- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-15
- Bylos Nr.
- 1-153-630/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Kaltinamasis
- A. B.
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Rasitai Milei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokatui K. G., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1974-12-24 Šakių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas 1997-04-30, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tai yra, 2014 m. rugsėjo 3 d. apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), savo tėvų namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, konflikto metu tyčia pastūmė savo motiną J. B., kuri griūdama į lovos galą susimušė šoną, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad trečiadienį, rugsėjo 3 d. parėjo iš darbo girtas. Jis kai kad gyvena sodyboje, kai kada pas tėvus. Visų aplinkybių dėl girtumo neatsimena, pamena tik, kad išsivežė policija. Po areštinės mama pasakojo, kad jis iš pradžių susistumdė su tėvu, tada mama įsikišo, o jis mamą pastūmė ir ji susimušė. Visų smulkmenų jis neatsimena, tačiau pripažįsta, kad taip galėjo būti. Pirmame aukšte yra daug kambarių, neatsimena kuriam kambaryje tai vyko. Mama yra 1951 metų gimimo, pripažįsta, kad jis stipresnis už mamą. Šiuo metu su mama normalūs santykiai, atsiprašė. Pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio, planuoja gydytis. Sutiktų dirbti viešuosius darbus.
Nukentėjusioji J. B. parodė, kad tai buvo rugsėjo 3 d., apie 12.30 val. namo parvažiavo girtas sūnus. Jis nuėjo į pavėsinę, ten pamiegojo iki 14.30 val., o paskui prasidėjo konfliktas. Iš pradžių žodžiais konfliktavo su ja ir su tėvu. Tada A. B. priėjo prie tėvo ir tuo metu ji, kad jie nesusimuštų, įlindo tarp jų ir bandė skirti. Ji stovėjo šonu į lovos kraštą, ją sūnus stuktelėjo ir ji griuvo. Mėlynės nebuvo. Po to iškvietė policiją. Čia ne pirmas kartas. Taikytis sutinka be jokių įpareigojimų. Kai negeria vaikas geras.
Liudytojas P. B. parodė, kad trečiadienį kaltinamasis parėjo namo girtas. Tada pavėsinėje pamiegojo ir pradėjo kieme motiną pradėjo gaudytis, vėliau jie apsistumdė kambaryje. O po to iškvietė policiją. Jis paskui išėjo į kiemą ir tiksliai nematė, kaip A. B. motiną pastūmė.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, liudytojo parodymų, A. B. kaltę įrodo: protokolas – pareiškimas (b. l. 2), įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotonuotraukos (b. l. 8), asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, jog 2014 m. rugsėjo 3 d. 15.22 val. A. B. nustatytas 3,74 promilės girtumas (b. l. 19), bei kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.
Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo A. B. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., kadangi kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, konflikto metu tyčia pastūmė savo motiną J. B., kuri griūdama į lovos galą susimušė šoną, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, atsakomybę sunkinančia – kad jis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
A. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Jo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų, kaltinamasis susitaikė ir atsiprašė nukentėjusiosios. A. B. anksčiau teistas, teistumas išnykęs, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kritiškai vertina savo poelgį. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad A. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi yra nustatytos visos Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Lietuvos Respublikos BK 38 str. 2 d. nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius.
Pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d.). Atleidus A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu nutraukus baudžiamąją bylą, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 60 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse įstaigose, nurodant, kad A. B. baudžiamojo poveikio priemonę turi atlikti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Byloje yra Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugsėjo 5 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-2978, kurioje nurodyta, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidas iki 2014 m. rugsėjo 8 d. sudaro 146 Lt (42,52 EUR) advokato užmokestis. Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o BPK 105 str. 2 d. sakoma, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.). Kaltinamasis nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi, niekur nedirba, todėl teismas sprendžia, jog jis nėra pajėgus apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų, ir jų nepriteisia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273, 297-298 str., 303-308 str., teismas
nusprendžia:
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir bylą nutraukti. Paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 60 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse įstaigose bei organizacijose nurodant, kad A. B. paskirtus nemokamus darbus turi atlikti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.
Išaiškinti A. B., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, tai šis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.