Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio (toliau – Institucija) viršininkės apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutarties D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2013-11-20 administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „BMW 730“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio (duomenys neskelbtini) 3.30 km, neturėdamas dvejų metų vairavimo stažo, viršijo nustatytą greitį daugiau kaip 50 km/h, t. y. važiavo 145 km/h greičiu, kai leidžiamas greitis tame kelio ruože yra 70 km/h, nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 139, 16 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje.

Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nesilaikė įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje. Teismas taip pat neatsižvelgė į ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius ir ignoravo ATPK 256 straipsnyje įtvirtintą teismo pareigą rinkti įrodymus, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Institucija pažymi, kad D. K. pateiktas paaiškinimas, kad automobilį vairavo kitas asmuo, vertintinas kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija, kuri turėjo būti įvertinta teismo su kitais byloje esančiais rodymais.

Atsiliepimo į Institucijos apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas, Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis naikinama ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir įvertinęs Institucijos skundo motyvus nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad byla neparuošta teisminiam nagrinėjimui.

ATPK 280 straipsnis nustato, kad ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t. y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose N575-20/2012; Nr. N3-444/2006 ir kt.). Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (pvz: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis.

Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo esmė protokole atskleista aiškiai, jame nurodyta jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Konstatuojama, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir teismui pateikta administracinio teisės pažeidimo medžiaga atitinka ATPK 260 straipsnyje tvirtintus reikalavimus, keliamus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui.

Apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimą Institucijai motyvuoja tuo, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn trauktino asmens kaltę. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad apie tai, ar byloje yra surinkta pakankami įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, ar priešingai – tokių įrodymų nepakanka, teismas sprendžia nagrinėdamas bylą teismo posėdyje. Konstatavus, kad byloje surinktų įrodymų asmens kaltei pagrįsti nepakanka, bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Šiuo atveju teismas skundžiamoje nutartyje byloje surinktų įrodymų iš viso neanalizavo ir neaptarė, tokiais veiksmais pažeidė bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas ATPK 257 straipsnyje ir nepagrįstai, nesant tam teisinio pagrindo, administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino Institucijai. Aukštesnysis teismas šiuo atveju sutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad įrodymų rinkimo pareiga yra numatyta ir teismui, kaip bylą nagrinėjančiam organui (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Iš to daroma išvada, kad nagrinėjantis bylą organas, šiuo atveju teismas, negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje yra iškilęs įrodymų pakankamumo klausimas, teismas privalo savo iniciatyva rinkti papildomus faktinius duomenis, galinčius patvirtinti ar paneigti teisės pažeidimą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas Nr. 39/06). Aukščiau paminėtų aplinkybių kontekste pažymima, kad skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog teismas atlikti papildomo bylos tyrimo neturi galimybės, nes bus pažeistas nešališkumo principas, yra visiškai nepagrįsta, prieštaraujanti tiek ATPK įtvirtintam teisiniam reglamentavimui, tiek bendriesiems teisės principams, tiek aktualiai teismų formuojamai praktikai.

Nenustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi esminių trūkumų, kas būtų kliūtis nagrinėti šią bylą pirmosios instancijos teisme, visi klausimai, susiję su įrodymų pakankamumu, jų įrodomąja reikšme galėjo būti pašalinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje. Pažymėtina, kad protokole D. K. suformuluotas kaltinimas yra konkretus, kas leidžia nustatyti kaltinimo turinį. Pažymėtina, kad daryti prielaidą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose gali būti kito pažeidimo, nenurodyto administracinio teisės pažeidimo protokole, sudėtis, neišnagrinėjus bylos iš esmės nėra pagrindo.

Visa tai įvertinus konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai grąžino bylą Institucijai, nes šioje byloje nėra esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali.

Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas, teismo nutartis naikinama ir bylą grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkės apeliacinį skundą patenkinti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir D. K. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.