Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą dėl teismo leidimo paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų išdavimo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. I. Ginčo esmė

II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

14. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas paimti nepilnametį vaiką iš jos motinos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo

18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

19. Kadangi šalių pateikti nauji įrodymai buvo gauti (išduoti) po skundžiamos nutarties priėmimo, teismas, vertindamas pareiškėjos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020, 40 punktas), teismas tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui šalių pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su visa bylos medžiaga.

20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat priima savo inciatyva surinktus įrodymus iš viešų registrų (CPK 179 straipsnio 2-3 dalys, 376 straipsnio 1 dalis) – išrašą iš Antstolių informacinės sistemos apie nepilnamečio vaiko motinos atžvilgiu vykdomas vykdomuosius dokumentus; išrašą apie suinteresuoto asmens darbinę veiklą.

Dėl leidimo paimti vaiką iš jo įstatyminių atstovų

21. Prašymą panaikinti skundžiamą teismo nutartį, kuria atsisakyta leisti paimti nepilnametį vaiką iš jo įstatyminių atstovų (motinos), apeliantė (pareiškėja) iš esmės motyvuoja tuo, kad nepilnamečio vaiko motina neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, neužtikrina dukrai tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų; nevykdo Pagalbos plano įpareigojimų; piktnaudžiauja alkoholiu; yra nusišalinusi nuo dukros priežiūros ir ugdymo.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenimis, išklausęs teismo posėdžių garso įrašų, sutinka su pareiškėjos argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos surinktus įrodymus, reikšmingas bylai aplinkybes, kai kurių ypatingai reikšmingų faktinių aplinkybių apskritai nevertino ir dėl jų nepasisakė, neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus.

23. Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). CK yra įtvirtinta tėvų pirmumo teisė prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje yra pasisakęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus. Biologinių tėvų teisė į privatų šeimos gyvenimą nėra absoliuti, todėl sprendžiant tokio pobūdžio bylas svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimas byloje S. prieš Švediją, peticijos Nr. 24484/97; 2007 m. sausio 25 d. sprendimas byloje E. prieš Austriją, peticijos Nr. 21949/03).

24. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, kai yra CK 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nustatyti pagrindai, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. CK 3.254 straipsnyje nustatyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui; 4) tėvai yra nežinomi (kol bus nustatyti tėvystės ar artimos giminystės ryšiai); 5) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra neveiksnūs ar ribotai veiksnūs nepilnamečiai.

25. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis VTAPĮ 36⁵ straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

26. Kaip nustatyta VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalyje, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

27. Iš bylos, teismų informacinės sistemos LITEKO ir viešųjų registrų duomenų nustatyta, kad:

16.1. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės motina. (duomenys neskelbtini) teismas 2009 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino, kad (duomenys neskelbtini) nėra (duomenys neskelbtini) tėvas. Iš šio sprendimo matyti, jog (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad jos dukters tėvas yra (duomenys neskelbtini), kuris tėvystę pripažįsta. Tretysis asmuo (duomenys neskelbtini) tai pat nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) tėvas, dėl to jam abejonių nėra; nori pripažinti tėvystę. Iš vaiko gimimo įrašo matyti, kad nepilnametei mergaitei tėvystė nenustatyta. Motinos teigimu, mergaitės tėvas yra miręs ((duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo 6 d. Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-2-03-00102-24).

16.2. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu (2024 m. kovo 20 d. Nr. 2VLA-) nepilnametė mergaitė nuo 2024 m. kovo 20 d. apgyvendina (duomenys neskelbtini).

16.3. Iš pareiškėjos 2024 m. kovo 27 d. atlikto Vaikų situacijos vertinimo anketos, matyti, kad buvo nustatyti rizikos veiksniai, numatyti Aprašo 26.3 punkte – vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai, arba vienas iš vaiko atstovų pagal įstatymą yra apsvaigęs nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių, o kitas iš vaiko atstovų pagal įstatymą negali apsaugoti vaiko nuo jį žalojančio elgesio ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai; 26.10 punkte – kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaiko aplinka, todėl buvo nustatytas vaikų apsaugos poreikis.

