Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo administracijos teikimą dėl nuteistajam V. U., gim. (duomenys neskelbtini), skirtos laisvės atėmimo bausmės suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normomis ir pataisos įstaigos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. U., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 12 klasių išsilavinimo, gyvenamąją vietą Lietuvoje nurodęs adresu (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, 2012-06-20 Salteno apylinkės teismo buvo nuteistas pagal Norvegijos baudžiamojo kodekso 257 straipsnį, 258 straipsnį už vagystę – 3 metų 1 mėnesio kalėjimo bausme. Nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Bausmės vykdymo pradžia 2012-06-20, bausmės pabaiga 2015-03-01, į bausmės laiką įskaičiuojamas laikinas sulaikymas ir kardomasis kalinimas, viso 279 diena (141 diena iki teismo proceso ir 138 dienos po teismo proceso). Pagal 1983 metų Europos Konvenciją dėl nuteistųjų asmenų perdavimo V. U. buvo perduotas iš Norvegijos atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje. Nuteistasis nuo 2013-09-10 atlieka bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.

Vadovaudamasi Europos konvencijos „Dėl nuteistųjų asmenų perdavimo“ 10 straipsniu, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija prašo nustatyti V. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) atitinkamus straipsnius bei sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 str., 365 str., nustatyti pataisos įstaigos rūšį.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Seimas 1995-05-09 nutarimu Nr. I-885 ratifikavo 1983 metų Europos nuteistųjų asmenų perdavimo Konvenciją (toliau tekste-Konvencija). Šis tarptautinės teisės aktas reglamentuoja procedūrines nuostatas, pagal kurias vienos valstybės teritorijoje nuteistas asmuo gali būti perduotas kitai valstybei, kad ten atliktų jam paskirtą bausmę.

Pagal Konvenciją, kurios pagrindu V. U. perduotas į Lietuvą vykdyti Norvegijos Salteno apylinkės teismo paskirtą bausmę, bausmės atlikimą nustato valstybės, kurioje atliekama bausmė įstatymai (Konvencijos 9 str. 3 d.), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 365 str. V. U. atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bei Bausmių vykdymo kodekso nuostatos, o taip pat Konvencijos, pagal kurią nuteistasis perduotas Lietuvai, reikalavimai.

Konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuojami valstybės, kurioje atliekama bausmė, kompetentingų valdžios institucijų veiksmai bausmės vykdymo atvejais, t. y. arba jos pačios gali tęsti bausmės atlikimą, remdamosi teisminiais arba administraciniais sprendimais pagal 10 straipsnyje numatytas sąlygas, arba teisminiu ar administraciniu sprendimu pakeisti bausmę, pakeičiant nuteistosios valstybės paskirtas sankcijas į valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose už tokį patį nusikaltimą numatytomis sankcijomis pagal 11 straipsnyje išdėstytas sąlygas (bausmės konversija).

Konvencijos 10 ir 11 str. įtvirtinta bausmės atlikimo tęstinumo nuostata teisiškai įpareigoja valstybę, kurioje bus atliekama bausmė, suderinus su vykdančios valstybės įstatymais, nustatyti tokią bausmę ar priemonę, kuri savo esme kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Konvencijos normos draudžia pabloginti nuteistojo teisinę padėtį, neleidžiama nei pasunkinti, nei pailginti bausmės trukmės ir negalime viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo. Analogiškos teisės normos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BK 3 str. bei 8 str. 1 d.

Nuteistojo V. U. veika, kvalifikuota pagal Norvegijos baudžiamojo kodekso 257, 258 straipsnius kaip vagystė atitinkamai yra baudžiama pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį – automobilio vagystę, kurios sankcijoje numatyta bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kardomasis kalinimas (suėmimas) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę. Atsižvelgiant į tai, V. U. į bausmės laiką įskaitytinas laikotarpis, išbūtas kardomojo suėmimo metu.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 str. 3 d., teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parenka laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą – atvirąją koloniją, pataisos namus ar kalėjimą. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus, nuteistajam V. U. nustato pataisos įstaigos rūšį – pataisos namus.

Konvencijos 13 str. nustatyta, kad tik nuteisusioji valstybė turi teisę nuspręsti, ar reikia peržiūrėti nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 str., 365 str. teismas

nutarė:

V. U., gim. 1985-08-22, Lietuvos Respublikos piliečiui, 2012-06-20 Salteno apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistam pagal Norvegijos baudžiamojo kodekso 257 straipsnį, 258 straipsnį už vagystę, paskirtą bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamai 178 straipsnio 2 dalimi ir palikti tą pačią 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę, paskiriant atlikti ją pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012-06-20. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo suėmimo metu išbūtą laiką – 279 dieną.

Nutartis per 5 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Suimtam nuteistajam 5 dienų terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos.