Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą - Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK atstovui V. B., administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. M. skundą dėl Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK pareigūno 2014-08-06 nutarimo Nr. 66N-16448504-14 administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. buvo surašyti protokolai ir nutarimu pripažintas kaltu bei paskirta subendrinta nuobauda - 300 Lt bauda dėl to, kad jis, Kėdainių mieste, ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu, 305 metrų kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje, pastatė stovėti: 2014-01-19 14.35 val. - automobilį VOLKSWAGEN LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2014-01-19 14.35 val. - automobilį Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2014-01-27 11.45 val. - automobilį VOLKSWAGEN LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2014-01-27 11.45 val. - automobilį Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi nagrinėjamu atveju turi būti neginčijamai konstatuota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė.

V. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 124¹ str. 4 d., nustatančią atsakomybę už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

Byloje nėra ir nekilo ginčo dėl to, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos transporto priemonės nurodytu laiku stovėjo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kėdainių m. Tai patvirtina byloje surinkta medžiaga; asmenų paaiškinimai, vietos schema.

KET 3 p. nustato, kad „Gyvenamoji zona“ – teritorija ar kelias, kurių pradžia pažymėta kelio ženklu „Gyvenamoji zona“, o pabaiga – „Gyvenamosios zonos pabaiga“. Taigi šiais ženklais gali būti žymima tiek teritorija, tiek kelias, o šio kelio ženklo pastatymas nereiškia, kad taip žymima tik šalia kelio esanti teritorija. Kelių eismo taisyklių 1 priedo III skyriaus 7 punktas nustato, kad galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų ženklų (319, 325, 327, 329, 331–335) draudimai galioja nuo draudžiamojo ženklo iki artimiausios sankryžos už draudžiamojo ženklo, o gyvenvietėse, kai nėra sankryžos, – iki gyvenvietės pabaigos. Draudžiamųjų ženklų galiojimas nesibaigia ties išvažiavimu iš šalia esančios teritorijos, taip pat ties lauko, miško ir kitais šalutiniais keliais, kuriuose nėra pirmumo ženklų. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 45 p. nurodo, kad „Sankryža“ – kelių susikirtimo, susijungimo arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų.

Įvertinus anksčiau aptartą situaciją, kyla pagrįstos abejonės, ar išvažiavimas pro (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namą į (duomenys neskelbtini) gatvę vienareikšmiškai turėtų būti laikomas išvažiavimu iš teritorijos. Vizualiai šis kelio susikirtimas su (duomenys neskelbtini) gatve pagrįstai gali būti laikomas sankryža, kadangi jis žymimas kaip atskira gatvė, visiškai skiriasi nuo įprastų šalia kelio esančių teritorijų (degalinė, stovėjimo aikštelė, įvažiavimas į individualaus gyvenamojo namo kiemą ir pan.).

Taigi pripažintina, kad vairuotojas, išvažiuojantis pro (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namą į (duomenys neskelbtini) gatvę, pagrįstai galėjo situaciją vertinti kaip išvažiavimą sankryžoje iš šalutinio kelio ir laikyti, kad draudžiamųjų kelio ženklų toje kelio atkarpoje nėra, o jei jie ir yra pastatyti toliau prieš sankryžą, jų galiojimo zona baigiasi iki sankryžos. Dėl šių aplinkybių ir V. M. informavimas apie draudimą statyti kelio ruože automobilius (b. l. 41) negali būti jo kaltės patvirtinimu.

Egzistavusią problemą dėl netinkamo kelio ženklų išdėstymo iliustruoja ir tas faktas, kad šiuo metu (nuo 2014-02-27, t. y. po šio įvykio) priešais išvažiavimą pro (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namą į (duomenys neskelbtini) gatvę yra įrengtas kelio ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ su papildoma lentele Nr. 814 „Galiojimo kryptis į abi puses“ (b. l. 88), kurie nurodo draudimo pobūdį ir draudžiamojo ženklo galiojimo kryptis.

Konstitucinis principas įpareigoja vykdant teisingumą vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus vertinti skirtingai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16, 2007-10-24 nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, o žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas reiškia, kad teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. negalima situacija, kad faktai, nustatyti galutiniu sprendimu vienoje byloje, teismų būtų nepaisomi kitoje byloje tarp tų pačių šalių ankščiau nagrinėtose bylose. Aukštesnės instancijos teismas – Kauno apygardos teismas jau nagrinėjo tokio pobūdžio bylas, kuriose nustatyta, kad įvykio metu buvo toks kelio ženklų išdėstymas, kuris sudarė prielaidas vairuotojams klaidingai įvertinti eismo reguliavimą, todėl šios aplinkybės šalina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Dabartinėje byloje iš principo nebuvo remtasi jokiomis naujomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl ko galima būtų daryti priešingą išvadą.

Atsižvelgus į anksčiau nurodytą teisinę situaciją ir byloje nustatytas aplinkybes Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2014-08-06 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 66N-16448504-14 naikintinas, ir byla V. M. nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300 str., 301 str., 302 str. 1 d. 2 p., 4 d., 5 d., 6 d., teismas

nutaria:

V. M. skundą patenkinti.

Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2014-08-06 nutarimą Nr. 66N-16448504-14, kuriuo V. M., už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d., padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda - 300 Lt bauda, panaikinti ir administracinę bylą V. M. nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kėdainių rajono apylinkės teismą.