16.4. Nuo 2018 m. liepos 17 d. suinteresuoto asmens šeimai taikomas atvejo vadybos procesas. Nustatyta, kad šeimai reikalinga kompleksinė pagalba, teikiamos socialinės priežiūros paslaugos. Socialines paslaugas šeimai teikia (duomenys neskelbtini) centras. Socialinio darbo su šeima metu pastebėtos pagrindinės šeimos problemos: suinteresuoto asmens priklausomybė nuo alkoholio, nepilnametės negrįžimas į namus, bendravimas su pilnamečiu asmeniu, pamokų nelankymas (2GD-2443, 2GD-4042).

16.5. Nepilnametės dukters atžvilgiu nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai:

27.5.1 2024 m. kovo 20 d. – gautas pranešimas, kad motina neblaivi (0,68 prom.). Vaikas buvo paimtas iš atstovo pagal įstatymą į saugią aplinką nuo 2023 m. kovo 20 d.;

27.5.2 2024 m. kovo 20 d. nepilnamečio vaiko motinai išduotas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Pavojų patiriantis asmuo – nepilnametis vaikas;

27.5.3 2024 m. vasario 17 d. – motina neblaivi (1,82 prom.). Vaikas paimtas iš atstovo pagal įstatymą į saugią aplinką nuo 2024 m. vasario 17 d. iki 2024 m. vasario 23 d.;

27.5.4 2023 m. gruodžio 14 d. – mergaitė atsisakė grįžti į namus. Vaikas buvo paimtas iš atstovo pagal įstatymą į saugią aplinką nuo 2023 m. gruodžio 14 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d.;

27.5.5 2023 m. kovo 15 d. – vaiko motina buvo neblaivi atsiimdama vaiką, nes policija iškvietė mamą dėl to, kad vaikui pasidarė bloga kieme ant suoliuko, vaikas buvo su pilnamečiu draugu (grįžusiu iš kalėjimo). Vaikas buvo paimtas iš atstovo pagal įstatymą į saugią aplinką nuo 2023 m. kovo 15 d. iki 2023 m. kovo 21 d.;

27.5.6 2023 m. vasario 3 d. – mergaitė atsisako grįžti namo, nes mama ja nesirūpina;

27.5.7 2022 m. balandžio 11 d. – mergaitė važiavo į mišką su pilnamečiu vyru, kuris apsinuoginęs galimai šoko;

27.5.8 2019 m. lapkričio 1 d. – neblaivi mama (1,87 prom.) prižiūri savo vaikus;

27.5.9 2018 m. liepos 16 d. – nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai.

16.6. 2024 m. vasario 29 d. buvo sudarytas Pagalbos planas šeimai bei numatytos šios pagalbos priemonės (uždaviniai): rūpintis nepilnametės psichologine būsena, spręsti kompleksines mergaitės elgesio problemas, užtikrinti mergaitės vaiko ugdymo įstaigos lankymą, užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas, mažinti įsiskolinimus už komunalines paslaugas, stiprinti pozityvios tėvystės įgūdžius, spręsti piktnaudžiavimo alkoholiu, priklausomybės alkoholiui problemą.

16.7. (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. kovo 25 d. mokosi (duomenys neskelbtini). Šios mokyklos 2024 m. kovo 25 d. rašte nurodyta, kad mokinė nuo 2024 m. vasario 20 d. iki 2024 m. kovo 25 d. yra praleidusi 43 pamokas be pateisinamos priežasties.

16.8. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-03017 nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą suinteresuotam asmeniui civilinėje byloje dėl teismo leidimo išdavimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, paskirta advokatė (duomenys neskelbtini).

16.9. Suinteresuotas asmuo yra (duomenys neskelbtini) duomenų registre nuo 2023 m. kovo 20 d. dėl (duomenys neskelbtini), jai skirtas medikamentinis gydymas blaivybės palaikymui, jai rekomenduota pakartotinai atvykti po 2 savaičių, tačiau suinteresuotas asmuo pakartotinai gydytojo psichiatro konsultacijai kreipėsi tik 2024 m. kovo 4 d. Jai skirtas medikamentinis gydymas blaivybės palaikymui, rekomenduotos psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, AA grupių lankymas, tačiau ji pakartotinei gydytojo konsultacijai neatvyko.

16.10. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, nepilnamečio vaiko motinos atžvilgiu vykdoma 41 vykdomoji byla bendrai 34 164 Eur sumai. Didžioji dalis suinteresuoto asmens skolų susiję su gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčiu, taip pat komunaliniais mokesčiais.

16.11. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo šiuo metu nedirba; paskutiniai darbo santykiai nurodyti (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. spalio 12 d.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina pareiškėjos atskirojo skundo argumentų pagrįstumą – šiuo metu nepilnamečiam vaikui nėra saugu gyventi su savo motina, dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja savo prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jos motinos grindė ne tik motinos priklausomybe nuo alkoholio, tačiau ir kitomis aplinkybėmis, t. y. tuo, kad ji neužtikrina mergaitės ugdymo įstaigos lankymo, nesudaro vaikui tinkamų gyvenimo ir buities sąlygų. Kaip matyti iš apeliacine tvarka tikrinamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas neatliko savarankiško byloje surinktų įrodymų vertinimo, iš esmės apsiribojęs tik šių įrodymų turinio nurodymu, tačiau nepateikiant išvados, ką šie įrodymai patvirtina ar paneigia. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta tikėtina išvada, kad šiuo metu nėra pavojaus nepilnamečio vaiko saugumui, taip pat fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, nes vaiko motina deda pastangas tinkamai pasirūpinti savo dukra, užtikrinti saugią ir tinkamą vaikui augti aplinką. Šie pirmosios instancijos teismo vertinimai yra nepagrįsti.

29. Nors tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Viena iš tokių tėvų valdžios ribojimo priemonių yra vaiko paėmimas iš šeimos, kuri taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais.

30. Nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija, kadangi suinteresuoto asmens šeimai buvo taikyta atvejo vadyba, sudaryti Pagalbos šeimai planai, teikta pagalba, tačiau priemonių taikymo metu vaiko motinos pastangos atsisakyti priklausomybės nuo alkoholio, užtikrinti nepilnametei dukrai tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, dukters priežiūrą ir ugdymą nebuvo pakankamos ir ilgalaikės. Pažymėtina, kad nepilnametė mergaitė iš nesaugios aplinkos paimama penktą kartą.

31. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog motina ėmėsi efektyvių ir ilgalaikių priemonių priklausomybės panaikinimui. Suinteresuoto asmens pateiktas vienas atliktas alkoholio vartojimo testas (CDT testas) nepatvirtina fakto, kad alkoholio priklausomybė yra išnykusi ir kad tokie pokyčiai yra stabilūs. Kadangi transferinas išlieka kraujotakoje nuo 7 iki 14 dienų, CDT atspindi alkoholio vartojimą tik per šį laikotarpį. Be to, CDT vertės gali sumažėti vartojant kai kuriuos vaistus (angiotenzino II receptorių blokatorius) ar esant dideliam bendram kūno vandens kiekiui (šaltinis:https://medicinapractica.lt/parduotuve/biocheminiai-tyrimai/cdt-disialotransferino-tyrimas/). Byloje nėra (duomenys neskelbtini) išgijimą nuo priklausomybės alkoholiui ar bent efektyvias pastangas nuo to gydytis patvirtinančių medicininių duomenų.

32. Iš 2024 m. vasario 29 d. sudaryto Pagalbos plano matyti, kad suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini), siekdama spręsti galimą priklausomybę alkoholiui, įsipareigojo užsiregistruoti (duomenys neskelbtini) gydytojo-psichiatro konsultacijai bei reguliariai dalyvauti AA grupėse ir (ar) priklausomybės konsultanto konsultacijose. Pareiškėjos su atskiruoju skundu pateiktame (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 13 d. rašte Nr. 2.3.K-(2.14.K)-1544 nurodyta, kad suinteresuotas asmuo šiame centre registruota nuo 2023 m. kovo 20 d. dėl (duomenys neskelbtini), pacientė konsultuota gydytojo psichiatro 2023 m. kovo 20 d., jai skirtas medikamentinis gydymas blaivybės palaikymui, rekomenduota pakartotinai atvykti po 2 savaičių, tačiau ji pakartotinei gydytojo psichiatro konsultacijai kreipėsi tik 2024 m. kovo 4 d. Jai ir vėl buvo skirtas medikamentinis gydymas blaivybės palaikymui, rekomenduotos psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, AA grupių lankymas, tačiau ji pakartotinei gydytojo konsultacijai neatvyko. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad medikų skirtas medikamentinis gydymas jai netiko, sukeldavo nepageidaujamą šalutinį poveikį, todėl ji šio gydymo nebetęsė. Šis argumentas atmestinas kaip neįrodantis siekiamos pagrįsti aplinkybės, nes suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų apie tai, kad ji sprendė netinkamų vaistų pakeitimo tinkamais problemą (prie atsiliepimo į atskirąjį skundą ji pateikė tik įrodymą, kad nepilnametė dukra nėra skolinga poliklinikai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visa tai įrodo priešingą faktą – suinteresuoto asmens vengimą gydytis nuo šios priklausomybės. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad suinteresuotas asmuo pareiškėjai nurodė, jog ji lanko AA grupėse, tačiau nei karto nepateikė įrodymų apie lankytus užsiėmimus. Byloje taip pat nėra duomenų apie suinteresuoto asmens lankytas priklausomybės konsultanto konsultacijas.

