Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjui R. Č., išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą patenkinti, palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai išnagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Šioje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pasak pareiškėjo, jis patyrė dėl Vilniaus pataisos namų pareigūnų neatsakingumo, kai jį perkėlus į drausmės kamerą iš kameros, kurioje pareiškėjas buvo laikomas prieš tai, dingo jo asmeniniai daiktai.

Iš bylos dokumentų nustatyta, kad 2015-07-28 14 val. įvyko Vilniaus pataisos namų Drausmės komisijos posėdis, kuriame nutarta pareiškėjui už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą skirti nuobaudą – pareiškėją perkelti iš paprastosios grupės į drausmės grupę (b. l. 17).

2015-07-28 vyr. prižiūrėtojo Z. T. tarnybiniame pranešime pažymėta, kad pareiškėjas 2015-07-28 16.30 atsisakė eiti į jam paskirtą drausmės grupę (b. l. 18). Šią aplinkybę patvirtina tos pačios dienos pareiškėjo paaiškinimas, kad jis atsisako eiti į drausmės grupę, nes ten nieko nepažįsta (b. l. 19).

Vilniaus pataisos namų direktoriaus budintysis padėjėjas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas atsisakė vykdyti teisėtus pareigūno nurodymus (eiti į drausmės grupę) ir vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 144 straipsnio 5 dalimi, 2015-07-28 nutarimu nutarė pareiškėją uždaryti į baudos (drausmės) izoliatorių, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus (b. l. 15-16).

Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2015-07-29 nutarimu pareiškėjas perkeltas 15 parų į kamerų tipo patalpas už Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2015-07-28 įsakymo Nr. 7-204 pažeidimą (atsisakė vykdyti teisėtus pareigūno nurodymus - eiti į drausmės grupę) (b. l. 13-14). Šios nuobaudos pareiškėjas neginčijo.

Byloje, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2013 m. birželio mėnesio iki 2015 m. gegužės mėnesio buvo perduotas televizoriaus priedas „Strong“, televizorius „Philips“, TV priedėlis „TV Star“, atmintukai „Transcend“ ir „Sandisk“, DVD grotuvas „Philips“, kompiuterinis žaidimas „XBox“ (b. l. 12).

Pareiškėjas 2015-08-07 pateikė prašymą jo aparatūrą grąžinti laisvėje esančiam asmeniui, nurodė, kad daiktus buvo palikęs gyvenamojoje zonoje, nes, jo teigimu, sandėlininkas nedirbo, o jis po komisijos posėdžio iš karto buvo uždarytas į Baudos izoliatorių (b. l. 10).

Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas 2015-09-01 raštu Nr. 42-793(1) informavo pareiškėją, kad gyvenamojoje patalpoje, kurioje pareiškėjas gyveno iki paskyrimo į drausmės grupę, jo elektros prietaisų nėra, paaiškindamas, jog laisvės atėmimo vietų administracija nėra atsakinga už nuteistųjų savavališkai paliktus daiktus gyvenamosiose patalpose ir kadangi pareiškėjas elektros prietaisų nepridavė į nuteistųjų sandėlį, todėl negali įvykdyti pareiškėjo prašymo (b. l. 9).

Pareiškėjas žalos atsiradimą sieja su pareigūnų veiksmais, kurie jo teigimu elgėsi neatsakingai. Pareiškėjas teigia, jog drausmės grupėje asmeninės aparatūros turėti negalima, todėl 2015-07-29 raštiškai kreipėsi į Vilniaus pataisos namų direktorių, prašydamas jo turimą aparatūrą atiduoti šeimos nariams, tačiau jo prašymas liko nesvarstytas, o aparatūra dingo dėl Vilniaus pataisos namų darbuotojų neatsakingumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (2014-08-11 redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01).

Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnyje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais (1 dalis); šio straipsnio 1 dalyje nurodyti daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami iš nuteistųjų perkeltų į drausmės grupę šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais (4 d. 3 p.); šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais paimti daiktai saugomi pataisos įstaigoje arba gali būti grąžinami juos perdavusiems asmenims pagal jų arba nuteistojo rašytinį prašymą (5 dalis).

