Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2012-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1719-919/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-06-26
Bylos Nr.
1-1719-919/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Ieškovas
R. Z., N. V.
Kaltinamasis
M. D.
Advokatai
Domas Pakėnas
Baudžiamoji byla Nr. 1-1719-919/2012Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01438-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.10.1.;1.2.27.5.;
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 26 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Almai Markvaldienei, nukentėjusiems-civiliniams ieškovams R. Z., N. V., kaltinamajam M. D., jo gynėjui advokatui Domui Pakėnui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. D. gim. (duomenys neskelbtini),, Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pil., vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini),, Kaune, neteistas, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str.

Išnagrinėjus bylą, nustatyta:

kaltinamasis M. D. 2011-10-28, apie 13.48 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 98, Kaune, buvo sustabdytas policijos pareigūnų vairuojantis savo automobilį „VW Passat“, v.n. (duomenys neskelbtini),, nes vairuodamas automobilį kalbėjo mobiliuoju telefonu. Padaręs administracinį teisės pažeidimą, kaltinamasis ginčijosi su policijos pareigūnais, vadino juos necenzūriniais žodžiais, rankomis rodė nepadorius gestus ir tokiu būdu įžeidė valstybės tarnautojo funkcijas atliekančius policijos pareigūnus R. Z. ir N. V..

Kaltinamasis M. D. prisipažino kaltas ir patvirtino, kad buvo sustabdytas policijos pareigūnų už tai, kad vairuodamas automobilį kalbėjo mobiliuoju telefonu. Besiaiškinant įvykio aplinkybes, kaltinamasis susinervino, nes, jo manymu, pareigūnai pradėjo kabinėtis, ieškoti pažeidimų, liepė parodyti gesintuvą ir vaistinėlę. Tada kaltinamasis pradėjo keiktis ir išvadino pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Nurodė, kad negrasino policijos pareigūnams. Dabar dėl padarytos veikos jis labai gailisi, galvoja, kad ir pats būtų negerai jautęsis tokiais žodžiais išvadintas, atsiprašė policijos pareigūnų, tačiau mano, kad jis turi atsakyti ne baudžiamąja, o administracine tvarka.

Nukentėjęs policijos pareigūnas R. Z. patvirtino, kad sustabdė kaltinamojo vairuotą automobilį, nes kaltinamasis vairuodamas kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu. Pareigūnas, priėjęs prie kaltinamojo, jam paaiškino sustabdymo priežastį. Kaltinamasis su tuo nesutiko, tada jis buvo pakviestas į pareigūnų tarnybinį automobilį. Kai pamatė, kad bus rašomas protokolas, labai susinervino, pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais, grasino duoti į galvą, susinervinęs išlipo iš mašinos, pradėjo plūsti kitą pareigūną. Kaltinamasis nereagavo į perspėjimus, todėl buvo nuvežtas į policijos komisariatą. Dabar nukentėjęs prašo priteisti iš kaltinamojo 700 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes po šio įvykio blogai jautėsi, be to, tokius keiksmus girdėjo ir pašaliniai žmonės, nes viskas vyko viešoje vietoje.

Nukentėjęs policijos pareigūnas N. V. patvirtino, kad kaltinamąjį sustabdė už tai, kad jis vairuodamas kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu. Prie kaltinamojo automobilio nuėjo kolega R. Z., tačiau greitai kartu su vairuotoju grįžo, nes šis nesutiko su pažeidimu. Kai pareigūnai pasakė, kad rašys protokolą, kaltinamasis susinervino, pradėjo keiktis, elgtis nenuspėjamai, grasino po darbo sumušti. Nukentėjęs taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti 700 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes jam buvo nemalonu, kad viešoje vietoje, girdint pašaliniams asmenims, jį išvadino necenzūriniais žodžiais, šalia tos vietos yra parkas, gyvenamieji namai, mokykla, nukentėjęs mano, kad viską žmonės girdėjo, be to, dėl šios bylos jis patyrė daug trukdymo ir nepatogumų.

Be kaltinamojo M. D. prisipažinimo, nukentėjusiųjų paaiškinimų, jo kaltė įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga, o būtent:

Įvykio aplinkybės užfiksuotos policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b.l.2,3).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 98, Kaune (b.l.4-6).

Įvykio metu kaltinamasis M. D. buvo blaivus (b.l.19).

Iš teisiamojo posėdžio protokolo 2011-11-17 matyti, kad M. D. nurodė, jog vartojo žodžius „mentai“, „pyderai“, žodžiai buvo nukreipti pareigūnams (b.l. 36-40

Kaltinamasis M. D. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje Kauno Psichiatrijos ligoninėje ir Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l.21,22).

Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Tuo tarpu pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už pasipriešinimą inter alia policijos pareigūno teisėtiems nurodymams ar reikalavimams, jų nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Iš to matyti, kad ATPK 187 straipsnio paskirtis iš esmės ta pati, kaip ir BK 290 straipsnio, – sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Tačiau sprendžiant baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo problemą, teismai vadovaujasi bendrąja ATPK 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus kyla, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant BK 290 straipsnyje ir ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų atribojimo klausimą veika gali būti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių laikytina pavojingesne nei administracinis teisės pažeidimas (kasacinės bylos Nr. 2K-396/2009, 2K-505/2010).