33. Tuo remiantis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateiktas vienas atliktas alkoholio vartojimo testas (CDT testas) nepatvirtina fakto, jog suinteresuoto asmens priklausomybė nuo alkoholio yra išnykusi ir kad tokie pokyčiai yra stabilūs, priešingai – ji ir toliau neigia šią priklausomybę. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad tokia priklausomybė neišgydoma vos pradėjus ją gydyti, be to, alkoholizmas yra liga (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Gydymosi perspektyvų faktoriai ateityje gali būti svarbūs sprendžiant klausimą dėl vaiko sugrąžinimo į šeimą, tačiau šiuo metu nesudaro pagrindo išvadai, kad apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nepilnamečio vaiko interesus geriausiai atitiktų tolesnis mergaitės buvimas šeimoje.

34. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad smurto prieš vaiką formos yra ne tik fizinis smurtas, tačiau ir psichologinis smurtas, seksualinis smurtas, taip pat nepriežiūra (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnis). Motinos girtavimas ir buvimas apsvaigusia nuo alkoholio nepilnamečio vaiko aplinkoje (2024 m. vasario 19 d. įvykis, kuomet motinai buvo nustatytas 1,82 promilių girtumas, motinai su draugu vartojant alkoholį tame pačiame kambaryje, kuriame buvo ir dukra, juolab įvertinus faktą, kad motina tuo metu ir gyveno su dukra viename kambaryje), vaiko nepriežiūra yra viena iš smurto prieš vaiką formų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pavojaus nepilnamečio vaiko saugumui, fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi nėra.

35. Byloje pateikti įrodymai pagrindžia, kad suinteresuotas asmuo neužtikrina dukrai tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų, ji nevykdo Pagalbos planu prisiimtų įsipareigojimų – susirasti nuolatinį darbą, reguliariai mokėti įsiskolinimus už socialinio būsto nuomą bei komunalinius mokesčius. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų apie suinteresuoto asmens darbinę veiklą nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 25 d. nustatyta, kad nepilnamečio vaiko motina šiuo metu nedirba, nuo 2021 m. birželio 6 d. iki 2022 m. balandžio 27 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. balandžio 22 d. iki 2022 m. liepos 3 d. (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. spalio 12 d. (duomenys neskelbtini). Šie duomenys taip pat patvirtina, kad suinteresuotas asmuo nesiekia dirbti ir gauti reikiamų lėšų dukros išlaikymui, Byloje nėra duomenų, kad vaiko motina yra nedarbinga arba yra kitų objektyvių priežasčių, ribojančių galimybę gauti pakankamas pajamas tam, kad patenkinti būtiniausius dukros poreikius. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas nepilnamečiui vaikui išlaikyti, todėl suinteresuotas asmuo, turintis pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ypač reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad šiuo metu suinteresuotas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos (tai ji patvirtino pareiškėjai 2024 m. birželio 7 d.). Antstolių informacinės sistemos duomenimis, nepilnamečio vaiko motinos atžvilgiu vykdoma 41 vykdomoji byla bendrai 34 164 Eur sumai. Didžioji dalis suinteresuoto asmens skolų susiję su gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčiu, taip pat komunaliniais mokesčiais. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) suinteresuotas asmuo su vaikais (tarp jų ir (duomenys neskelbtini)) buvo iškeldinti iš (duomenys neskelbtini) savivaldybei nuosavybės teise priklausančios ir jai nuomos teise perduotos gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Taigi, suinteresuotam asmeniui nemokant nuomos mokesčio, ji prarado galimybę gyventi savivaldybės nuomojamame būste.

