m. sudarė 42,9 mln. Lt), gautinos sumos - 9 128 374,67 Lt, įstatinio kapitalo dydis – 11 704 000 Lt, ilgalaikio turto likutinė vertė - 20,1 mln. Lt, atsakovas turi 3 907 985, 01 Lt laisvų kredito lėšų, neapsunkinto turto, kurio balansinė vertė 3 298 354 Lt (įsigijimo vertė – 18 559 232 Lt). Atsakovas stabiliai vykdo finansinius įsipareigojimus, neturi įsiskolinimų valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams, darbuotojams, nėra praleidęs mokėjimų kredito įstaigoms. Šios aplinkybės paneigia galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir įrodo, kad atsakovo finansinė padėtis po Lietuvos apeliacinio teismo 2010-08-05 nutarties ne pablogėjo, bet ženkliai pagerėjo. Įvertinus reikalavimo sumą ir atsakovo valdomo turto dydį bei gaunamas pajamas nėra objektyvaus pagrindo daryti išvadai, kad atsakovas gali netekti viso valdomo turto, dėl ko, teismui išsprendus šalių ginčą ir priėmus sprendimą, jo nebūtų galima vykdyti.
Atsakovas nurodo, jog ieškovė nenurodė naujų faktinių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad atsakovas atliko veiksmus, kurie keltų grėsmę būsimo galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui. Teigia, kad pati ieškovė elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja teise, kadangi būtent jos prašymu buvo uždrausta priimti sprendimą padidinti atsakovo įstatinį kapitalą, t. y. suteikti papildomų finansinių lėšų ir pagerinti atsakovo finansinę padėtį padengiant susidariusius nuostolius. Laiko, jog galimos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui neįrodo aplinkybės dėl atliekamų ikiteisminių tyrimų, be to, ji buvo įvertinta Lietuvos apeliacinio teismo 2010-08-05 nutartyje. Ieškovė naujai paaiškėjusių aplinkybių nenurodė. Be to, ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl asmenų, nesusijusių su civiline byla, todėl jis negali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl šių priemonių taikymo byloje dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų priteisimo. Be to, atsakovas mano, kad yra nepagrįstas ieškovės ieškinys, nes pateikti skaičiavimai nepagrįsti objektyviais duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo.
Kaip žinoma, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Minimų priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o jas taikant turi būti įvertintas tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti realų ir tinkamą tokio teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad taikydamas šias priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, pakanka įsitikinti tuo, jog konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja jos atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr.2-786/2008, 2009-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr.2-323/2009, 2009-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.).
Nagrinėjama byla yra kilusi iš darbo teisinių santykių, todėl nagrinėjant atskirojo skundo bei atsiliepimo argumentus ir sprendžiant dėl teismo išvadų pagrįstumo, procesui, taip pat ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, taikytinos CPK XX skyriaus normos, tame tarpe ir CPK 414 straipsnio nuostatos dėl teismo aktyvių veiksmų. Darbo bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti.
Tai, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių, ir viena iš šio ginčo šalių, tai yra ieškovas (jo teisių perėmėja), kaip darbuotojas, laikytinas silpnesniąja ginčo šalimi, nes darbo santykiai fiziniam asmeniui siejami su būtinų poreikių patenkinimu, reiškia, jog šioje byloje itin svarbu tai, kad būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas nekeltų jokių abejonių.
