Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1621-1058/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-06-01
Bylos Nr.
e1-1621-1058/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04061-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
I. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1621-1058/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04061-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 1 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje I. V. (I. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „K“ (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams (bausmę atlikęs 2019 m. gruodžio 2 d.), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V. 2020 m. sausio 27 d., apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,08 promilės alkoholio), namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę A. M., t. y. rankomis sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių A. M. į galvą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis I. V. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. sausio 27 d., apie 21 val. jis nuvažiavo į parduotuvę nupirkti alkoholio, kurį ketino gerti kartu su sugyventine A. M.. Namo, adresu (duomenys neskelbtini), grįžo apie 21.30 val. Namuose, savo kambaryje, buvo A. M. sūnus L. M., o A. M. buvo kitame, kambaryje. Jis kartu su A. M. kambaryje vartojo alkoholį, t. y. degtinę „Zelionaja Marka“, 0,7 litro. Vartojant alkoholį tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji, kai jis gulėjo lovoje, su puodu jam sudavė per galvą. Tada jis atsikėlė nuo lovos ir iš jos rankų atėmė puodą. Po ko savo kaire ranka, taip pat jai sudavė per kairę galvos pusę, ji parkrito ant lovos. Tuo metu iš savo kambario atbėgo jos sūnus L. M., po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Dažnai su A. M. vartoja alkoholį, tuo metu vyksta žodiniai konfliktai. Dėl smurto policija buvo kviečiama ir anksčiau (b. l. 55-56, 69).

Ikiteisminio tyrimo pirminės apklausos metu nukentėjusioji A. M. parodė, kad atsisako duoti parodymus prieš savo sugyventinį I. V. ir dėl fizinio skausmo, kurį jis jai sukėlė, jam pretenzijų neturi (b. l. 10). Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. M. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Su ją gyvena jos sugyventinis I. V. ir sūnus L. M.. Ji su sugyventiniu gyvena viename kambaryje, o sūnus gyvena kitame. 2020 m. sausio 27 d., apie 21 val. I. V. išvažiavo nupirkti degtinės. Kai jis grįžo, apie 21.30 val., atėjo į jų kambarį ir jie vartojo alkoholį, t. y. degtinę, sūnus tuo metu buvo pas save kambaryje. Vartojant alkoholį tarp jos ir I. V. kilo žodinis konfliktas. Jis gulėjo ant lovos, o ji sėdėjo ant lovos krašto. Kai jis ją išprovokavo, ji paėmė ant stalo stovėjusį 1 litro tuščią puodą ir jam norėjo suduoti, tačiau jis greitai pašoko nuo lovos ir savo rankomis pagriebęs už puodo, sudavė jai per kairės pusės galvos sritį, po ko ji parkrito ir daugiau nieko neatsimena. Atsimena, tik kai jau prie lovos stovėjo sūnus L. M., po ko atvyko policijos pareigūnai ir GMP pagalba. Sutinka, kad tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 23).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. M. parodė, kad jis gyvena kartu su savo motina bei jos sugyventiniu I. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis grįžo namo 2020 m. sausio 27 d., apie 22 val., ir namuose buvo jo mama, o jos sugyventinio namuose nebuvo. Jis paklausė mamos, kur yra I. V., ji pasakė, kad jis nuėjo pas draugą. Įtarė, kad I. V. nuėjo nupirkti alkoholio ir jis paprašė mamos, kad ji negertų kartu su juo, mama jam pažadėjo, kad negers. Vėliau namo grįžo I. V., jis buvo neblaivus. Jis (L. M.) nuėjo į savo kambarį ir dirbo prie kompiuterio. Mama su I. V. liko miegamajame. Vėliau jis išgirdo, kaip jie barasi, bet į tai nekreipė dėmesio, nes jie dažnai konfliktuoja, kai geria kartu. Vėliau išgirdo kažkokius keistus garsus, panašius į muštynes. Išėjo iš savo kambario pažiūrėti, kas ten vyksta ir užėjęs į miegamąjį pamatė mamą, gulinčią ant lovos. Ji buvo be sąmonės, nejudėjo, akys buvo atmerktos. I. V. sėdėjo šalia jos ir vaidino, kad jam skauda galvą ir pradėjo sakyti, kad motina ji sumušė. I. V. bandė prikelti mamą, bet ji nereagavo. Pats (L. M.) ją pabandė pasodinti, ji kartas nuo karto į jį pažiūrėdavo ir vėl prarasdavo sąmonę. Paėmė savo telefoną ir pradėjo skambinti 112 numeriu. Tai pamatęs I. V. apsirengė ir išėjo. Po kelių minučių pamatė, kaip iš lifto išėjo policijos pareigūnai, medikai. Policijos pareigūnai kartu atsivedė I. V.. Jo patėvis I. V. kartu su jais gyvena apie 5 metus ir prieš jo motiną smurtauja ne pirma kartą (b. l. 27-28).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2020 m. sausio 28 d., 00.24 val. pranešėjas L. M. Bendrajam pagalbos centrui pranešė, jog (duomenys neskelbtini), patėvis muša jo motiną A. M., (duomenys neskelbtini) metų, jai skauda galvą, praranda sąmonę. Laukia namuose (b. l. 1-2).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiosios patrulės R. D. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad nukentėjusioji nieko neaiškino, sulaikytasis neigė mušęs savo sugyventinę, o nukentėjusios sūnus aiškino, kad buvo muštynės, motinos sugyventinis trenkė jo motinai į galvą, ji nukrito ir kelis kartus prarado sąmonę (b. l. 3-4).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte, pakilus liftu į trečią aukštą patenkama į laiptinę, kurioje iš kairės pusės yra durys į butą Nr. (duomenys neskelbtini), užėjus į butą patenkama į koridorių, kuriame iš kairės pusės yra spinta, šalia spintos stovi avalynė. Einant tiesiai iš dešinės pusės yra durys į kambarį, iš kairės pusės yra durys į tualetą, einant tiesiai yra virtuvė, kurioje stovi stalas prie stalo sofa, virtuvei iš dešinės pusės yra durys į miegamąjį kambarį, kuriame stovi lova ant lovos paklota patalynė. Apžiūros metu bute aplinka tvarkinga, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui daiktų paimta nebuvo (b. l. 15, 17-19).

Byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį 72,42 EUR sumai (b. l. 31, 32-34). 2020 m. gegužės 7 d. raštu Vilniaus teritorinė ligonių kasa informavo, kad I. V. atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą už nukentėjusiosios A. M. gydymą sveikatos priežiūros įstaigoje (b. l. 44), ką patvirtina ir byloje esantys pinigų mokėjimo dokumentai (b. l. 40, 41, 43).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2020 m. sausio 28 d., 01.28 val. I. V. buvo nustatytas 2,08 promilių neblaivumas (b. l. 64).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi I. V. smurtą naudojo savo sugyventinės, su kuria kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, atžvilgiu.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis I. V. 2020 m. sausio 27 d., apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,08 promilės alkoholio), namuose žodinio konflikto metu, smurtaudamas prieš savo sugyventinę A. M. tyčia rankomis sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių A. M. į galvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl jo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai.

Kaltinamasis I. V. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 82-83, 84).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo prisipažinimas nelaikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, t. y. būtinas abiejų šių sąlygų išpildymas. I. V. tyrimo metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, tačiau duomenų apie nuoširdų gailėjimąsi byloje nėra, todėl spręstina, jog prokuroro pareikšime ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažinta nepagrįstai. I. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, atsakomybę sunkina ir tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors recidyvas prokuroro pareiškime nėra nurodytas prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau ankstesni kaltinamojo teistumai yra nurodyti pareiškime, taigi jam žinomi. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte (pareikšime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (kasacinė nutartis 2K-304-648/2019). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – I. V. teistas, abu teistumai yra už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 73-76), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 71), dirba (b. l. 78-80), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 1 metai ir 6 mėnesiai laisvės apribojimo, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, I. V. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, kaltinamajam tikslinga nustatyti šiuos įpareigojimus: 1) visą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per visą bausmės laikotarpį uždrausti vartoti alkoholį (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas, 7 dalis). Taip pat I. V. nustatytina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis). Šių įpareigojimų ir baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas darys teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys galimybę jam iš naujo įvertinti savo neteisėtą elgesį bei tokio elgesio pasekmes.

Ikiteisminio tyrimo metu I. V. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. sausio 28 d., 01.00 val. iki 2020 m. sausio 28 d., 14.05 val., t. y. vieną dieną (b. l. 46, 61), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 59) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

I. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. V. paskirti – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į galutinę paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. sausio 28 d., 01.00 val. iki 2020 m. sausio 28 d., 14.05 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu ir 7 dalimi, įpareigoti I. V. visą bausmės laikotarpį:

1) tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) uždrausti vartoti alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, I. V. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

I. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti I. V., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Telksnienė