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 210 punktą nuteistiesiems, uždaromiems į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, neleidžiama su savimi imti maisto produktų ir asmeninių daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rūkalus, degtukus ir vienkartinius žiebtuvėlius, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, plastmasines šukas, nosinę (moterims – būtinus higienos reikmenis). Šiems daiktams laikyti kamerose ant sienų įrengiamos lentynėlės. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti uždarytų nuteistųjų asmeninių daiktų, atiduotų saugoti į sandėlį, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Maisto produktai perduodami saugoti į sandėlį ir nuteistiesiems grąžinami atlikus nuobaudą. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Jeigu dėl natūralių sąlygų maisto produktai sugenda, jie, dalyvaujant nuteistajam, sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą.

Šių teisės aktų nuostatos reiškia, kad pataisos įstaigos direktoriui pareiga užtikrinti uždarytų nuteistųjų asmeninių daiktų saugumą, kurių jie negali neštis į baudos ar drausmės izoliatorių, per visą nuobaudos atlikimo laiką kyla tuo atveju, jeigu nuteistasis tokius daiktus atiduoda saugoti į sandėlį. Asmeniniai daiktai gali būti grąžinami juos perdavusiems asmenims pagal šių asmenų arba nuteistojo rašytinį prašymą.

Į bylą pateikti įrodymai paneigia pareiškėjo teiginius, kad jis 2015-07-29 raštiškai kreipėsi į Vilniaus pataisos namų direktorių, prašydamas jo turimą aparatūrą atiduoti šeimos nariams. Pareiškėjo ranka rašytas ir pasirašytas prašymas jo aparatūrą grąžinti laisvėje esančiam asmeniui datuotas 2015-08-07, tą pačią dieną registruotas Vilniaus pataisos namų vidinėje sistemoje. Pareiškėjas šiame prašyme pripažino, kad daiktus buvo palikęs gyvenamojoje zonoje, nes, kaip nurodė, sandėlininkas nedirbo, o jis po komisijos posėdžio iš karto buvo uždarytas į Baudos izoliatorių (b. l. 10). Vadinasi, pareiškėjas prašymą pataisos įstaigos administracijai pateikė ne 2015-07-29, o 2015-08-07.

Sutiktina su atsakovo argumentais, kad pareiškėjas po Drausmės komisijos posėdžio, įvykusio 14.00 val., iki 16.40 val. (kai buvo uždarytas į laikino sulaikymo kamerą) turėjo pakankamai laiko elektros prietaisus priduoti į sandėlį. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo teiginiais, kad nuteistųjų sandėlis 2015-07-28 dirbo nuo 8.00 val. iki 12.00 val., ir nuo 15.30 val. iki 20.00 val. Pareiškėjas buvo asmeniškai atsakingas už turimus daiktus, todėl žinodamas, kad elektros prietaisų neštis į drausmės grupę negali, turėjo pats jais pasirūpinti ir kreiptis į Vilniaus pataisos namų administraciją dėl jų perdavimo į sandėlį arba jų atidavimo šiuos prietaisus jam davusiems asmenims. Faktinės bylos aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad pareiškėjas tokio prašymo 2015-07-28 nepateikė.

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad ginčo atveju nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus pataisos namų administracijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), nes pareiškėjui prieš išeinant į drausmės grupę ir nesikreipus į administraciją dėl daiktų perdavimo į nuteistųjų sandėlį arba jų perdavimo tam tikriems asmenims, Vilniaus pataisos namų administracijai nekilo pareiga jų saugoti. Pataisos įstaigos direktoriaus atsakomybė užtikrinti uždarytų į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį nuteistųjų asmeninių daiktų saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką kyla tik tuo atveju, jeigu jie yra atiduoti saugoti į sandėlį. Pareiškėjas šiuo atveju pripažįsta, kad elektros prietaisų į nuteistųjų sandėlį nepridavė, todėl įstaigos administracija negalėjo pasirūpinti jų saugumu. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teismas nenustatė Vilniaus pataisos namų neteisėto neveikimo dėl pareiškėjo turėtų elektros prietaisų neperdavimo į sandėlį.

Nagrinėjamu atveju nenustačius atsakovės veiksmų neteisėtumo (neveikimo), kaip būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dėl žalos priteisimo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas apskritai nepagrindė turėtų daiktų piniginės vertės, todėl teismas bet kokiu atveju neturėtų teisinio pagrindo priteisti prašomos turtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Šiuo atveju nėra ginčo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (nepradėjimo) dėl svetimo turto pagrobimo, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str.,

nusprendžia:

pareiškėjo R. Č. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.