37. Visa tai rodo, kad šiuo metu suinteresuotas asmuo negali užtikrinti savo nepilnamečiam vaikui saugios aplinkos, todėl egzistuoja pavojus vaiko saugumui, fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Suinteresuotas asmuo patvirtino, kad šiuo metu neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, vaiko teisių specialistams nenurodė, kur šiuo metu ji gyvena. Tokiu būdu priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje surinkti įrodymai pagrindžia, kad suinteresuotas asmuo neužtikrina dukros priežiūros ir jos tinkamo išlaikymo.

38. Tai, kad suinteresuotas asmuo porą savaičių skambino į dukters ugdymo įstaigą pasiteirauti, ar dukra atvyko į mokyklą, taip pat nepatvirtina, kad ji tinkamai rūpinasi dukters ugdymu. (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 13 d. nurodė, jog nepilnamečio vaiko motina tik dvi kovo mėnesio savaites beveik kasdien skambino klasės vadovei. Paskutinį kartą skambino ir domėjosi dukra kovo 19 d. Kitokio kontakto su mokykla (mokytojais, mokyklos administracija) neturėjo. Pagal turimus prisijungimo prie elektroninio dienyno duomenis, mama prie tamo.lt paskutinį kartą buvo prisijungusi gegužės 6 d. Tiek mokinė, tiek jos mama nerodo susidomėjimo mokymo procesu bei mokymosi pasiekimais, galimybe gauti mokymosi pagalbą ir paramą. (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 20 d. pateiktoje informacijoje nurodė, kad nepilnamečio vaiko mama nėra nusiteikusi aktyviai bendradarbiauti su mokykla, domėtis dukros pažangumu ar emocine būsena klasėje ar mokykloje, nedalyvauja tėvų susirinkimuose, nesidomi jos pasiekimais ir elgesiu mokykloje. Dėl to sutiktina su pareiškėja, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ji aktyviai domėtis dukros ugdymu tikslingai pradėjo tik bylos nagrinėjimo metu ir tai darė tik dvi savaites.

39. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo posėdyje išreikštas nepilnamečio vaiko noras gyventi su motina neatitinka vaiko interesų. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus byloje surinktus įrodymus bei tai, kad nepilnametė mergaitė 2023 m. gruodžio 14 d. atsisakė grįžti į namus, dėl to buvo paimta iš atstovo pagal įstatymą į saugią aplinką nuo 2023 m. gruodžio 14 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d.; 2023 m. vasario 3 d. mergaitė atsisakė grįžti namo, nes mama ja nesirūpina. Tai, kad nepilnametė linkusi meluoti, yra nurodžiusi ir jos klasės vadovė (žr. 2024 m. kovo 27 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos 23 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad tarp motinos ir dukters nėra susiklostęs ypač artimas ryšys, kokį deklaruoja tiek suinteresuotas asmuo, tiek nepilnametė dukra. Tokias išvadas teismas daro įvertinęs, kad: 1) nepilnametė mergaitė apklausiant ją teismo posėdžio metu nurodė, jog buto (kuriame anksčiau suinteresuotas asmuo gyveno su vaikais) savininkas (duomenys neskelbtini) priekabiavo prie jos, ji jo bijojo, mamai nieko nesakė, nes jis grasino, kad jei kas sužinos, jos neturės, kur gyventi, o mamai pasakė tik tada, kai apsigyveno (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą pasiprašė apsigyventi (duomenys neskelbtini) būtent dėl (duomenys neskelbtini) priekabiavimo, nes nekaip jautėsi namie, sunkiau buvo emociškai; 2) 2024 m. kovo 20 d. vadybininkui ir socialiniam darbuotojui apsilankius šeimos namuose, suinteresuoto asmens pasiteiravus, kur yra jos nepilnametė dukra, moteris teigė, kad mergaitė turėtų būti mokykloje. Socialiniam darbuotojui paprašius, vaiko motina telefonu susisiekė su dukros klasės auklėtoja, kuri informavo, kad nepilnametė mergaitė mokykloje nebuvo nei šiandien, nei vakar. Suinteresuotas asmuo negalėjo įvardinti, kur ir su kuo laiką leidžia jos nepilnametė dukra; 3) suinteresuotas asmuo 2024 m. vasario 22 d. vaiko teisių specialistams nurodė (tai ji patvirtino savo parašu 2024 m. vasario 23 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje) „kažkur penktadienį prieš atostogas žiūrėjau dukros Tamo. Pamačiau, kad vien N raidės. Aš kiekvieną rytą prikeliu (duomenys neskelbtini) į mokyklą prieš 7 valandą, ne kol pavalgo. Klausiau, tai kur tu būdavai, sako pas draugę ir laiptinėse sėdim. Prašiau, kad duotų numerį draugės, tai sako neturi, bet paskui grįžta pusę trijų, kaip niekur“; 4) 2024 m. vasario 23 d. vaiko teisių specialistams paklausus, ar tikrai (duomenys neskelbtini) šiais metais namuose miegojo visas naktis, motina atsakė, kad „vieną kartą buvo pabėgusi, naktį kviečiau policiją, vieną kartą sakė, kad tipo pas draugę, aš su tos draugės mama kalbėjau, tos mergaitės vardas (duomenys neskelbtini), kur ji gyvena nežinau, kur jos miegojo nežinau.“ Šios aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo vadovautis vaiko noru grįžti namo, nes esamos gyvenimo sąlygos šeimoje vaikui nebūtų saugios dėl to, kad motina iki šiol nesprendžia piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, šiuo metu ji neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nesistengia įsidarbinti ir užtikrinti nepilnametei dukrai tinkamų gyvenimo sąlygų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių suinteresuoto asmens nurodytus teiginius, kad jai finansiškai padeda pilnamečiai vaikai.

