Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovei A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti.

4. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinio reikalavimus palaikė, papildomai paaiškino, kad santuoka faktiškai nutrūko prieš dvejus metus, atsakovė nebendrauja, nesiekia išsaugoti šeimos.

5. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką atsakovei pranešta tinkamai – per šeimos narį (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 123 straipsnio 3 dalį), apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismo nustatytos bylos aplinkybės

6. Trakų rajono sav. civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įregistruota ieškovo S. V. ir atsakovės A. V. (iki santuokos – K.) santuoka (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Nepilnamečių vaikų sutuoktiniai neturi.

Dėl šalių santuokos nutraukimo

7. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos, materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

8. Nagrinėjamu atveju teisminio proceso metu ieškovas nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Ieškovo teigimu, santykiai tarp šalių atšalo, ieškovas ir atsakovė tolo vienas nuo kito, kol šeiminiai santykiai nutrūko. Atsakovė jau dvejus metus nepalaiko ryšių su ieškovu.

9. Teismas, įvertinęs ieškovo paaiškinimus, jog faktiškai santuokinis gyvenimas ir bendro ūkio vedimas pasibaigė prieš dvejus metus, šalys nesiekia atkurti santuokinio gyvenimo, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju netikslinga šalims skirti terminą susitaikyti.

10. Atsakovė šioje byloje nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo teismo posėdyje, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovei neišreiškus savo pozicijos dėl santuokos nutraukimo ir nepateikus prieštaravimų dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių bei ieškovo reiškiamų reikalavimų, teismas daro išvadą, jog byloje nėra ginčo dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės tenkinamas ir šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

11. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovui paliekama jo prigimtinė pavardė „V.“, o atsakovei, jai nepareiškus savo nuomonės dėl šio reikalavimo, paliktina santuokinė pavardė „V.“.

12. Byloje nėra duomenų apie šalių neveiksnumą ar nedarbingumą, šalys tarpusavio išlaikymo neprašo, todėl išlaikymas po santuokos nutraukimo nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų

13. Nepilnamečių vaikų, dėl kurių gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo reikėtų spręsti nutraukiant santuoką, šalys neturi

Dėl santuokoje įgyto turto bei kreditorinių prievolių padalinimo

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl turto padalijimo, klausimą. Nutraukus santuoką bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 1 dalie 4 punktas). Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

15. Byloje nustatyta, jog šalys santuokos metu bendro turto, kuris turėtų būti dalijamas nutraukiant santuoką, neįgijo. Šią aplinkybę patvirtina valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko bei Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenys. Be to, ir pats ieškovas nurodė, kad jokio dalintino turto šalys neįgijo, kitokių duomenų byloje nėra, todėl, nesant santuokoje šalių įgyto bendro turto, jis nėra dalijamas.

16. Ieškovas nurodė, kad neturi prievolinių įsipareigojimų, kitokių duomenų byloje nėra. Apie atsakovės kreditorius byloje taip pat duomenų nėra. Taigi nesant duomenų apie šalių bendrus ir (ar) kiekvienos iš šalių asmeninius įsipareigojimus kreditoriams, klausimas dėl prievolių kreditoriams pobūdžio ir tolimesnio vykdymo nesprendžiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

17. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

18. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 110 Eur žyminis mokestis valstybei (už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo – CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

19. Ieškinį patenkinus, į valstybės biudžetą iš atsakovės priteisiamos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 15,86 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. V. (ikisantuokinė pavardė – K.), gim. (duomenys neskelbtini), ir S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką S. V. palikti jo prigimtinę pavardę – V., o A. V. palikti santuokinę pavardę – V..

Priteisti iš atsakovės A. V., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą ir 15,86 Eur (penkiolika eurų eurų 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteistas bylinėjimosi išlaidas atsakovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (įmokos kodas 5662) ir mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.

Priteisti iš atsakovės A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovui S. V. 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) žyminio mokesčio.

Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.