Teismas, atmesdamas ieškovės prašymą taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones, konstatavo, kad ieškovės pakartotiniame prašyme nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos Kauno apygardos teismo 2010-03-10 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010-08-05 nutartyse, ieškovė naujų įrodymų apie iš esmės pasikeitusią atsakovo ekonominę būklę ir finansines galimybes nepateikė. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo pajėgumo sumokėti ieškovei 1 424 000 Lt, rėmėsi atsakovo pateiktais duomenimis ir nurodė, jog atsakovo 2010 m. pardavimai sudarė 79,8 mln. Lt, 2011 metais numatomi pardavimai sudarys 138 mln. Lt, gautinos sumos 9 128 374,67 Lt, įstatinio kapitalo dydis yra 11 704 000 Lt, ilgalaikio turto likutinė vertė – 20, 1 mln. Lt, kad atsakovas turi laisvų kredito lėšų – 3 907 985,01 Lt ir neapsunkinto turto už 3 298 354 Lt, neturi įsiskolinimų valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams, darbuotojams, nėra praleidęs mokėjimų kredito įstaigoms.
Pabrėžtina, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui galimos grėsmės faktas yra nustatomas nagrinėjamo klausimo momentu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas spręsdamas, jog atsakovo turtinė padėtis nekelia jokių abejonių dėl būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo, kuriuo reikalaujama iš atsakovo priteisti itin ženklią darbo užmokesčio bei su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų sumą, įvykdymo, ir turint omenyje tai, kad argumentai, susiję su šio ieškinio iš esmės pagrįstumu, šioje proceso stadijoje negali būti keliami ir nagrinėjami, neišsiaiškino visų aplinkybių, svarbių šiam klausimui išspręsti. Pirma, teismas visiškai nevertino ir skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl ieškovės pateikto naujo įrodymo – atsakovo 2009 m. pelno - nuostolių ataskaitos, iš kurios matyti, jog ši bendrovė 2009 m. yra patyrusi 25 129 000 Lt nuostolių (t. 2, b. l. 138). Pažymėtina, kad byloje nesant įrodymų, jog šie duomenys neatitinka tikrovei, o taip pat įrodymų, kad minima aplinkybė neturėjo esminės įtakos veiklos stabilumui, toks realiai patirtų nuostolių dydis yra ženklus net stipriai įmonei. Antra, teismas nesiaiškino koks atsakovo veiklos pelningumas/nuostolingumas buvo 2010 metais, nors minimą klausimą nagrinėjo jau 2011 m., o skundžiamoje nutartyje rėmėsi ankstesniais teismų procesiniais dokumentais, kurių išvados buvo grindžiamos duomenimis, apibūdinančiais žymiai ankstesnį įmonės veiklos laikotarpį. Turėdamas pareigą imtis aktyvių veiksmų, teismas privalėjo išnagrinėti ieškovės pateiktus naujus duomenis, o taip pat iš atsakovo pareikalauti, kad šis pateiktų 2010 m. pelno - nuostolio ataskaitą (preliminarią ar trijų ketvirčių arba pusmečio) ir kt. duomenis ir tik juos įvertinęs daryti išvadas dėl reikalingumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau to nepadarė. Trečia, pagaliau teismas, darydamas nuorodą į anksčiau byloje tuo pačiu klausimu priimtą Lietuvos apeliacinio teismo 2010-08-05 nutartį, netyrė, ar joje aptarti atsakovo finansiniai rodikliai (ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, neapsunkintas turtas, nepanaudoto kredito likutis, įsipareigojimai ir kt.) nėra iš esmės pasikeitę. Ketvirta, teismas nesiaiškino, ar atsakovui nėra iškeltos kitos civilinės bylos ir ar jose nėra taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas dėl galimos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui sprendė visapusiškai ir pilnai neišsiaiškinęs visų svarbių šiam klausimui ištirti aplinkybių, padarė bylos duomenimis nepagrįstas išvadas, tuo pažeisdamas proceso teisės normas, ir dėl šių pažeidimų klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai. Tai yra pagrindas teismo nutartį panaikinti (CPK 144 str., CPK 329 str. 1 d.)
Atsižvelgiant į tai, jog klausimo esmė liko neatskleista, o pagal byloje pateiktus įrodymus jo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija neanalizuoja ir nevertina duomenų, esančių apeliantės papildomai pateiktuose dokumentuose, nes jie nagrinėtini ir vertintini iš naujo svarstant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.