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvams teikiama pagalba įgyvendinant vaiko teises yra valstybės ir savivaldybės paslauga šeimai, o ne tam tikra bausmės ar šeimos privataus gyvenimo kontrolės forma. Todėl teikiamos pagalbos veiksmingumas įmanomas tik esant visapusiškam bendradarbiavimui tarp tėvų ir pagalbą teikiančių institucijų, siekiant užtikrinti individualizuotą, vaiko poreikius ir interesus atitinkančių paslaugų teikimą. Jei pagalbos teikti nėra galimybių, pavyzdžiui, tėvai yra nepajėgūs jos priimti ar atsisako ją priimti, ar ji neduoda teigiamų rezultatų, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba sprendžia, ar vaiko palikimas tokioje aplinkoje nesukelia realios tikimybės grėsmei vaikui kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-182-916/2020). Bet kokiu atveju prioritetas suteiktinas vaiko interesų užtikrinimui.

41. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, taikytos pagalbos priemonės ir paslaugos dėl motinos nenoro ir/ar nesugebėjimo keistis nebuvo rezultatyvios, todėl, jei tėvų elgesys nekinta, vaikas turėtų būti paimamas iš šeimos, kurioje jam nesudaromos sąlygos saugiai augti ir vystytis. Tai atitinka ir Europos Žmogaus Teisių teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, pagal kurią kiekvienu atveju reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).