Taigi, pagal teismų praktiką BK 290 straipsnyje nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Be to, šia BK norma yra saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant viešojo administravimo pareigas. Įstatyme nenumatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas (kasacinės nutartys Nr. 2K- 421/2007, 2K-396/2009). Iš to darytina išvada, kad pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šiame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. BK 290 straipsnyje numatyta nusikalstama veika aprašyta kaip formalioji, t.y. kaip būtinas bei pakankamas baudžiamajai atsakomybei objektyvusis požymis joje nurodyta veika, o nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento.

Kaltinamasis savo kaltę pripažįsta, tik neigia grasinęs policijos pareigūnams jog juos sumuš po darbo, tačiau nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu, taip pat teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog kaltinamasis M. D. jiems grasino, kad juos sutikęs po darbo sumuš. Nukentėjusieji taip pat nurodė, kad įžeidžiančiomis frazėmis ir necenzūriniais žodžiais: „paskutiniai pyderai“, „supisti mentai“, „gaidžiai, kuriuos reikia supyzdinti“, išplūsdamas savo pareigas einančius valstybės tarnautojus - Kauno apskrities Kauno apskrities VPK Kauno VPK Patrulių rinktinės 4-ojo būrio vyresnįjį patrulį N. V., juos įžeidė. Ši jo nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, tai yra jis suprato, jog savo elgesiu (įžeidžiamais ir necenzūriniais žodžiais bei gestais) jis įžeidžia, žemina nukentėjusiuosius teisėtai atliekančius savo pareigas ir suprasdamas savo veikos ir faktinę, ir socialinę prasmę, savo valios pastangomis siekė taip elgtis. Veika yra baigta nuo necenzūrinių žodžių pavartojimo momento. Pažymėtina, ir tai, jog teismui netikėti teisiamojo posėdžio metu duotais nukentėjusiųjų parodymais pagrindo nėra, kadangi šie parodymai duoti išsamiai, jie tarpusavyje neprieštarauja, aplinkybių, kad kuris nors iš nukentėjusiųjų norėtų apkalbėti ar būtų apkalbėjęs kaltinamąjį nenustatyta. Taip pat atsižvelgtina į tokias aplinkybes, kad kaltinamojo veika padaryta viešoje vietoje, šalia devynių aukštų daugiabučio namo ir parko (b.l. 4-6), kur kaltinamojo keiksmažodžius galėjo girdėti ir kiti asmenys. Nustatyta, kad policijos pareigūnams pranešus kaltinamajam, kad rašys protokolą už jo padarytą pažeidimą, kaltinamasis pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais, vėliau išlipo iš automobilio ir lauke stovėdamas šalia savo ir policijos pareigūnų automobilio, toliau plūdosi necenzūriniais žodžiais, juos išsakydamas nukentėjusiajam N. V.. Ištyrus įrodymus nustatyta, jog minėti žodžiai kaltinamojo buvo nuolat kartojami, tiek iš pradžių aiškinantis konfliktinę situaciją, tiek ir vėliau, išlipus iš automobilio, kaltinamasis nurimo tik vežant jį į policijos komisariatą. Nukentėjusieji nurodo, kad keiksmažodžiai buvo tiesiogiai adresuojami jiems už jų teisėtai atliekamas pareigas ir vykdant tarnybines funkcijas. Pats kaltinamasis neneigia, kad policijos pareigūnų atžvilgiu jis vartojo necenzūrinius žodžius už tai, kad jį sustabdė padarius administracinį teisės pažeidimą. Teismas vertina kaltinamojo išsakytus necenzūrinius žodžius kaip siekį pažeminti, įžeisti, įskaudinti, pakenkti moraliniam pareigūnų prestižui.

BK 290 straipsnyje įvardytas nukentėjusysis yra valstybės tarnautojas ar viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 d. policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, todėl nukentėjusieji teisingai įvardinti kaip valstybės tarnautojai.

Taigi kaltinamojo visiškas prisipažinimas nusikaltus, nukentėjusiųjų parodymai bei visi kiti ištirti įrodymai leidžia teismui neabejotinai konstatuoti, kad M. D. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, kuris ikiteisminio tyrimo metu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. buvo kvalifikuotas teisingai.

Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnio sankcija numato šias bausmes: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Skiriant bausmę M. D. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (į atliktų veiksmų trukmę, apimtį ir intensyvumą, padarytos žalos dydį), kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas. Kaltinamasis M. D. baustas administracine tvarka (b.l. 17-18), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 22), Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad pripažįsta nusikaltimo padarymą ir dėl nusikaltimo padarymo gailisi, nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiųjų. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant baudą. Atsižvelgus į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, jam skirtinos bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis.

Nukentėjusieji N. V. ir R. Z. pareiškė 700 litų civilinius ieškinius (b.l. 33,34). Civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atitinka protingumo kriterijus, padaryta žala savanoriškai neatlyginta.

Neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais, neįmanoma, todėl ir neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principo taikymas visa apimtimi objektyviai yra neįmanomas. Civiliniais įstatymais nei neturtinės žalos minimumas, nei jos maksimumas nenustatyti. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris privalo vadovautis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų-nukentėjusiojo ir kaltininko-pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti.

Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai.

Kaltinamajam M. D. taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, nes žala padaryta jo nusikalstamais veiksmais (CK 6.263 str. 2 d., CK 6.281 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 307 str. 1d., 6d., 308 str. 1d., teismas

nusprendžia:

M. D. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. ir nuteisti jį 5 MGL, t.y. 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų) bauda.

Civilinius ieškinius tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiam N. V. 700 Lt (septynis šimtus litų) ir nukentėjusiam R. Z. 700 Lt (septynis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Aurelijus Rauckis