42. Dėl (duomenys neskelbtini) faktiškai nepripažįstamos alkoholizmo problemos, jos nesprendžiamų tinkamų ir saugių dukters gyvenimo sąlygų užtikrinimo klausimų, atvejo vadyba šeimoje negali būti vykdoma vaikui gyvenant kartu su motina. Kaip minėta, atvejo vadybos procesas (duomenys neskelbtini) šeimai taikytas nuo 2018 m. liepos 17 d., tačiau vaiko teisių pažeidimai kartojasi. Iš Pagalbos plano matyti, kad vaiko motina nevykdo plane numatytų priemonių – susirasti nuolatinį darbą; reguliariai mokėti įsiskolinimus už socialinio būsto nuomą bei komunalinius mokesčius; domėtis vaiko laisvalaikiu (kur ir su kuo leidžia laiką); užtikrinti, kad nustatytu laiku vaikas būtų namuose; reguliariai bendrauti su ugdymo įstaigų darbuotojais, reguliariai tikrinti el. dienyną; užregistruoti dukrą psichologo konsultacijoms; užtikrinti dukros psichologo konsultacijų lankymą; dalyvauti Multidimensinės šeimos terapijos programoje; nevartoti alkoholio šalia esant nepilnamečiams vaikams; užsiregistruoti į RPLC bei reguliariai dalyvauti paskirtose specialistų konsultacijose; reguliariai dalyvauti AA grupėse arba priklausomybių ligų konsultantų konsultacijose; tik iš dalies įgyvendino priemonę – socialinį darbuotoją įsileisti į namus; atsiliepti į skambučius/perskambinti; informuoti socialinį darbuotoją apie reikšmingas įvykius, susijusius su šeima. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 17 d. rašte nurodė, kad suinteresuotas asmuo nebendradarbiauja su Mobilios komandos (toliau – ir MK) specialistais, nors ir pasirašė sutikimą priimti MB pagalbą; pavyko suorganizuoti tik vieną susitikimą (2024 m. balandžio 3 d.), į suplanuotus susitikimus 2024 m. balandžio 9 d., 2024 m. rugsėjo 12 d. (tikėtina, kad rašte nurodant datą padarytas aiškus rašymo apsirikimas) neatvyko, telefonu nurodė, kad atvykti negali, nes turi asmeninių reikalavimų. Su suinteresuotu asmeniu bandant susisiekti telefonu 2024 m. balandžio 12 d., 2024 balandžio 15 d. ir 2024 m. balandžio 17 d. ji neatsiliepė, neperskambino. Suinteresuotas asmuo MK specialistams atsisakė nurodyti faktinės gyvenamosios vietos adresą, teigdama, kad gyvena pas draugę ir nenori, kad specialistai lankytųsi dabartinėje gyvenamojoje vietoje, dėl to MK neturi galimybės vykdyti intensyvaus MK darbo su suinteresuotu asmeniu. Reikšminga aplinkybe vertinant pirmosios instancijos teismo atsisakymą paimti vaiką iš motinos laikytina ir tai, kad pareiškėja siūlė suinteresuotam asmeniui su dukra apsigyventi (duomenys neskelbtini), kur jai būtų suteikta pagalba, tačiau nei moteris, nei mergaitė su tuo nesutiko. Dėl to, pareiškėjai nustačius vaiko apsaugos poreikį, ir buvo priimtas pareiškėjos sprendimas paimti nepilnametį vaiką iš jam nesaugioms aplinkos, o vėliau kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš motinos gavimo.

43. Remdamasis visais nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju valstybės teikiamos pagalbos priemonės ir paslaugos dėl motinos nenoro ir/ar nesugebėjimo keistis nebuvo rezultatyvios, todėl egzistavo valstybės pozityvioji pareiga įsikišti į šeimos privatų gyvenimą ir suteikti nepilnamečiam vaikui apsaugą nuo smurto (nepilnamečio vaiko nepriežiūros), taip užtikrinant geriausius vaiko interesus.

44. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo leidimas paimti vaiką iš šeimos yra laikino pobūdžio, t. y. situacijai pasikeitus vaikas turi būti nedelsiant grąžinamas į šeimą, kitaip tariant, teismo leidimas paimti vaiką nesukelia negrįžtamų padarinių (VTAPĮ 37 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamoje byloje yra susidariusios tokios faktinės aplinkybės (t. y. nustatytas vaikų apsaugos poreikis pagal susiklosčiusias byloje aplinkybes), dėl kurių vaikas laikinai paimtas iš motinos, o paaiškėjus, kad aplinkybės, dėl kurių buvo iškilęs realus pavojus nepilnamečio vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, išnyksta, arba išsprendus kitas rizikas, dėl kurių vaikas negalėjo būti grąžinamas šeimai, vaikas būtų nedelsiant grąžinti motinai. Teismas pažymi, kad tokios pozicijos laikomasi ir EŽTT jurisprudencijoje, kurioje nurodoma, jog sprendimas perduoti vaiką globai turėtų būti laikomas laikina priemone, kurios taikymas turi būti nutrauktas, kai tik leidžia aplinkybės, ir kad bet kokios priemonės, kuriomis įgyvendinama laikinoji globa, turėtų atitikti galutinį tikslą – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką (pvz., EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (Nr.1), peticijos Nr. 10465/83, 81 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

45. Apibendrinus išdėstytus motyvus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai taikė leidimo paimti nepilnametį vaiką iš jo įstatyminio atstovo reglamentuojančias teisės normas. Dėl to skundžiama nutartis panaikintina ir priimtinas naujas procesinis sprendimas – pareiškėjos prašymas tenkintinas, išduotinas teismo leidimas paimti nepilnametę (duomenys neskelbtini) iš jos įstatyminės atstovės (motinos) (duomenys neskelbtini) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti (duomenys neskelbtini) nutartį.

Klausimą dėl nepilnamečių vaikų paėmimo iš suinteresuoto asmens išspręsti iš esmės.

Leisti paimti nepilnametę (duomenys neskelbtini), gimusią (duomenys neskelbtini), iš jos motinos (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.